JAV kariuomenės šarvuočių ir kavalerijos kolekcijoje Fort Benninge saugomi įvairiausi tankai – nuo „M1 Abrams“ iki seniausios tarnybos inventoriuje esančios šarvuotos transporto priemonės.
Pasak kolekcijos kuratoriaus Robo Cogano, tarp šarvuočių eilių, greta amerikietiškojo pagrindinio kovos tanko M60 įsitaisęs rusiškas T-62, kuris vis dar atrodo lygiai taip pat, kaip ir 1991 m., kai buvo paimtas iš Irako kariuomenės. Nors šis tankas – puiki mokomoji priemonė naujiems Fort Benningo šarvuočių skyriaus kariams, jis taip pat primena, kad istorija gali kartotis – ir dažnai kartojasi.
Eskursijos po kolekciją metu R. Coganas paaiškina, kad praeityje sovietų doktrina buvo orientuota į puolimą, o ne į gynybą. „Puolimas ir yra tavo gynyba“, – apie sovietų mąstymą pasakoja kuratorius. Pavyzdžiui, sustojimas prisipilti degalų nebuvo laikomas svarbiu. JAV kariuomenės logistikos tinklas sudėtingas, čia užtikrinama, kad degalų nepritrūktų niekam – tačiau Rusijos kariuomenės mąstymas jau kurį laiką yra visiškai kitoks.
„Mes, JAV kariuomenė, degalų papildymą įtraukiame į savo planą. Mąstome, kad štai šioje vietoje viduryje puolimo galėsime pasipildyti degalus, išsidėstysime taip, kad nebūtume pažeidžiami, – sako R. Coganas. – Rusų filosofija kitokia: sustoti negalima, tam nėra laiko, reikia tilpti į suplanuotą laiką. Taigi, turėkite kuo daugiau degalų ir amunicijos, ir arba pasieksite tikslą, arba žūsite bandydami tai padaryti“.
Kolekcijoje esantis T-62 tankas yra maždaug tokio dydžio, kokio ir galima tikėtis – tačiau, anaiptol ne pats didžiausias tarp saugykloje esančių. Be to, parūdijęs ir su skyle priekyje. Kuratoriai įtaria, kad skylė atsirado, kai buvo šauta iš „Bradley Fighting Vehicle“ – krintančios amunicijos dalys apgadino vairuotojo persikopą. „Tikriausiai dėl to ši transporto priemonė ir buvo palikta likimo valiai“, – aiškina R. Coganas. Kuratorius atkreipia dėmesį, kad šiame tanke kuro bakas buvo ne tik transporto priemonės šone, bet ir gale.
Pasak R.Cogano, šiuo metu mokant karius dažniausiai naudojami kolekcijoje esantys rusiški tankai – nors senesni modeliai buvo patobulinti ar modernizuoti, jie vis dar yra pavyzdys, kaip tokie tankai atrodo ir veikia. R.Cogano teigimu, kadangi JAV kariuomenė nebeskiria dėmesio kovai su sukilėliais, o orientuojasi į plataus masto kovines operacijas, kariai nori daugiau sužinoti apie tas priešininkų transporto priemones, kurias jie potencialiai gali pamatyti kovoje – arba kurias gali naudoti sąjungininkų šalys.
„Jiems tai žinoti svarbu, kadangi gali susiklostyti situacija, kai su tam tikromis transporto priemonėmis reikės susidurti akis į akį. Tokiu atveju svarbu suprasti, kokie yra transporto priemonių pajėgumai ir trūkumai“, – aiškina R. Coganas.
Viena iš įdomių T-62 ypatybių – didelės dyzelino talpyklos, pritvirtintos prie tanko išorės. Panašios talpyklos įrengtos ir tanko viduje. Modernesniuose tankuose – pavyzdžiui T-72 – degalai vis dar laikomi išorėje. Rusijos ir sovietinių tankų ekspertas, gynybos konsultacijų bendrovės „The Teal Group“ vyresnysis analitikas Stevenas Zaloga sako, kad nors dalis degalų yra korpuso viduje, „visas dešinės pusės išorinis bakas yra didelis ir menkai apsaugotas“.
