Minėtos mikroschemos buvo rastos perimtame radaru aprūpintame oro gynybos vadavietės automobilyje 9S932–1, kuris yra didesnės sistemos „Barnaul-T“ dalis, oro gynybos sistemoje „Pancir“, atakos sraigtasparnyje „Ka-52 Alligator“ ir kruizinėje raketoje „Kh-101“.
Šie elementai kelia rimtų klausimų dėl Rusijos gebėjimo gaminti technologinius komponentus pačiai – komponentų, kuriais paremta jos karo mašina – ir dėl tokių šalių kaip JAV gebėjimo užtikrinti šių technologijų saugumą, teigia ekspertai.
Pavyzdžiui, Ukrainos žvalgyba teigė, kad „Barnaul-T“ oro gynybos vadavietės transporto priemonės ryšių sistemose specialistai rado aštuonias tokių JAV gamintojų kaip „Intel“, „Micrel“, „Micron Technology“ ir „Atmel Corp“ mikroschemas.
Ukrainiečiai dar penkias JAV pagamintas mikroschemas – AMD, „Rochester Electronics“, „Texas Instruments“ ir „Linear Technology“ – aptiko priešlėktuvinės gynybos sistemos „Pancir“ krypties ieškiklyje.
Kruizinėje raketoje „Kh-101“ buvo rasta mažiausiai 35 JAV pagamintos mikroschemos, įskaitant „Texas Instruments“, „Atmel Corp. „Rochester Electronics“, „Cypress Semiconductor“, „Maxim Integrated“, „XILINX“, „Infineon Technologies“, „Intel“, „Onsemi“ ir „Micron Technology“.
Atidarius sraigtasparnio „Ka-52 Alligator“ elektrooptinę sistemą, Ukrainos specialistai rado 22 JAV pagamintas mikroschemas ir vieną Korėjoje pagamintą mikroschemą. Tarp JAV gamintojų buvo „Texas Instruments“, IDT, „Altera USA“, „Burr-Brown“, „Analog Devices Inc.“, „Micron Technology“, „Linear Technology“ ir „TE Connectivity“.
Tačiau nors JAV ir kelios kitos šalys nuo vasario 24 d., įvedė sankcijas, draudžiančias parduoti Rusijai įrangą (įskaitant mikroschemas), kol kas nėra jokių požymių, kad kuri nors šioje perimtoje ar sunaikintoje Rusijos technikoje rasta mikroschema būtų pažeidusi kokias nors sankcines nuostatas. Tiesą sakant, kai kurie iš šių gamintojai anksčiau buvo įtraukti į kitų bendrovių veiklą ir sudėtį.
Pavyzdžiui, IDT 2019 m. įsigijo Japonijos įmonė „Renesas“, bendrovę „Micrel“ 2015 m. įsigijo „Microchip Technology Incorporated“. „Atmel Corp“. 2016 m. taip pat įsigijo „Microchip Technology“, o įmonę „Cypress Semiconductor Corp“. 2020 m. įsigijo „Infineon Technologies“. 2015 m. „Intel“ įsigijo bendrovę „Altera“, o 2000 m. „Burr-Brown“ įsigijo „Texas Instruments“.
Šių Rusijos ginkluotėje rastų mikroschemų kilmė neaiški – jos nebūtinai turėjo būti gautos tiesiogiai iš pačių gamintojų. Be to, egzistuoja didžiulė ir iš esmės nereguliuojama antrinė mikroschemų rinka, daugiausia Kinijoje – o daugelis lustų, atrodo, yra gana seni.
Sudedamųjų dalių sąrašą pateikę Ukrainos žvalgybos pareigūnai taip pat negalėjo pasakyti, iš kur tiksliai šios mikroschemos yra kilusios.
Tačiau NATO ir JAV kariuomenės kovos su bepiločiais lėktuvais, nukreipiamaisiais energetiniais ginklais ir elektroninio karo ekspertas Skipas Parishas peržiūrėjo Ukrainos žvalgybos pateiktą komponentų sąrašą – ir pastebi, kad čia kyla nemažai klausimų.
Pasak jo, visa tai rodo „visišką [Rusijos] priklausomybę nuo vakarietiškų technologijų“ naudojant „integruotus lustų rinkinius pagrindinėse jautriose Rusijos ginklų sistemų srityse – taikinių nustatymo, navigacijos, ryšių ir ginklo vykdymo“. Visa tai taip pat rodo „JAV kontrolės sutrikimus arba jos nebuvimą“.
Kaip jau rašė Lrytas.lt, gegužės 11 d. JAV prekybos sekretorė Gina Raimondo Senato posėdyje sakė, kad sankcijos Rusijai verčia šią ieškoti alternatyvių komponentų šaltinių.
„Turime ukrainiečių pranešimų, kad kai jie randa Rusijos karinę įrangą, joje būna puslaidininkių, kuriuos rusai išėmė iš indaplovių ir šaldytuvų“, – liudijo G.Raimondo, kuri neseniai susitiko su Ukrainos ministru pirmininku.
Nors prekybos sekretorė nurodė, kad Ukraina teigė, jog rusai savo tankuose naudojo buitinių prietaisų dalis, tai greičiausiai nėra susiję su jautresnėmis sistemomis, kurias dabar aptiko Ukrainos žvalgyba, sako S.Parishas.
