Prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė K.Budanovą vadovauti Ukrainos gynybos ministerijos Gynybos žvalgybai (GUR) 2020 m., po skandalingo Vasylio Burbos atleidimo dėl „vagnergeito“. Dabar, karo metu, K.Budanovas yra viena įtakingiausių ir autoritetingiausių saugumo pareigūnų šalyje.
GUR vadovas yra vienas iš nedaugelio valdžios pareigūnų, kurie nuo praėjusio rudens viešai kalbėjo apie didelę tikimybę, kad kils plataus masto karas su Rusija.
Jis taip pat perspėjo apie galimas kryptis, iš kurių Rusijos kariuomenė gali planuoti puolimą. Deja, ne visi tai išgirdo. Ir, deja, jo prognozės išsipildė.
Interviu su „Ukrainska Pravda“ žurnalistu Romanu Kravecu Kyrylo Budanovas kalbėjo apie Vladimiro Putino ligą, Rusijos elitą, ar galimas perversmas Rusijoje, koks iš tikrųjų buvo Viktoro Medvedčiuko vaidmuo Ukrainoje, kam buvo ruoštas Viktoras Janukovyčius, kodėl Ukrainos valdžia neparengė visuomenės Rusijos puolimui – ir kaip baigsis karas.
– Neseniai duodamas interviu užsienio žiniasklaidai sakėte, kad aktyvusis karo etapas baigsis iki šių metų pabaigos, o rugpjūtį turėtų įvykti lūžis. Ar galite smulkiau papasakoti, kaip iki metų pabaigos baigsis aktyvusis karo etapas – ir kas turėtų nutikti rugpjūtį?
– Sakykime taip: iki rugpjūčio Ukrainai tiekiamų ginklų kiekis pasieks, galima sakyti, nemažus kiekius. Turite suprasti, kad nuo paskelbimo apie ginklų tiekimą turi nutikti šie etapai:
Pirmasis – ginklų įvežimas į šalį, antrasis – šių ginklų perdavimas daliniams ir tik trečiame etape jie pradedami naudoti. Viskas užtrunka šiek tiek laiko.
Todėl, deja, iki rugpjūčio kariams reikalingos ginkluotės kiekis nebus didelis. Nuo rugpjūčio visi ginklai bus kariniuose daliniuose ir jau bus aktyviai naudojama karo veiksmuose.
Štai kodėl prasidės lūžis. Nes dabar mums katastrofiškai trūksta sunkiosios ginkluotės.
– O jūs sakote, kad aktyvusis etapas baigsis iki metų pabaigos. Paaiškinkite, ką tai reiškia ir kas bus toliau?
– Aktyvioji fazė yra aktyvus karo veiksmų vykdymas. Tai maždaug tokio lygio mūšiai, kokie vyksta ir dabar, kai iš rankų į rankas keliauja ištisos gyvenvietės. Ši aktyvi fazė iki metų pabaigos turėtų gerokai sumažėti. Ji bus sumažintas beveik iki nulio.
– Viešai kalbėjote ir apie V. Putino ligą. Ar jis tikrai serga vėžiu?
– Taip, mes visiškai patvirtiname šią informaciją. Jis serga keliomis sunkiomis ligomis, viena iš jų – vėžys.
Tačiau tikėtis, kad V. Putinas rytoj mirs, neverta. Jam likę dar bent keleri metai. Patinka tai ar ne, tai – tiesa.
– Kokios jis psichoemocinės būsenos?
– Čia galima daug ginčytis dėl diktatoriaus, kuris manė, kad per tris dienas užims visą šalį ir iškels Rusijos vėliavą ant administracijos pastato Kijeve.
O jau trečias mėnuo, kai pareiškus, kad turi antrą (o kartais ir pirmąją) armiją pasaulyje, negali susitvarkyti su, jo žodžiais, „atsilikusia nevalstybine Ukraina“. Tokia jo retorika. Tai kokioje būsenoje jis turėtų būti?
– Manau, kad jis sutrikęs.
– Teisingai.
– Kas šiandien turi priėjimą prie V. Putino?
– Kalbėsiu be pavardžių: jis gerokai sumažino žmonių, kurie jį pasiekia, skaičių. Dabar jį pasiekia gana mažai žmonių. Jis visus kitus laiko per atstumą.
