Remiantis CNN pranešimu, kuriame cituojamas anoniminis šaltinis, JAV apie Ukrainai nupirktas NASAMS sistemas praneš dar šią savaitę. Tikimasi, kad pirkinys bus naujausio ginkluotės ir kitos paramos Kijevui paketo dalis – į jį taip pat įeis ir papildoma artilerijos amunicija bei priešraketiniai radarai.
Kada Ukrainai NASAMS sistemos bus pristatytos, kol kas dar neatskleidžiama. Ukrainos ginkluotosios pajėgos taip pat turės apsimokyti dirbti su šiomis sistmeomis. Kiek tokių sistemų Ukraina gaus ir kokia jų vertė – kol kas irgi nežinoma. Visgi iš CNN pranešimo formuluotės galima spręsti, kad pradžioje tokia sistema bus viena.
Kalbėdamas su žurnalistais, nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas daug detalių neatskleidė, tačiau patvirtino, kad Ukraina stovi eilėje ir laukia, kada gaus šias sistemas:
„Mačiau pranešimus apie konkrečias detales, susijusias su pažangiais oro gynybos pajėgumais, kuriuos Jungtinės Valstijos ruošiasi suteikti ukrainiečiams. Galiu patvirtinti, kad iš tiesų baigiame rengti paketą, į kurį šie pažangūs oro gynybos pajėgumai yra įtraukti. Į detales kol kas nesigilinsiu. Palauksiu, kol sutartis iš tikrųjų bus sudaryta. Tačiau kaip prezidentas Joe Bidenas sakė savo kolegoms G7 lyderiams ir prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, šią savaitę mes tikrai ketiname užbaigti paketą. Į jį įeina pažangios vidutinio ir ilgo nuotolio oro gynybos sistemos ukrainiečiams, taip pat kai kurie kiti dalykai, kurie jiems labai reikalingi“, – aiškino J. Sullivanas.
Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Norvegiją suteikti Ukrainai NASAMS. Šią sistemą sukūrė įmonė „Raytheon“, bendradarbiaudama su Norvegijos „Kongsberg Defense“. Norvegija nuo karo pradžios aprūpino Ukrainą sunkiaisiais ginklais, įskaitant ir savaeigę artileriją – tačiau nė vienos NASAMS sistemos neperdavė.
Praėjusią savaitę buvo paskelbta, kad Ukrainai JAV skirs 450 mln. dolerių vertės karinę pagalbą. Numatomas kitas JAV saugumo priemonių paketas Ukrainai bus teikiamas po minėtos pagalbos. Į šį paketą buvo įtrauktos dar keturios didelio judrumo artilerijos raketų sistemos „M142“ (HIMARS), 18 patrulinių katerių, 36 000 105 mm haubicų šaudmenų, taip pat taktinės transporto priemonės, rankiniai ginklai ir kt.
Palyginus su aukštesnio lygio oro gynybos sistemomis (SAM) – pavyzdžiui, dabar Ukrainoje naudojamomis „S-300“ serijos sistemomis – NASAMS nuotolis ne toks įspūdingas, tačiau ši sistema gerokai pranašesnė už nešiojamuosius priešlėktuvinius ginklus (pastarieji sudarė didžiąją dalį Kijevui nuo karo pradžios tiekiamų antžeminių oro gynybos sistemų). Be to, sistema daug modernesnė už Ukrainos sovietines trumpojo ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas. Taip pat patvirtinta, kad nuo konflikto pradžios buvo sunaikintoa bent dvi dešimtys Ukrainos „S-300“ paleidimo įrenginių, o galimybių įsigyti šių Rusijoje pagamintų sistemų pakaitalų yra nedaug.
Maksimalus NASAMS veikimo nuotolis gan ribotas – maždaug 32 kilometrai. Tai reiškia, kad sistema geriausiai tinka pagrindinei infrastruktūrai ir gyventojų centrams ginti – tokį vaidmenį ji atlieka ir Jungtinėse Valstijose. Ten ji nuolat dislokuojama įvairiose vietovėse, siekiant apsaugoti Vašingtoną. Taigi ,gali nutikti taip, kad Ukraina, gavusi NASAMS sistemas, jas paskirs Kijevo gynybai. Praėjusį savaitgalį pirmą kartą per tris savaites Kijevas buvo atakuotas raketomis.
