Ko galima pasimokyti iš nuskendusio kreiserio „Moskva“? Sunerimo ir amerikiečiai

Balandžio 14 dieną rusų raketinis kreiseris „Moskva“ nukeliavo ten, kur buvo pasiųstas karo pradžioje. Rusų Juodosios jūros laivyno pasididžiavimas, ant kurio denio ne karto stovėjo pats Vladimiras Putinas, tapo gėda. Tačiau dėl šio įvykio sunerimo ne tik rusai, bet ir amerikiečiai.

 „Moskva“ nuskendo po taiklių priešlaivinių raketų „Neptun“ atakų.<br> Zumapress / Scanpix nuotr.
 „Moskva“ nuskendo po taiklių priešlaivinių raketų „Neptun“ atakų.<br> Zumapress / Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2022-06-01 10:35

„Moskva“ kelionė pragaran privertė JAV generolus susimąstyti – gal dar pirmoje XXI amžiaus pusėje būsime priversti galvoti apie karo laivų nuosmukį? Buvęs jūrų pėstininkas Eliotas Ackermannas mano, kad tai yra svarbus klausimas.

„Moskva“ nuskendo po taiklių priešlaivinių raketų „Neptun“ atakų. Šios ukrainiečių raketos nėra nei kažkuo labai ypatingos, nei neįtikėtinai brangios. Svarbiausia, jos yra mobilios, montuojamos ant sunkvežimio platformos. Tokius ginklus lengva paslėpti, o bangų keteras pjaustančias raketas sunku numušti. „Moskva“ buvo senas ir rusiškas laivas, bet jis vis tiek turėjo kelių lygių priešraketinės ir priešlėktuvinės gynybos sistemas. Niekas nepadėjo.

Generolas Davidas Bergeris yra įsitikinęs, kad karas ateityje atrodys kitaip. „Javelin“ muš tankus, „Stinger“ muš lėktuvus, o „Neptun“ muš laivus. O ką kalbėti apie valdomus artilerijos sviedinius, kurie taikliai lyja ant rusiškos šarvuotos technikos. D.Bergeris teigia, kad nors visi džiūgauja, jog į platformas nesukoncentruotos Ukrainos ginkluotosios pajėgos muša rusų Galijotą, amerikiečiai supranta, kad patys irgi yra Galijotas.

Problemos esmė – amerikietiškas susikoncentravimas į platformas. Sausumos pajėgos remiasi tankais, laivynas – laivais, oro pajėgos – lėktuvais ir t. t. Amerikiečiai stengiasi šiais ginklais pranokti savo potencialių priešų tankus, laivus ir lėktuvus – bet akivaizdu, kad didžiausia grėsmė platformoms yra mobilūs ginklai. Platformos yra brangios, o jas mušantys ginklai – pigūs.

„Moskva“ buvo nuskandinta raketomis. Bet lėktuvnešis „USS Gerald R. Ford“ irgi gali nuskęsti nuo raketų smūgių. Toks lėktuvnešis kainuoja 13 milijardų dolerių ir jis vis tiek gali kristi po porą dešimčių tūkstančių dolerių kainuojančios raketos kirčio. „Switchblade“ dronai-kamikadzės išvis gali kainuoti po 6000 dolerių – ir tai jiems netrukdo naikinti kelis milijonus kainuojančius tankus.

Taigi, karyba pasikeis ir gali tekti keisti gynybai skiriamų lėšų paskirstymą. Ar tikrai JAV turėtų leisti pinigus naujiems tankams? O gal geriau stipriai paspartinti „Javelin“ raketų gamybą? Ar reikia ieškoti naujų priešraketinių gynybos priemonių didiesiems laivams – ar geriau susitaikyti su šiuo pažeidžiamumu ir nuspręsti, kad didžiųjų platformų laikai eina prie pabaigos?

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.