Tačiau kuo šis dronas ypatingas ir kodėl karo Ukrainoje metu jis taip išgarsėjo?
„Bayraktar TB2“ sparnų ilgis – 12 metrų, jis gali gabenti iki keturių lazeriu valdomų bombų – ir kol kas per tris karo mėnesius šis bepilotis jau išvedė iš rikiuotės kelias rusiškas raketų paleidimo sistemas, nemažai tankų ir karinių transporterių, o taip pat, manoma, dalyvavo raketinio laivo „Moskva“ puolimo operacijoje.
Siekdami sustiprinti savo kovinę dvasią ir demoralizuoti priešą, Ukrainos kariai socialinėje žiniasklaidoje dažnai publikuoja vaizdo įrašus, kurie demonstruoja rusams netikėtas ir mirtinas „Bayraktar TB2“ atakas.
Turkų sukurtas dronas taip įsitvirtino ukrainiečių informacinėje erdvėje, kad kaip savo „Telegram“ kanale nurodė Kijevo meras Vitalijus Kličko, Kijevo zoologijos sode gimusiam lemūro jaunikliui net buvo suteiktas Bayraktaro vardas. Taip pat visame pasaulyje skamba Ukrainos kario Taraso Borovoko sukurta daina, skirta šiai kovinei oro mašinai, gaminami marškinėliai, pliušiniai suvenyrai ir kita atributika.
Pirmasis Turkijos bepilotis orlaivis (UAV) gal ir nėra toks modernus kaip amerikiečių „General Atomics“ gaminami „MQ-9 Reaper“ ar „SkyGuardian“, tačiau „Bayraktar“ patrauklumą lemia itin geras kainos ir naudos santykis mūšio lauke.
Apibendrinant įvairių šaltinių informaciją, kad šie orlaiviai kainuoja vos apie 1 mln. dolerių, todėl juos ne taip skausminga prarasti – palyginus su kita aukštųjų technologijų ginkluote. Nors jų veikimo nuotolis paprastai neviršija 150 km, tačiau „Bayraktar TB2“ gali ilgiau nei 24 valandas skrajoti ore – ir laukti tinkamo atakos momento.
„Tai suteikia Ukrainai naują, kokybinį pranašumą prieš priešą“, – interviu „Al-Monitor“ prieš invaziją sakė šalies karinių oro pajėgų vadavietės atstovas pulkininkas leitenantas Jurijus Ignatas. Jis nurodė, kad tuo metu Ukraina turėjo apie 20 tokių bepiločių orlaivių.
Šiuos dronus gamina Turkijos kompanija „Baykar Technologies“ – ir kovo mėnesio duomeninis, tuo metu visame pasaulyje buvo naudojami 257 tokie dronai. Bendrovė taip pat palaiko tiesioginius ryšius su aukščiausiais Ankaros vadovybės atstovais: dabartinis kompanijos vyriausiasis technologijų vadovas (angl. chief technology officer, CTO) Selçukas Bayraktaras yra vedęs prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano jaunesniąją dukterį. Esama nuomonių, kad S.Bayraktaras kada nors ateityje gali tapti ir Turkijos prezidentu.
Tarptautinis susidomėjimas
Pirmą kartą Turkijos kariuomenei parduotas prieš aštuonerius metus, TB2 savo vertę įrodė per kovines misijas iš pradžių Sirijoje, o vėliau 2020 m. Libijoje.
Dronas prieš Armėnijos karius Kaukazo Kalnų Karabacho regione pasirodė toks veiksmingas, kad Azerbaidžano valstybės vadovas asmeniškai apdovanojo „Baykar“ kompaniją. „Baykar“ teigia, kad 2020 m. eksportavo šių bepiločių orlaivių už 360 mln. JAV dolerių.
Praėjusių metų gegužę Lenkija tapo pirmąja ES valstybe nare, papildžiusia savo karinį arsenalą TB2 – įsigijusi keturias sistemas po šešis bepiločius orlaivius. Vos po kelių savaičių Latvijos gynybos ministras užsiminė, kad netrukus gali pasekti lenkų pavyzdžiu. Tačiau būtent Ukraina pasirodė esanti pirmasis užsienio klientas, kuris išbandė ir įvertino „Bayraktar TB2“ galimybes realiomis lauko sąlygomis.