– Ar Rusijos Federacijos prezidentas gauna objektyvios informacijos apie situaciją fronte?
– Pripažinti pralaimėjimus ir apsiskaičiavimus, pirmiausia, baisu pačios informacijos teikėjams. Todėl jis gauna labai ribotą informaciją.
– Kadangi jau patvirtinote, kad V. Putinas serga vėžiu, ar jis ruošia įpėdinį?
– Tai labai įdomus klausimas. Įvairiais savo laikotarpiais jis apie tai galvojo ir iš principo išsirinko, kaip sakoma, favoritą. Tokių žmonių jau buvo keli.
Žvelgiant į kai kuriuos jo maniakinius sindromus, tikėtina, kad jis bijo rimtai ruošti įpėdinį, suprasdamas, kad šis įpėdinis gali panorėti užimti kėdę šiek tiek anksčiau, nei to nori pats V. Putinas.
Todėl jis visus išlaiko tam tikru atstumu. Ir jis tiki, kad valdys amžinai. Bet taip nebus.
– Ką reiškia „valdyti amžinai“? Jis serga, o jam greitai bus 70 metų?
– Pažvelkite į bet kurio XX–XXI amžiaus diktatoriaus istoriją. Jie baigė taip pat, absoliučiai visi. Nė vienas iš jų nemirė kitaip. Daugeliu atvejų jie mirė prieš savo valią.
Paimkime naujausius pavyzdžius – tokius kaip Saddamą Husseiną, buvusį Jugoslavijos diktatorių, Libijos diktatorių. Tai klasikinis diktatoriaus įvaizdis. Afrikoje buvo ir kitų pavyzdžių.
Jie visi sulaukė tokio galo – kokio sulauks ir V. Putinas.
– Istorijoje yra pavyzdžių, kai šiuos diktatorius bandė nužudyti jų aplinka. Ar žinote ką nors apie pasikėsinimą į V. Putiną?
– Buvo bandymų nužudyti V. Putiną.
– Pastaruoju metu?
– Kaip teigia Kaukazo atstovai, ne taip seniai buvo pasikėsinta į jį. Tai nevieša informacija. Visiškai nesėkmingas bandymas, bet tikrai įvyko.
– Kada tai atsitiko?
– Tai buvo maždaug prieš du mėnesius. Pasikartosiu – sąmokslininkams nepasisekė. Apie šį įvykį nėra jokios viešos informacijos, bet taip atsitiko.
– Jau minėjote, koks buvo V. Putino planas dėl Ukrainos pradžioje. Kadangi jam nepavyko – koks dabar yra Kremliaus veiksmų planas?
– Bendra idėja nepasikeitė: V. Putinui reikia visos Ukrainos, jo nedomina tik dalis.
Žinoma, po trijų mėnesių dabartinių įvykių jie koreguoja savo planus ir rengia viešąją nuomonę Rusijoje apie tai, kad iš principo, jei jie užbaigs Donecko, Luhansko ir Chersono sričių okupaciją, tai irgi būtų laikoma pergale.
Tačiau planai nepasikeitė ir, deja, nesikeis – kol nepadėsime taško V. Putino ir Rusijos klausime, tol toks toks, koks jis yra šiandien – grėsmė visam pasauliui, ypač Europos žemynui – išliks.
– Ką rusai planuoja toliau daryti su Chersono sritimi? Ar jie ten rengs pseudoreferendumą? Ar jie ketina prijungti Chersono sritį prie Rusijos?
– Žiūrėkite, jie jau tris kartus bandė surengti referendumą. Jie jau suprato, kad žmonės neina į referendumą, neateis ir nebalsuos. Taip neatsitiks.
Taigi dabar jie dirba su kitais variantais, be referendumo.
– Kokiais tiksliai?
– Tarkime, „pasiprašys“ laikinos valdžios regionui. Jie nori visa tai vadinti Chersono Tavrijos provincija. Tai yra, tai laikinai okupuotos Krymo Autonominės Respublikos ir Chersono srities teritorija.
Kartą, caro laikais, jie pripažino Chersono provinciją su administraciniu centru Simferopolio mieste. Dabar jie nori tai atgaivinti.