„Daugumos rusiškų tankų variklio bloko gale galima uždėti porą papildomų 200 litrų talpos degalų statinių", – pasakoja ekspertas.
Nors dyzelinas ne toks degus kaip benzinas, akivaizdu, kad jį laikant tanko išorėje, kyla pavojus, kad kuro talpos gali būti pradurtos – tai didžiulė problema kariuomenei, kuriai liepiama tik veržtis pirmyn ir nesustoti.
Vis dėlto ši rusų filosofija – veržtis pirmyn ir nestoti – iš esmės nesikeitė nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Pasak R.Cogano, nors vokiečių įranga ir kariai „buvo geresni“, Sovietų Sąjungos strategija buvo „nuolat daryti spaudimą“. Vokietijos pajėgos buvo pranašesnės, tačiau sovietai kovojo nuolat – leisdavo vieną tanką po kito ir nepaliaujamai puolė vokiečius.
To rezultatas – didžiausias istorijoje tankų mūšis, dar žinomas kaip Kursko mūšis. Mūšio metu Sovietų Sąjunga ir Vokietija dislokavo tūkstančius tankų, ir galiausiai sovietų pajėgos sustabdė vokiečių puolimą.
Anot R. Cogano, po daugelio metų Rusija Šaltojo karo metu planavo kovoti tokiu pat būdu – dislokuodama milžiniškus tankų kiekius. Iš esmės buvo planuojama į priekines linijas išleisti mažiausiai vertingus tankus ir personalą, o vėliau palaipsniui skaičių didinti. Pirmiausia Rusija į priekį būtų siuntusi Antrojo pasaulinio karo laikų tankus, „kurių įgulą būtų sudarę Rytų Vokietijos ir Čekoslovakijos šauktiniai. Jie, tiesiogine to žodžio prasme, būtų patrankų mėsa, skirta sumažinti amerikiečių amunicijos kiekį“, – teigia R.Coganas. Vėliau būtų buvę naudojami Rusijos T-62 ir T-55, o vėliau – T-64 ir T-72 su rusų karių įgulomis.
„Dar mums nespėjus pamatyti jų naujojo T-80, jie mus jau būtų nustūmę atgal“, – apie karo scenarijų pasakoja R.Coganas.
Taip neįvyko – bet tai nereiškia, kad JAV tokiam scenarijui nebuvo pasiruošusi. Pasak R.Cogano, buvo planuota trikdyti Rusijos karines operacijas tiek ilgai, kad jos pradėtų savaime žlugti dėl išteklių trūkumo. Skamba pažįstamai?
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas manė, kad invaziją įvykdyti pavyks daug greičiau ir sklandžiau. Kariuomenė nebuvo logistiškai pasirengusi ne vieną savaitę truksiančioms kovoms. Kaip sakė vienas rusų aukšto rango gynybos pareigūnas, Rusija „visiškai tikėjosi, kad galės užimti Kijevą per labai trumpą laiką, ir neatsižvelgė į degalų, maisto, atsarginių dalių ir kitus išteklius – dėl to nukentėjo“.
Nacionalinio saugumo tyrimų centro CNA Rusijos studijų programos direktorius Michaelas Kofmanas laikraščiui „Washington Post“ sakė, kad įtaria, jog Rusija „netinkamai logistiškai suplanavo, ko reikės realiai, rimtai kovai didžiausioje Europos šalyje už Rusijos ribų“. Savo ruožtu ukrainiečiai „gana greitai suprato, kad Rusijos Achilo kulnas ir buvo logistika“.
Iš tiesų, pasak R. Cogano, Šaltojo karo metais JAV į tai žiūrėjo taip: „Rusų visiškai sustabdyti nebūtina. Tereikia sutrikdyti jų planus. Nes jei pavyks juos pakankamai sulėtinti, jų dalinių logistika ims byrėti. Galima teigti, kad dabar tai vyksta ir šiuolaikiniame pasaulyje“.
Parengta pagal „Task and Purpose“.