Kaip rašo „Fortune“, ekonomine prasme įprastinės karinės pajėgos sunkiai žengia koja kojon su bepiločių orlaivių karybos pažanga. Dauguma antžeminės gynybos sistemų paprastai yra brangios ir skirtos apsisaugoti nuo tokių grėsmių, kaip didelio poveikio amunicija ir koviniai lėktuvai – o ne nuo mažų, sąlyginai pigių bepiločių orlaivių.
Pokyčių metas
Pristačius naujausią „Baykar“ gaminį – didesniam aukščiui pritaikyta sistemą „Akıncı B“ – R.T. Erdoğanas gyrėsi, kad jo šalis dabar yra „viena iš trijų labiausiai pažengusių šalių pasaulyje šios technologijos srityje“.
Tačiau susiklostė tokia situacija, kad ne visi Vakarų ekspertai džiaugiasi tarptautine „Baykar“ sėkme. Praėjusį rugpjūtį daugiau nei dvi dešimtys JAV Kongreso atstovų spaudė valstybės sekretorių Anthony Blinkeną sustabdyti eksporto licencijas JAV technologijoms – kurios, jų teigimu, pateko į Turkijos bendrovės dronus.
Sąlyginai pigių nepilotuojamų orlaivių plitimas kovoje ekonominiu požiūriu gali sutrikdyti visą gynybos pramonę, nerimauja JAV Artimųjų Rytų instituto Gynybos ir saugumo programos vyresnysis mokslinis bendradarbis Andrew Milburnas.
Jis baiminasi, kad gynybos rangovai yra netinkami kurti atsakomąsias priemones, jei tokie bepiločiai orlaiviai gali būti panaudoti ir prieš amerikiečių karius – ir mano, kad šią grėsmę bus galima išspręsti tik Silicio slėnyje, o ne „Lockheed Martin“ ar „Raytheon“ „kabinetų karuose“.
„Nepaisant to, kad TB2 pasirodė kaip tikras Ukrainos konflikto herojus, TB2 istorija ir jo panaudojimas per pastaruosius trejus metus yra baisus perspėjimas JAV kariuomenei, – rašo jis. – Būtent Turkija, kurios gynybos biudžetas yra tik dalelė JAV gynybos biudžeto, pademonstravo, kaip bepilotės platformos pakeitė šiuolaikinio karo pobūdį“.
Kodėl 5 milijonai?
Kaip penktadienio rytą informavo A.Tapinas, per tris dienas lietuviai iki šiol surinko 2 592 194 eurus – tai yra, jau pusę užsibrėžtos sumos. Tačiau kodėl kalbama apie 5 milijonus – jei minima, kad „Bayraktar TB2“ kainuoja apie milijoną (nors pats S.Bayraktaras viename interviu užsiminęs, kad vis dėlto kiek daugiau)?
Kaip A.Tapino „Facebook“ ir „Laisvės TV“ transliacijoje nurodė Krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška, kuris tarpininkauja šioje iniciatyvoje su Turkija ir „Baykar“, tokia kaina yra todėl, kad perkamas ne vienas dronas, bet visas paketas.
„Bayraktar“ modeliuką prekybos centre galima nusipirkti už keliasdešimt eurų, bet mes norime kovinės mašinos, kovinio drono, kuris žudytų priešininką, naikintų jo šarvuotą techniką ir tam reikalingos specialiosios lazeriu naviguojamos raketos, speciali technika, kurią sudaro ir ant žemės esanti ryšio įranga, kuri vestų droną į tikslą – tad sutarėme, kad penki milijonai eurų yra bendra projekto vertė, toks yra mūsų tikslas – ir už tuos penkis milijonus eurų mes padarysime viską ir kiek įmanoma daugiau: [įgysime] ne tik patį skraidantį aparatą, bet ir amuniciją, reikalingas raketas, kad būtų sunaikinta kuo daugiau priešininkų technikos. Tai yra projektinė vertė, o rezultatą žinosime, kai grįšiu iš [„Bayraktar“] gamyklos, tada viskas bus aiškiau“, – kalbėjo viceministras, pabrėždamas, kad bus garantuotas visiškas pirkimo skaidrumas.
Tad apibendrinant – 5 milijonai apima ne tik patį bepilotį orlaivį, bet ir papildomas paslaugas: amuniciją, ryšių įrangą, ar remiantis kita dronų pirkimo patirtimi – galbūt ir būsimų operatorių apmokymus.