Taigi, vienas iš pagrindinių šiuo metu nagrinėjamų variantų yra Chersono regiono prijungimas prie Krymo ir prijungimas prie Rusijos, kaip Tavrijos provincija.
Žmonių nuomonė jiems visiškai neįdomi.
– Vos prasidėjus Chersono srities okupacijai, žmonės masiškai ėjo į mitingus prieš Rusijos Federacijos okupaciją. Ar ši tendencija tęsis, ar rusai išveš mūsų žmones į Rusijos Federacijos teritoriją, kaip tai darė sovietmečiu?
– Pirma, jūs pats atsakėte į savo klausimą. Antra, deja, kuo ilgiau bet kuri teritorija yra okupuota, tuo mažiau žmonių turi galimybę stoti į atvirą pasipriešinimą.
Deja, tai yra objektyvi realybė bet kuriame pasaulio krašte, norime to ar ne. Tačiau, žinoma, laikinai okupuotose teritorijose esantys mūsiškiai ir toliau priešinsis tokiems veiksmams.
– Donecko ir Luhansko sritis. Kokie Kremliaus planai šioms sritims?
– Jei vadovaujiesi jų oficialia retorika, jie net ne karą vykdo, o „specialiąją operaciją“. Ir šios specialios operacijos tikslas, jei mes išmesime tą triukšmą apie kovą su nacizmu, Ukrainos nusiginklavimą ir panašiai, neturi aiškių geografinių ribų.
Patirdami didelių nuostolių ir didelių karinių nesėkmių, jie jau ruošia savo visuomenę tam, kad iš principo reikia pasiekti administracines sienas (Luhansko ir Donecko sritis) ir išlaikyti Chersono sritį, galbūt net dalį Zaporožės srities.
Jie ruošiasi, kaip sakoma, planui B – kad pateisintų savo žmonėms, ką jie čia padarė ir kaip jiems parodyti pergalę, kad pralaimėjimas atrodytų kaip pergalė.
Tai visai neveiks – ir baigsis, kaip sakiau.
– Kartais iš Rusijos ateina gerų žinių. Pavyzdžiui, kad dega naftos ar ginklų sandėlis. Rusai visada linkteli į mūsų pusę, o mes kažkaip nekomentuojame tokių dalykų. Nežinau ar šis klausimas teisingas, bet ar mes turime ką nors bendro su tokiais atvejais?
– Rusai visada sako, kad tai mes, mes visada sakome, kad tai rusai. Tiesa visada yra kažkur per vidurį.
– Gal tai „Dievo apvaizda“?
– Turbūt taip. Jie daro daug blogų dalykų ir pažeidžia saugumo priemones. Todėl taip ir atsitinka.
– Anksčiau teigėte, kad Rusijoje ruošiamas valstybės perversmas.
– Ne, nesakiau, kad Rusijoje ruošiamas valstybės perversmas.
– Cituoju jūsų žodžius Vakarų žiniasklaidoje.
– Truputį juos iškreipiate. Manęs klausė, ar perversmas Rusijoje apskritai įmanomas. Tada aiškinau, kad nepasitenkinimas augs, bet žmonių nepasitenkinimas Rusijoje niekam nerūpėjo nei anksčiau, nei dabar.
Tačiau artimiausia aplinka jau daug prarado dėl karo. Ir taip, jie ieško išeities iš situacijos. Lengviausia jiems išeitis – V. Putiną pakeisti kitu žmogumi.
Tarkime, dėl visų problemų kalta ne Rusija, o vienas žmogus – V. Putinas. Tad galima būtų pasakyti, kad jis buvo liguistas diktatorius, panaikinti visas sankcijas, panaikinti visus apribojimus, pradėti gyventi iš naujo – nes tai ne Rusijos kaltė, o jo kaltė.
– Ar tikite, kad Rusijoje gali įvykti perversmas?
– Perversmas? Viešumoje tai nerealu.
– O šešėlyje?
– Šešėlyje – taip. Šešėlis tikras.
– Tada paklausiu kitaip: kas tarp Rusijos politinio ir verslo elito palaiko karą, o kas priešingai – nori susitaikymo? Ar galime kalbėti apie konkrečius vardus?
