Daugelis „Google“ paslaugų – paieška, žemėlapiai, „Gmail“ ir bene svarbiausia – „YouTube“ – Rusijoje tebėra prieinamos, tačiau „Facebook“, „Instagram“ ir „Twitter“ – ne. Ši situacija rodo, kokioje sudėtingoje padėtyje šiuo metu yra atsidūrusios abi pusės ir kokia sudėtinga dabartinė Rusijos interneto ekosistemos padėtis, rašo CNN. Rusija bandė atitverti savo internetą nuo pasaulio, bet atrodo suvokia, kad uždraudus populiariausias paslaugas, gyventojai gali atitinkamai reaguoti. Savo ruožtu „Google“ pasisakė prieš Rusijos veiksmus, tačiau taip pat turi strateginių ir moralinių paskatų likti.
Rusijos vyriausybė toliau bando spausti Silicio slėnio bendrovę ir praėjusį mėnesį pradėjo naują bylą prieš „Google“ dėl to, kad ši tariamai nesaugo Rusijos vartotojų duomenų šalyje. Prieš kelias savaites vyriausybė perėmė „Google“ filialo banko sąskaitų šalyje kontrolę, todėl įmonė paskelbė bankrotą ir sustabdė didžiąją dalį savo komercinės veiklos.
„Šalies valdžios institucijoms areštavus „Google“ banko sąskaitą Rusijoje, mūsų padalinys Rusijoje nebegali veikti – negalime įdarbinti ir mokėti algos Rusijoje dirbantiems darbuotojams, negalime vykdyti atsiskaitymų su tiekėjais ir pardavėjais bei kitų finansinių įsipareigojimų“, – teigiama „Google“ atstovo spaudai pranešime.
Vis dėlto „Google“ nesirengė visiškai pasitraukti iš Rusijos – o Rusija nesirengė jos priversti to padaryti.
„Žmonės Rusijoje pasikliauja mūsų paslaugomis, kad galėtų gauti kokybišką informaciją, todėl mes ir toliau teiksime nemokamas paslaugas, tokias kaip paiešką internete, „YouTube“, „Gmail“, žemėlapius, „Android“ ir „Play“, – pridūrė atstovas spaudai. („Google“ ėmėsi tam tikrų veiksmų, kad sustabdytų savo paslaugų teikimą Rusijoje: užblokavo Rusijos valstybinius žiniasklaidos kanalus ir neleido jiems pardavinėti reklamą, taip pat kovojo su dezinformacija apie karą Ukrainoje).
Tuo tarpu Rusijos skaitmeninės plėtros ministras Maksutas Šadajevas atmetė galimybę visiškai uždrausti „YouTube“ – vieną populiariausių Rusijos interneto paslaugų:
„Mes nesiruošiame blokuoti „YouTube“, – M. Šadajevą citavo Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ . – Kai ką nors blokuojame, turėtume aiškiai suprasti, kad mūsų naudotojams nebus padaryta jokios žalos“.
Paskutinysis išlikęs
„Google“ šalyje, kurioje yra daugiau nei 100 mln. interneto vartotojų ir kurioje ji jau užima tvirtas pozicijas, savo paslaugas išlaikyti vertinga.
„Įvairios „Google“ paslaugos Rusijoje užima didelę rinkos dalį – ją bendrovė gali norėti išlaikyti tikėdamasi karo pabaigos ir sankcijų panaikinimo, – teigia Mastrichto universiteto (Nyderlandai) kibernetinio saugumo ir politikos docentė Mariëlle Wijermars, kuri daugiausia dėmesio skiria Rusijos interneto politikai. – Atsižvelgiant į tai, kad Rusija siekia įtvirtinti skaitmeninį suverenitetą, gali būti sunku vėl patekti į rinką“.
Tačiau kai kurie interneto valdymo ekspertai teigia, kad „Google“ pasirinkimas išlaikyti šalyje veikiančias paslaugas gali būti labiau susijęs su moraliniais, o ne verslo motyvais.
„Manau, kad moralinė pusė yra svarbesnė, – sako Stanfordo universiteto Kibernetinės politikos centro platformų reguliavimo programos direktorė Daphne Keller. – Neįtikėtinai svarbu užtikrinti informacijos srautą Rusijos disidentams arba žmonėms, kurie nori gauti informaciją ne iš valstybinės žiniasklaidos“.
„Google“ neatsakė į klausimus, kodėl jos paslaugos Rusijoje tebeveikia, tačiau praėjusią savaitę „YouTube“ generalinė direktorė Susan Wojcicki išdėstė, kokį vaidmenį vaizdo įrašų platforma mano atliekanti šioje šalyje.