Iš tiesų, NASAMS taip pat skirtos kovai su žemai skriejančiomis kruizinėmis raketomis – jas iki šiol konflikte plačiai naudojo Rusija. Pranešama, kad NASAMS taikinius gali užfiksuoti maždaug 0,3–15 kilometrų aukštyje. Šis pajėgumas suteiktų didelį pranašumą prieš pilotuojamus naikintuvus – jie taip pat buvo naudojami kruizinių raketų perėmimui, tačiau rezultatai buvo dviprasmiški. Ukrainos karinių oro pajėgų „MiG-29“ pilotas, žinomas šaukiniu Juice pasakojo, kad dėl mažo kruizinių raketų radaro skerspjūvio (ypač kai skrendama nedideliame aukštyje) ir dėl trikdžių iš trečiųjų šalių tokias raketas aptikti naudojant naikintuvo radarą arba tiesiog vizualiai gali būti neįmanoma. „Manau, kad antžeminė oro gynyba prieš jas yra daug pajėgesnė, – prisipažino Juice'as. – Tokiu būdu kasdien nukaunama daugybė kruizinių raketų“.
Susitikęs su Didžiojo septyneto lyderiais Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ragino stiprinti gebėjimą atremti Rusijos raketų smūgius. „Pirmasis jo pristatyme pateiktas prašymas buvo susijęs su papildomomis oro gynybos sistemomis, – patvirtino patarėjas JAV nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas. – Žinoma, omenyje jis turėjo Kijevui ir kitiems Ukrainos miestams tekusius raketų smūgius, dėl to šaliai svarbu gauti papildomų oro gynybos sistemų, galinčių numušti skrendančias Rusijos raketas. Taigi, JAV prezidentas galėjo teigiamai reaguoti į šį prašymą“.
NASAMS turi ir dar vieną privalumą – sistema naudojama kartu su AN/MPQ-64 „Sentinel“ tipo radaru, o jis jau yra naudojamas ir Ukrainoje.
Be to, naudojant norvegų sukurtą ugnies paskirstymo centrą (angl. Fire Distribution Center, FDC), NASAMS gali būti dislokuojama paskirstytosios konfigūracijos principu – kai radarai ir raketos sujungtos NATO standartiniu duomenų perdavimo ryšiu. Esant pilnam devynių paleidimo įrenginių komplektui, šaudyti gali būti paruoštos 54 raketos, nors iš tikrųjų FDC gali vienu metu valdyti 72 raketas. Jei vienas ar keli šio tinklo mazgai būtų sunaikinti ar kitaip dezaktyvuoti, likusieji vis tiek veiktų. Todėl tikimybė atlaikyti tokias priešo priešlėktuvinės gynybos slopinimo (SEADS) misijas, kokias vis dažniau vykdo Rusijos oro pajėgos, daugiausia naudodamos „Kh-31P“ serijos („AS-17 Krypton“) priešraketines raketas, išauga.
Be radarų, NASAMS bateriją paprastai sudaro bent viena transporto priemonė su elektrooptiniu ir (arba) infraraudonųjų spindulių jutikliu. Tai suteikia dar vieną išgyvenamumo lygį, nes taikinius galima nurodyti pasyviai, be pastebimos radaro spinduliuotės, kuri tam tikromis sąlygomis gali leisti priešui nusitaikyti į NASAMS. Šis jutiklis pirmiausia naudojamas identifikuoti priešo taikinius, taip pat patvirtinti jų sunaikinimą.
Kokia NASAMS versija bus perduota Ukrainai, nežinoma. Šiuo metu JAV naudojama ir „NASAMS 2“, ir „NASAMS 3“, o pastaroji versija vis dar ir tebegaminama. „NASAMS 2“ sistemoje naudojama adaptuota antžeminio paleidimo raketa „AIM-120 Advanced Medium-Range Air-to-Air Missile“ (AMRAAM), o „NASAMS 3“ – patobulinta raketa „AMRAAM-ER“ (angl. Extended Range). Pastarojoje prie „AIM-120C-7“ kovinės galvutės ir ieškiklio pridėtas „Raytheon“ RIM-162 „Evolved Sea Sparrow Missile“ (ESSM) raketos variklis. Tai, kad viena iš galimų naudoti raketų yra AMRAAM, reiškia, kad potencialiai NATO ir kitos šalys iš savo atsargų galėtų tiekti Ukrainai iš oro paleidžiamas raketas „AIM-120“ – o ypač senesnius „AIM-120A/B“ modelius. Be to, „NASAMS 3“ gali būti apginkluota trumpesnio nuotolio „AIM-9X Sidewinder“ raketomis su infraraudonųjų spindulių nukreipimu – jos iš esmės skirtos kruizinėms raketoms naikinti.