– Nuo šito susilaikysiu, nes iš mano pusės tai būtų gana neteisinga. Bet galiu pavadinti kategorijas.
Kariškiai – jie iš principo pasisako už karą. Tačiau jie nelabai nori tęsti kovą, atsižvelgiant į patiriamus didelius nuostolius. Kad ir kiek meluotų propaganda, būtent kariuomenė žino, kokie yra tikrieji nuostoliai. Tai pirmoji kategorija.
Antroji – Rusijos specialiosios tarnybos. Nemažai jų iš pradžių pasisakė už šią „operaciją“, siekdami paslėpti didžiulį iššvaistymą, kuris kaupėsi ilgus metus. Visa tai buvo reikšmingos lėšos. Norėdami paslėpti savo nesėkmes, jie taip pat pasisakė už karo veiksmų pradžią. Kaip sakoma, karas viską užliūliuos, ir niekas nesupras.
Be to, jie tvirtai tikėjo, kad Kijevą paims per tris dienas, o visą karinę operaciją Ukrainoje užbaigs dešimtą dieną. Tai buvo jų svajonė. Tačiau svajonė neišsipildė.
Tada – verslas. Jis aiškiai supranta nuostolius. Jie absoliučiai prieš visa tai ir nori viską kažkaip sustabdyti. Kaip sakoma, jie egzistenciškai nusiteikę prieš tai, kas čia vyksta, prieš žiaurumus, kuriuos čia daro rusai. Faktas yra tas, kad jie gana pragmatiškai žiūri į karą.
Jie praranda pinigus, ir tai yra dideli pinigai. Todėl jie prieštarauja. Tačiau atvirai apie tai V. Putinui pasakyti nedrįsta. Tačiau tokie pokalbiai vyksta, net tarp verslo ir saugumo pajėgų, tarp verslo ir politikų. Tai – viskas.
– Yra vienas Rusijos oligarchas, kuris realiai dalyvauja Ukrainos ir Rusijos derybose – Romanas Abramovičius. Kokia jo pozicija ir koks jo vaidmuo šiose derybose?
– Jo vaidmuo – komunikatorius.
– Kieno su kuo?
– Mūsų pusės su jų puse. Tai yra komunikatorius. Nei daugiau, nei mažiau. Ar jums labiau patiktų žodis „retransliuotojas“?
– Mūsų šaltinių teigimu, Abramovičius svarbus tuo, kad gali be perdėtos baimės ir pagražinimo tiesiogiai kalbėtis su V. Putinu ir objektyviai paaiškinti, kas vyksta derybose. Tai tiesa?
– Jūsų šaltinių teiginių nekomentuosiu. Būtų neteisinga ką nors smerkti ar kažką panašaus pasakyti.
Galiu jums užduoti retorinį klausimą: ar kas stebi, su kuo Romanas vaikštinėja ir susitinka, su kuo jis Kremliuje bendrauja?
– Manau, kad ne.
– Aš irgi manau, kad ne. Taigi, iš kur toks tikėjimas? Kita vertus, ar yra faktų, įrodančių, kad taip nėra?
– Irgi ne?
– Tegul kol kas tai lieka neatsakyta.
– Visi suprantame, kad Medvedčiukas yra V. Putino dukters krikštatėvis. Bet koks buvo jo tikrasis vaidmuo? Kokias užduotis jis atliko Rusijai?
– Jūsų klausimą suformuluočiau kitaip: kam reikėjo Medvedčiuko?
Medvedčiukas buvo reikalingas Federalinei saugumo tarnybai, būtent Operatyvinės informacijos departamentui, kad jam būtų nurašytos lėšos.
Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl FSB paskutiniais parengiamaisiais etapais griežtai pasisakė už aktyvių karo veiksmų pradžią. Nes jų viduje iškilo klausimas: kam metų metus buvo leidžiamos lėšos? Ir reikėjo duoti atsakymą.
– Pakalbėkime apie karo pradžią. Dar praėjusių metų lapkritį viešai pareiškėte, kad V. Putinas sausio–vasario mėnesiais gali pradėti visapusišką invaziją. Kaip jis planavo šį karą?