„Nepriklausomų naujienų tiekimas Rusijai – priežastis, dėl kurios vis dar teikiame paslaugas Rusijoje ir manome, kad tai yra svarbu, – sakė S. Wojcicki Pasaulio ekonomikos forume Davose (Šveicarija) susirinkusiems klausytojams. – Taip vidutinis Rusijos pilietis gali nemokamai gauti tą pačią informaciją, kurią galite gauti čia, Davose. Padėti piliečiams žinoti, kas vyksta išoriniame pasaulyje, mūsų nuomone, yra tikrai svarbu“.
Remiantis „Insider Intelligence“ skaičiavimais, „YouTube“ naudojasi maždaug trys ketvirtadaliai Rusijos interneto vartotojų, t. y. daugiau nei 77 mln. žmonių. Nepaisant nuolatinių Rusijos valdžios įspėjimų pašalinti turinį, „YouTube“ išlieka viena iš nedaugelio skaitmeninių sąsajų tarp Rusijos ir išorinio pasaulio – ypač po to, kai buvo užblokuotos kitos pasaulinės platformos.
„Ypač „YouTube“ yra tarsi šiaudas, kurio dar galima griebtis, – sako Vašingtone įsikūrusio Europos politikos analizės centro (CEPA) prezidentė ir generalinė direktorė Alina Poliakova. – „Google“ – vienintelė išlikusi kompanija šioje kovoje tarp autoritarinės valdžios ir Vakarų technologijų bendrovės, kuri Rusijoje suteikia vieną iš paskutinių laisvos saviraiškos erdvių“. (Pasak A. Poliakovos, „Google“ yra viena iš kelių bendrovių, iš kurių CEPA gauna „nedidelę dalį“ savo lėšų, aukų forma.)
Kodėl Rusija į „Google“ žiūri atlaidžiau
Rusija pasinaudojo karu Ukrainoje, kad galėtų atitverti savo internetą nuo likusio pasaulio ir sukurti skaitmeninę geležinę uždangą. Tačiau jos sprendimas neuždrausti įvairių „Google“ paslaugų rodo, kad Rusijos internetas yra ribotas ir labiau suvaržytas.
Šalyje „YouTube“ platforma labai populiari – ja ilgą laiką pranešinėdamos informaciją naudojosi ir Rusijos valdžios institucijos, o valstybiniai žiniasklaidos kanalai, tokie kaip „RT“ ir „Sputnik“, prieš juos panaikinant, jie platformoje turėjo keletą milijonų prenumeratorių.
„Rusija aktyviai naudoja „YouTube“ propagandai skleisti, – sakė M. Wijermars. – Norint pasiekti jaunesnes kartas, kurios mažiau žiūri tradicinę televiziją, tiek televizijos laidų, tiek labiau pritaikytų internetinių formatų sklaida internete buvo svarbi siekiant išplėsti savo naratyvų pasiekiamumą“.
Rusija turi savo vietinį socialinį tinklą „VK“, taip pat ir paieškos sistemą „Yandex“ – tačiau neturi jokios alternatyvos „YouTube“ (vyriausybės remiamam „RuTube“ nepavyko pasiekti tokio pat populiarumo).
„Jie neturi jokios vietinės alternatyvos, ir manau, kad bijo gyventojų reakcijos, nes „YouTube“ naudojasi daug rusų, – sako A.Poliakova. – Atvirai kalbant, tai suteikia „YouTube“ daugiau galios“.
„YouTube“ – ne vienintelė populiari Vakarų technologijų platforma, kurią Rusija paliko ramybėje. Mobilioji susirašinėjimo programa „WhatsApp“, priklausanti „Facebook“ patronuojančiajai bendrovei „Meta“, vis dar veikia, o Rusijos vyriausybė teigia, kad jai taikoma išimtis, nes tai privati susirašinėjimo paslauga, o ne viešas socialinis tinklas. Tačiau, nors Rusijos atlaidumas „YouTube“ atžvilgiu iki šiol buvo taikomas visai „Google“, kitos „Meta“ platformos „Facebook“ ir „Instagram“ buvo vienos pirmųjų, kurios buvo užblokuotos.
Be to, „YouTube“ yra tik viena iš daugelio „Google“ paslaugų, kuriomis naudojasi rusai.
„Jei Rusija išstumtų „YouTube“, neaišku, kas nutiktų, pavyzdžiui, operacinei sistemai „Android“, kuri plačiai naudojama Rusijoje, – sakė M. Wijermars. – Ilgas technologijų įmonių, kurios paskelbė pasitrauksiančios iš Rusijos rinkos, sąrašas ir sankcijų poveikis daro Rusijos skaitmeninę ekonomiką labai pažeidžiamą“.
Kol kas atrodo, kad tiek Rusija, tiek „Google“ nori tempti gumą ir tikisi, kad kita pusė ryšį nutrauks pirmoji.
„Manau, kad Rusijos vyriausybė šiuo atveju žaidžia labai subtilų žaidimą, – teigia A.Poliakova. – Akivaizdu, kad yra riba, kurios ji nenori peržengti ir visiškai išstumti šią bendrovę“.
Parengta pagal „CNN“.