„Didžiausią susirūpinimą kelia ginkluotų sraigtasparnių „Ka-52“ taikinių nustatymo ir raketų nukreipimo sistemų optika“, – teigia jis.
„The War Zone“ kreipėsi į visus šioje istorijoje paminėtus mikroschemų gamintojus – ir keli iš jų atsakė. Dauguma jų teigė, kad nebendrauja su Rusija. Daugelis teigė, kad nežino arba negali kontroliuoti, kur patenka jų mikroschemos. Viena bendrovė paneigė Ukrainos žvalgybos teiginį, kad jos mikroschemų rasta Rusijos karinėje įrangoje.
Pavyzdžiui, „Onsemi“ atstovė spaudai nurodė, kad jos bendrovės mikroschemos nėra karinės klasės, todėl jas lengva gauti. Bendrovės viešųjų ryšių vadovė Stefanie Cuene sakė, kad įmonės lustai „yra ne karinės klasės prekės, ir jas galima įsigyti bet kur atviroje rinkoje“.
„Jau iki šiol karą Ukrainoje vertinome su rimtu susirūpinimu, – „The War Zone“ teigė „Infineon Technologies“ atstovas spaudai Gregoras Rodehüseris. – Jūsų pranešimas dar labiau sustiprino šį susirūpinimą. Nors negalime konkrečiai komentuoti šios temos, „Infineon“ įgyvendino atitinkamas priemones, kad užtikrintų sankcijų laikymąsi“.
Anot jo, prasidėjus karui Ukrainoje įmonė „sustabdė visas tiesiogines ir netiesiogines siuntas į Rusiją, Baltarusiją ir atitinkamus Rusijos remiamus regionus Ukrainoje. Tai apima ir techninį aptarnavimą“ (angl. tech support).
G.Rodehüseris teigė, kad „Infineon Technologies“ kol kas nerado jokių įrodymų, kad jų produktai Rusijoje būtų naudojami kariniais tikslais. Tačiau tikrina, ar klientai ir rinkos, į kurias tiekiami bendrovės gaminiai, laikosi teisinių eksporto taisyklių.
„Intel“ teigė, kad nors negali žinoti, kur gali atsidurti jų lustai, jie nebendrauja nei su Rusija, nei su Baltarusija.
„Nors ne visada žinome ir galime sukontroliuoti, kokius produktus kuria mūsų klientai ar kokias programas gali kurti galutiniai vartotojai, „Intel“ nepritaria ir netoleruoja, kad mūsų produktai būtų naudojami žmogaus teisėms pažeisti, – sakė „Intel“ korporatyvinės komunikacijos direktorė Penny Bruce. – Jei sužinosie apie susirūpinimą keliančius faktus, kad verslo partneris naudoja „Intel“ gaminius, susijusius su žmogaus teisių pažeidimais, apribosime arba nutrauksime bendradarbiavimą su trečiąja šalimi – kol būsime visiškai tikri, kad „Intel“ gaminiai nenaudojami žmogaus teisėms pažeisti“.
Jos teigimu, „Intel“ sustabdė visas siuntas klientams Rusijoje ir Baltarusijoje“. Be to, bendrovė ir toliau laikysis visų šalyse, kuriose vykdo veiklą, taikomų eksporto taisyklių ir sankcijų – tai apima ir JAV bei sąjungininkių paskelbtų sankcijų ir eksporto kontrolės priemonių Rusijai ir Baltarusijai laikymąsi.
Bendrovė „Analog Devices“ „yra įsipareigojusi visiškai laikytis JAV, ES ir kitų šalių įstatymų, įskaitant eksporto kontrolę, prekybos sankcijas ir taisykles“, – sakė bendrovės atstovė spaudai Ferda Millan.
Tuo tarpu „TE Connectivity“ užginčijo Ukrainos žvalgybos komponentų sąrašą. „Atlikome paiešką savo dalių duomenų bazėje ir neradome atitikties jūsų pateiktam dalies numeriui“, – sakė bendrovės atstovas spaudai Jeffas Croninas.
Klausimas dėl užsienio komponentų, kurie, nepaisant sankcijų, atsiduria Rusijos karinėje įrangoje, buvo keliamas ir anksčiau. 2014 m. Rusijai pirmą kartą įsiveržus į Ukrainą, jai buvo pritaikytas ankstesnis sankcijų paketas. Tačiau panašu, jo užtikrinimas nebuvo itin sėkmingas.
Tačiau šįkart jau yra daug įrodymų, kad galiojančios sankcijos kenkia Rusijos gynybos pramonei. O Ukraina tvirtina, kad dėl senesnių komponentų, kuriuos naudoja Rusija – ypač raketoje „Kh-101“ – šios yra mažiau veiksmingos. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Rusija yra priklausoma nuo daugybės mikroschemų, puslaidininkių ir kitų komponentų, kurių galima rasti įvairiose rinkose, ir į jos glaudžius santykius su Kinija, kuri yra viena iš geriausių tokių dalių gamintojų ir perdirbėjų, ilgalaikis sankcijų poveikis, bent jau aukštųjų technologijų komponentų atžvilgiu nėra visiškai aiškus.
Parengta pagal „The War Zone“.
