Ji sužinojo, kad hemostazinių granulių paketai gali sustabdyti pavojingą kraujavimą, o dekompresinės adatos gali sumažinti spaudimą pradurtoje krūtinėje. Vienoje karo ligoninėje sužeistas rusų vadas jai papasakojo, kad jo bendražygis mirė ant rankų, nes nebuvo kvėpavimo takų vamzdelių, kurie padėtų jam kvėpuoti.
37 metų N.Abijeva nusprendė perimti reikalus į savo rankas. Praėjusį trečiadienį ji su dviem draugais mikroautobusu išvyko į Ukrainos pasienį – jau septintą kartą nuo karo pradžios – ir nuvežė svogūnų, bulvių, dvipusio ryšio radijo imtuvų, žiūronų, pirmosios pagalbos priemonių ir net mobilų odontologijos rinkinį. Nuo karo pradžios ji sako surinkusi daugiau kaip 60 000 dolerių, už kuriuos nupirko maisto, drabužių ir įrangos Ukrainoje tarnaujantiems Rusijos kareiviams.
„Man atrodo, kad visas pasaulis remia mūsų didžiuosius priešus, – sakė N.Abijeva interviu telefonu leidiniui „New York Times“. – Mes taip pat norime pasiūlyti savo paramą, pasakyti: vaikinai, mes su jumis“.
Teigiama, kad visoje Rusijoje kilo pilietiniai judėjimai, kuriems daugiausia vadovauja moterys, siekiančios sutelkti žmones, kurie teiktų pagalbą rusų kareiviams. Tai rodo, kad visuomenė iš dalies remia prezidento Vladimiro V. Putino karo veiksmus, tačiau taip pat demonstruoja, kad rusai vis labiau pripažįsta, jog jų kariuomenė, kuri prieš invaziją buvo giriama kaip pasaulinio lygio kovinė jėga, dideliam konfliktui pasirodė esanti apgailėtinai nepasirengusi.
Į tokią paramą dažnai įtraukiami saldumynai ir įkvepiančios žinutės, bet labiausiai ieškomi daiktai yra importiniai bepiločiai ir naktinio matymo optiniai taikikliai – ženklas, kad 66 mlrd. dolerių vertės Rusijos gynybos biudžetas nesugebėjo pagaminti būtiniausios šiuolaikiniam karui skirtos įrangos.
Susiję straipsniai
„Niekas nesitikėjo, kad bus toks karas, – interviu telefonu sakė verslininkė iš Novokuibyševsko miesto prie Volgos upės Tatjana Plotnikova. – Manau, kad niekas nebuvo tam pasiruošęs“.
47 metų T. Plotnikova jau du kartus įveikė 1600 kilometrų atstumą iki Ukrainos sienos ir, pasak jos, iš viso atgabeno tris tonas paramos. Praėjusią savaitę savo puslapyje Rusijos socialiniame tinkle „VKontakte“ ji paskelbė naują skubiai reikalingų daiktų sąrašą: tvarsčiai, nuskausminamieji, antibiotikai, ramentai ir neįgaliųjų vežimėliai.
Medicinos įranga labai paklausi iš dalies dėl didėjančios Ukrainos kariuomenės ugnies galios – nes Vakarai ją vis labiau stiprina galingais ginklais. Separatistų vadas ir Rusijos parlamento narys Aleksandras Borodajus interviu telefonu teigė, kad Rusijos pusėje fronte reikia „labai daug“ priemonių šrapnelinėms žaizdoms ir nudegimams gydyti. Pasak jo, pastaruoju metu kai kuriose vietovėse daugiau kaip 90 proc. rusų sužeidimų buvo padaryti dėl artilerijos ugnies.
A.Borodajus sakė, kad jo daliniai pastebėjo, jog buvo naudojami 155 milimetrų sviediniai, kuriuos naudoja amerikietiškosios haubicos – ir kad Rusijos vadovybė galbūt nepakankamai įvertino Vakarų ryžtą paremti Ukrainą.
„Mūsų požiūriu, tai nepadeda karinei operacijai vykti greičiau – tai apsunkina mūsų padėtį, aš to neneigiu“, – sakė A.Borodajus, turėdamas omenyje Vakarų ginklų tiekimą. – Gali būti, kad mūsų kariniai vadovai nebuvo pasirengę tokiai masinei Vakarų paramai“.
Ukrainos kariuomenė, pasinaudodama Vakarų parama savo tikslui, naudojasi kur kas platesnio masto sutelktinio finansavimo kampanija, kurios metu aukojama už milijonus surinktų dolerių įgyta įranga.
Dauguma Rusijos kariams aukas renkančių grupių, atrodo, veikia nepriklausomai nuo Rusijos vyriausybės. Jos daugiausia remiasi savanorių asmeniniais ryšiais atskiruose daliniuose ir karinėse ligoninėse – iš čia perduodami sąrašai to, ko skubiausiai reikia.
Rusijos valstybinėje žiniasklaidoje šios grupės retai minimos – galbūt todėl, kad tai kenkia žinutei, jog Kremlius tvirtai kontroliuoja karą. Tačiau kartais ši žinia pasiekia Rusijos auditoriją.
„Mūsų kariai nuolat kartoja, kad turi viską, ko jiems reikia, – balandį buvo aiškinama televizijos laidoje apie tokius savanorius, – tačiau motinos širdis turi savo valią“.
Tačiau už valstybinės žiniasklaidos ribų karo šalininkai nurodo privačias aukas kaip raktą į pergalę. Prorusiški tinklaraštininkai, kai kurie iš jų turintys ryšių Rusijos kariuomenėje, ragina savo sekėjus aukoti pinigus naktinio matymo įrangai ir dronams įsigyti.