– Kaip planavo, taip ir pradėjo. Jis turėjo keletą variantų, kaip visa tai įgyvendinti. Sakau jums kaip žvalgybos atstovas: jis turėjo ir absoliučiai realių variantų, kurie artimiausiu metu galėjo mums blogai baigtis.
Ir buvo visiškai beprasmiška, kaip sakoma, gyvuliška versija – atvira agresija. Buvo žmonių, kurie V. Putinui net sakė, kad atvira agresija visada yra variantas, bet tai nėra pats geriausias variantas.
Bet pagal seną gerą rusų tradiciją, iš visų gerų ir blogų variantų Rusijos caras visada pasirinks blogiausią. Taigi, jis padarė tą patį.
– Jis norėjo per kelias dienas paimti Kijevą – o tada?
– Pagrindinis jo plano aspektas buvo ne vėliau kaip trečią dieną užimti Kijevo administracinius pastatus, ne vėliau kaip dešimtą dieną užbaigti aktyviąją karinę fazę, t.y. visiškai sunaikinti bet kokį pasipriešinimą.
Jis tuo tikėjo.
– Visos Ukrainos teritorijoje?
– Dniepro upės teritorijoje. Ir toliau jam jau buvo mažiau įdomu – jis tikėjosi, kad pasipriešinimo nebus ir tiesiog automatiškai viskas baigsis.
Turėjo būti naujas Ukrainos lyderis, visiškai kontroliuojamas Rusijos, kuris vykdytų V. Putiną tenkinančią politiką.
– Ar Kremlius planavo sugrąžinti Janukovyčių?
– Žinote, jį net buvo atvežę šiek tiek arčiau Ukrainos.
– Į Minską?
– Taip. Jei tik jums įdomu, Janukovyčius neturėjo tapti Ukrainos prezidentu – bet jie norėjo jį panaudoti, kad, taip sakant, įteisintų kaip laikinosios vyriausybės narį ar kažką panašaus.
Žmonių galvose kartais sukasi kvailos mintys. Kažkodėl jie tikėjo, kad į V.Janukovyčių bus žiūrima geriau nei į kitus.
– Ar dėl to V.Janukovyčius padavė į teismą sprendimą pašalinti jį iš prezidento posto?
– Taip, viskas buvo ruošiama, kad jis neva teisėtas. Tai yra jo frazė „Aš esu teisėtas“. Laikinoji vyriausybė, pereinamojo laikotarpio vyriausybės narė...
Sakau, kad iš visų variantų – ir tai buvo gerai suplanuoti tokios operacijos variantai – V. Putinas pasirinko patį kvailiausią ir žiauriausią variantą.
– Ar tai buvo paties V. Putino sprendimas?
– Noriu pabrėžti, kad sprendimą jis priėmė asmeniškai. Niekas neturėjo didelės įtakos šiam sprendimui.
Pasakysiu dar daugiau: karo pradžios dieną jis asmeniškai susisiekė su visų karinių grupių vadais, išklausė oficialų pranešimą apie pasirengimą ir formaliai asmeniškai davė komandą pradėti karinę agresiją.
Jis liguistas žmogus, turime suprasti, kad jis labai priklausomas nuo simbolių, datų, simbolikos ir panašių dalykų.
– Žinojote, kad prasidės karas...
– Sakau jums: mes žinojome tikslią datą.
– Ar apie tai pranešėte šalies politinei vadovybei?
– Žinoma.
– Kokia buvo reakcija?
– Kaip matote, Ukraina atsilaiko. Taigi, reakcija buvo.
– Vasario 23-iosios vakarą Prezidentūroje įvyko susitikimas su stambiais verslais. Visi dalyviai, su kuriais kalbėjausi, sakė, kad nebuvo įspėti, kad kils karas. Priešingai, buvo sakoma: „neišsigąskite, likite šalyje ir rodykite pavyzdį“.
– Ne, buvo ne taip. Kadangi buvau tame susitikime, galiu pasakyti, kad ten buvo parodyta tikroji situacija, kad karo veiksmų pradžios tikimybė yra didelė. Buvo tikimasi, kad taip neatsitiks, bet tikimybė buvo didelė.
