Irake atrastas net 3400 metų senumo miestas, priklausęs senovės imperijai – bet dabar jis vėl „dingo“

Iš vandenų iškilo 3400 metų senumo miestas – bet jis ir vėl „dingo“.

 Kamunės kasinėjimų vaizdas iš oro.<br> Tiubingeno universiteto nuotr.
 Kamunės kasinėjimų vaizdas iš oro.<br> Tiubingeno universiteto nuotr.
 Tiubingeno universiteto nuotr.
 Tiubingeno universiteto nuotr.
 Vienas iš atrastųjų indų su dantiraščio lentelėmis.
 Vienas iš atrastųjų indų su dantiraščio lentelėmis.
 Vieno iš keraminių indų su dantiraščio lentelėmis, įskaitant vieną lentelę, kuri vis dar yra originaliame moliniame voke, vidaus vaizdas.
 Vieno iš keraminių indų su dantiraščio lentelėmis, įskaitant vieną lentelę, kuri vis dar yra originaliame moliniame voke, vidaus vaizdas.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jun 5, 2022, 9:17 AM

Vokiečių ir kurdų archeologų komanda atkasė 3400 metų senumo Mitanijos imperijos laikų miestą, kadaise egzistavusį prie Tigro upės. Gyvenvietė iškilo iš Mosulo rezervuaro vandenų šių metų pradžioje, kai dėl didžiulės sausros Irake sparčiai krito vandens lygis. Didelio ploto miestas su rūmais ir keliais dideliais pastatais galbūt yra senovinis Zakhiku miestas – manoma, kad tai buvo svarbus Mitanijos imperijos centras (apie 1550–1350 m.pr.m.e.).

Irakas yra viena iš labiausiai klimato kaitos paveiktų pasaulio šalių. Ypač šalies pietūs jau kelis mėnesius kenčia nuo didžiulės sausros. Siekiant apsaugoti pasėlius nuo išdžiūvimo, nuo gruodžio iš Mosulo rezervuaro – svarbiausios Irako vandens saugyklos – buvo imami dideli kiekiai vandens. Dėl to vėl iškilo bronzos amžiaus miestas, kuris prieš kelis dešimtmečius buvo užtvindytas, prieš tai neatlikus jokių archeologinių tyrimų. Jis yra Irako Kurdistano regione Kemunėje.

Dėl šio nenumatyto įvykio archeologai susidūrė su spaudimu kuo greičiau ištirti ir dokumentuoti bent dalį šio didelio ir svarbaus miesto – kol jis vėl nebuvo užlietas. Kurdų archeologas, Kurdistano archeologijos organizacijos pirmininkas dr. Hasanas Ahmedas Qasimas ir vokiečių archeologai dr. Ivana Puljiz iš Freiburgo universiteto bei prof. dr. Peteris Pfälzneris iš Tiubingeno universiteto spontaniškai nusprendė imtis bendrų kasinėjimų Kemune. Jie vyko 2022 m. sausį ir vasarį, bendradarbiaujant su Duhoko (Irako Kurdistano regionas) senienų ir paveldo direktoratu.

Per kelias dienas buvo suburta kasinėtojų komanda. Vokietijos ir Kurdistano archeologų komandą labai spaudė laikas – nes nebuvo aišku, kada vanduo rezervuare vėl pakils.

Per trumpą laiką tyrėjams pavyko iš esmės kartografuoti miestą. Be rūmų, kurie jau buvo užfiksuoti per trumpą tyrimų kampaniją 2018 m., buvo atidengti dar keli dideli pastatai – masyvus įtvirtinimas su siena ir bokštais, monumentalus daugiaaukštis sandėliavimo pastatas ir pramoninis kompleksas. Platus urbanistinis kompleksas datuojamas Mitanijos imperijos (apie 1550–1350 m.pr.m.e.), kontroliavusios didelę šiaurinės Mesopotamijos ir Sirijos dalį, laikais.

„Didžiulis sandėlio pastatas ypač svarbus, nes jame turėjo būti saugomi didžiuliai prekių kiekiai, tikriausiai atvežti iš viso regiono“, – sako I.Puljiz. H.Qasimas daro išvadą, kad „kasinėjimų rezultatai rodo, jog ši vieta buvo svarbus Mitanijos imperijos centras“.

Tyrėjų komandą tiesiog pribloškė gerai išsilaikiusios sienos – kai kurios iš jų buvo kelių metrų aukščio – nepaisant to, kad sienos sumūrytos iš saulėje džiovintų molio plytų, ir daugiau nei 40 metų išbuvo po vandeniu. Tokį gerą išsilaikymą lėmė tai, kad miestą apie 1350 m.pr.m.e. sugriovė žemės drebėjimas, per kurį sugriuvusios viršutinės sienų dalys palaidojo pastatus.

Ypač įdomus yra penkių keraminių indų, kuriuose buvo daugiau nei 100 dantiraščio lentelių archyvas, atradimas. Jos datuojamos viduriniuoju asirų laikotarpiu, netrukus po miestą ištikusio žemės drebėjimo. Kai kurios molinės lentelės, kurios gali būti laiškai, net tebėra moliniuose vokuose. Tyrėjai tikisi, kad šis atradimas suteiks svarbios informacijos apie Mitanijos laikotarpio pabaigą ir asirų valdymo regione pradžią. „Beveik stebuklas, kad iš nedegto molio pagamintos lentelės po vandeniu išsilaikė tiek dešimtmečių“, – sako P.Pfälzneris.

Siekiant užkirsti kelią tolesnei kylančio vandens žalai, atkastieji pastatai buvo visiškai uždengti sandaria plastikine plėvele ir užpilti žvyro užpildu. Taip siekiama apsaugoti nedegto molio sienas ir visus kitus griuvėsiuose vis dar slypinčius radinius. Dabar vietovė vėl yra visiškai apsemta.

Parengta pagal Phys.org

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.