Į „NASAMS 3“ taip pat galima integruoti visoje Europoje naudojamas raketas „IRIS-T SL“. Tokias sistema yra užsisakiusi Norvegija, kaip mobilią antžeminės oro gynybos sistemą – ji montuojama ant šarvuotų transporterių „M113“ važiuoklės. Gali būti, kad Ukrainos sistemose bus panaudota ši technologija – Vokietija jau įsipareigojo tiekti „IRIS-T SL“ sistemas, tačiau jomis naudotis bus galima tik maždaug šių metų pabaigoje. Nepaisant to, į NASAMS integruotos „IRIS-T“ raketos būtų panašios į Vokietijos tiekiamas sistemas.
Tačiau senesnės versijos „NASAMS 1“ – irgi gan patrauklus variantas, jei tik bus lengvai prieinamos šių ginklų atsargos. Pirmosios kartos NASAMS JAV jau nebenaudojamos, kokia jų būklė – neaišku. Tačiau jei pavyktų jas įsigyti, šios sistemos turėtų savų privalumų – jas ne taip sudėtinga valdyti ir paprasčiau eksportuoti.
Kitas būdas – Ukraina galėtų gauti mobilią NASAMS versiją, panašią į Norvegijos pasirinktą „M113“ variantą, arba galbūt ratuotą variantą – tokį, kokį pasiūlyta uždėti ant Ukrainos tarnyboje naudojamo daugiafunkcinio universaliojo automobilio „Humvee“ galo. Kartu su AMRAAM būtų sukurta konfigūracija, labai panaši į SLAMRAAM sistemą, kuri iš pradžių buvo sukurta JAV kariuomenei.
Akivaizdu, kad Rusijos kariuomenė ir toliau virš Ukrainos plačiai išnaudoja oro galią. JAV pareigūnai pastaruoju metu nepateikė daugiau atnaujintos informacijos apie tai, kaip jie vertina Rusijos oro veiksmus. Žlugus Mariupoliui, karinių veiksmų kiekis gerokai sumažėjo, tačiau gegužės viduryje karinių vienetų dislokavimų vis dar buvo daug – 140 per 24 valandų laikotarpį. Prieš užimant šį miestą, kasdien būdavo atliekama apie 250–300 skrydžių. Tuo tarpu šį mėnesį (Ukrainos pilotų teigimu) per parą atliekama tik 20–30 skrydžių.
Gerokai mažesnės Ukrainos oro pajėgos šiuo metu daugiausia dėmesio skiria kovai ant žemės – tokiu būdu remiamos pajėgos Rytų Ukrainoje, kur Rusija užėmusi nemažą dalį teritorijos. Kadangi daug orlaivių dalyvauja puolamosiose operacijose, antžeminių oro gynybos sistemų poreikis tampa dar didesnis – taip būtų galima apginti pagrindinius objektus ir jei įmanoma, uždaryti oro erdvę rusams. Be to, jei kartu su NASAMS sistema bus tiekiamos raketos „AIM-120 AMRAAM“ (o tai labai tikėtina), ateityje galima tikėtis, kad šiomis pačiomis raketomis bus apginkluoti ir Ukrainos oro pajėgų naikintuvai.
Ukraina nuolat raginama sovietinius naikintuvus pakeisti vakarietiškais modeliais, o AMRAAM raketų tiekimas greičiausiai užtikrintų, kad Kijevas taip pat galėtų įsigyti orlaivių su AMRAAM pajėgumais. Pažymėtina, kad kai kuriems ne NATO „F-16“ eksporto klientams AMRAAM įsigyti nebuvo leista. Ukrainos naikintuvų pilotai yra sakę, kad aktyviosios radiolokacinės raketos, tokios kaip AMRAAM, yra itin svarbios kovoje su pranašesniais Rusijos naikintuvais.
Iš visų pastaraisiais mėnesiais Ukrainai tiektų ginklų NASAMS itin išsiskiria. Dauguma anksčiau pristatytų SAM buvo arba žemo lygio sistemos (pvz., nuo peties paleidžiamos raketos) arba panašios infraraudonųjų spindulių valdomos raketos, sumontuotos ant transporto priemonių. Buvo pristatyta tik viena ilgojo nuotolio „S-300PMU“ sistema.
Kovą kalbėdamas su „The War Zone“ apie viltis gauti NASAMS, Ukrainos „MiG-29“ pilotas Juice'as sakė: „Suprantame, kad tai velniškai brangu. Šiuo metu mums tai tarsi mokslinė fantastika, tačiau sprendimų priėmimo procesą pradėti privalome, nes tai – ir mūsų prioritetas“.
Dabar atrodo, kad „mokslinė fantastika“ netrukus gali tapti realybe.
Parengta pagal „The Drive“ / „The War Zone“.