Dalyviams buvo parodytas pagrindinių pajėgų, grupių išsidėstymas, parodyti bendri tankų, sraigtasparnių ir kitko, esančių operatyvinėse linijose, skaičiai.
Parodyta, kad logistikos, visapusiškos paramos ir kariuomenės valdymo sistemos yra paruoštos karo veiksmų pradžiai. Taip ir buvo pasakyta.
– Kodėl tada niekas nerengė visuomenės karui?
– Visuomenė buvo paruošta karui – o svarbiausia buvo nesėti visuomenėje panikos. Būtent tai ir buvo pasiekta.
– Bet vasario 24 dieną kilo panika.
– Reikia suprasti, kad kai kurioje nors šalyje, ar ji ruošiasi karui, ar nesiruošia, pradės kristi bombos, didžioji visuomenės dalis, sakykime taip, „šiek tiek nustebs“.
– Prisimename prieškarinius prezidento pareiškimus, kad viskas bus gerai, nepanikuokite, „bus gegužė – šašlykai“...
– Pasakysiu taip. Pirma: yra uždaro pobūdžio informacija, ir yra informacija, kuri yra atvira visiems. Tai visiškai skirtingos informacijos kategorijos.
Antra, V. Putinas priėmė galutinį sprendimą pradėti karo veiksmus apie 23 d., apie 15.00 val. Iki 23 dienos vidurdienio dar buvo šiek tiek dvejonių, pasiruošimų ir panašiai.
Iki tos datos jis galėjo pasinaudoti bet kuria galimybe.
Remiantis tuo ir siekiant nesukelti ankstyvos panikos, kokią Rusija norėjo sukelti Ukrainoje, išvengti didelių valiutų kursų svyravimų, kapitalo nutekėjimo, išlaikyti investicinį klimatą ir bent kai kuriuos kitus ekonominius aspektus, reikėjo suvaldyti situaciją. Ir tai buvo daroma.
– Tada kodėl neišlaikėme Chersono srities?
– Klausimas atviras, tai po karo reikės nuodugniai ištirti.
– Pereikime prie paskutinių klausimų. Kiek gali trukti pilno masto karas?
– Kaip ir sakiau, aktyvioji fazė iki metų pabaigos turėtų pereiti į maksimalų nuosmukį. Rusija turi 12 mėnesių išteklius normaliam karui.
– O kuo tai gali baigtis Ukrainai?
– Tai baigsis vienu dalyku: mūsų okupuotų teritorijų susigrąžinimu.
– Įskaitant Krymą?
– Žinoma. Ar nelaikote Krymo okupuota teritorija?
– Be jokios abejonės. Patikslinsiu klausimą, nes skirtingai nuo kitų laikinai okupuotų teritorijų, Rusija aneksavo Krymą.
– O kas tai pripažino?
– Niekas, išskyrus Rusiją.
– Jie pripažino. Na, tegul ir pripažįsta. Bet jie gali nepripažinti, kad mes jį sugrąžinsime.
– Ar gerai išgirdau, kad iki metų pabaigos galime susigrąžinti Krymą?
– Iki metų pabaigos turime patekti bent į Krymo teritoriją.
– Kuo tada baigsis šis karas Rusijai?
– Yra du variantai. Pirmasis – politinės vadovybės pasikeitimas formaliai išsaugant Rusijos teritorinį vientisumą. Pabrėžiu – formaliai. Tokiu atveju kiekvienas asmeniškai kaltins V. Putiną bei jo artimą ratą ir sakys, kad Rusija ne prie ko. Kariai bus išvesti iš visų okupuotų teritorijų visame pasaulyje. Okupuotos teritorijos grįš šalims, kurioms iš principo priklauso – Gruzijai, Japonijai, Vokietijai ir panašiai.
Ir Rusija vėl pradės funkcionuoti kaip civilizuota valstybė. Taip sakant, pradės iš naujo ir tai kurį laiką veiks. O toliau jau parodys tik istorija.
Antrasis variantas – Rusija subyrės į tris ar daugiau dalių.
– Tai yra?
– Rusiją galima padalyti į tris ir galbūt daugiau dalių. Į nepriklausomybę atkūrusias valstybes.
Parengta pagal „Ukrainska pravda“.