„Mūsų vaikinai žūsta, nes jiems trūksta šios įrangos, – rašė vienas tinklaraštininkas, o „visi Vakarai aprūpina Ukrainos pusę“.
Reikalingą įrangą, daugiausia importuotą, galima įsigyti Rusijos sporto prekių parduotuvėse arba užsisakyti internetu. Populiarus karinis tinklaraštininkas Starshe Eddy rašė, kad Kinijos bendrovės DJI gaminami plataus vartojimo dronai „taip tvirtai įsitvirtino kovinėse operacijose, kad karą be jų tapo sunku įsivaizduoti“.
Nekilnojamojo turto agentė N.Abijeva savo „Telegram“ paskyroje pademonstravo „Nikon Prostaff 1000“ lazerinį tolimatį, kurį nupirko už 400 JAV dolerių. Nikon teigia, kad šis daiktas „leidžia pamatyti elnius ir juos nusitaikyti iki 550 metrų atstumu.
„Su tokia technika viskas vyks geriau ir greičiau, ar ne?“, – rašė moteris, pridėdama akį merkiantį ir širdutės emodžius.
N.Abijeva sako, kad pradėjo rinkti pagalbą po to, kai jos vyras kapitonas buvo dislokuotas Ukrainoje ir ji pasijuto bejėgė paveikti įvykių eigą. Ji apsilankė ligoninėje prie vyro karinės bazės ir gavo į karą išvykusių chirurgų kontaktinę informaciją. Nuo to laiko jie siunčia prašymus tiesiogiai jai ir perduoda jos kontaktus kolegoms.
Kai vienas lauko ligoninės chirurgas paprašė arterijų embolektomijos kateterių, kuriais gydomi arterijų užsikimšimai, N.Abijeva surado kitą savanorį Sankt Peterburge, kuris įveikė 1100 kilometrų kelionę ir iš karto pristatė 10 tokių kateterių. Savanorė sakė, kad kai po savaitės ji pati susitiko su chirurgu, šis jai pranešė, kad šeši kateteriai jau buvo panaudoti.
„Gali būti, kad išgelbėjome šešias gyvybes“, – sakė ji.
Akivaizdu, kad Rusijos kariuomenei skubiai reikia būtiniausios medicininės įrangos ir pagrindinių, užsienyje pagamintų buitinių prietaisų – todėl kai kurie rusai stebisi, kaip ir kur Kremlius iššvaisto milžinišką karinį biudžetą, kuris sudaro daugiau kaip 3 proc. visos šalies ekonominės produkcijos.
Pasienio mieste Belgorode aukų koordinatorės Žanos Slobožan „VKontakte“ puslapyje viena moteris rašė, kad kalbos apie pinigų rinkimą dronams ir šautuvų taikikliams „verčia mane galvoti, kad kariuomenė visiškai palikta likimo valiai“.
„Įsitikinkime, kad bent jau mes nepaliksime savo vaikinų“, – rašė moteris. Į „New York Times“ prašymus pakomentuoti ji neatsakė.
V.Putinas praėjusį trečiadienį pirmą kartą nuo karo pradžios apsilankė karo ligoninėje. Vėliau jis sakė pareigūnams, kad nors gydytojai, su kuriais susitiko, patikino jį, jog „jie turi viską, ko jiems reikia“, vyriausybė turėtų „greitai, operatyviai ir veiksmingai reaguoti į bet kokius karinės medicinos poreikius“.
Vis dėlto nuomonė, kad Rusijos kariai Ukrainoje yra nepakankamai aprūpinti, vis labiau skverbiasi į Rusijos viešąjį diskursą – tiek tarp karo priešininkų, tiek tarp šalininkų. Praėjusį savaitgalį Rusijos žurnalistės Katerinos Gordejevos paskelbtame dokumentiniame filme apie kareivių motinas, kuris „YouTube“ svetainėje buvo peržiūrėtas apie tris milijonus kartų, viena moteris pasakoja, kaip jos sūnus naudoja vielą batų padams pritvirtinti.
Gegužės 19 d. į pensiją išėjusių Rusijos karininkų asociacija paskelbė atvirą laišką, kuriame pažymėjo, kad visuomenė renka lėšas įrangai, kurios kariuomenei labai trūksta, „nors vyriausybė turi daug pinigų“. Laiške V.Putino karinės pastangos buvo peikiamos kaip pusėtinos ir raginama paskelbti karo padėtį, siekiant užimti visą Ukrainą.
Tačiau karo veiksmų zonoje problemos yra proziškesnės. Artėjant vasarai, išlindo Laimo ligą platinančios erkės – todėl Belgorode savanoriai pagamino naminius repelentus nuo vabzdžių, supilstė juos į purškiamus buteliukus ir pristatė į frontą.
Grupė moterų, renkančių aukas šioje srityje, sužinojo, kad kai kurios Rusijos remiamų separatistų pajėgos buvo taip prastai aprūpintos, kad savo daiktams nešiotis naudojo pirkinių maišelius. Savo „Telegram“ paskyroje, kurią seka apie 1000 sekėjų, grupė paskelbė skubų kvietimą aukoti kuprines, taip pat batus, ausų krapštukus, kojines, žibintuvėlius, žiebtuvėlius, kepures, cukrų ir baterijas.
„Tai daroma tam, kad jie suprastų, jog nėra vieni, – sakė viena iš Belgorodo grupės koordinatorių“ grožio salone blakstienų priauginimo specialiste dirbanti 26 metų Vera Kusenko. – Tikimės, kad tai greitai baigsis“.
Parengta pagal „New York Times“.