Kodėl rusų raketa Ukrainoje apsisuko ir rėžėsi ten, iš kur buvo paleista? Nepamirštamą vaizdą paaiškino specialistas

Praėjusią savaitę internete išplito Ukrainoje nufilmuotas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip iš nenustatytos priešlėktuvinės gynybos sistemos paleista rusų raketa žemė-oras įspūdingai apsisuka ir rėžiasi netoli ten, iš kur ji ir buvo paleista. JAV priešlėktuvinės gynybos ekspertas „The War Zone“ sako manantis, kad tai, kas matoma vaizdo įrašuose, greičiausiai yra Rusijos sistema, kuria buvo paleista sugedusi raketa-perėmėja.

 Praėjusią savaitę internete išplito Ukrainoje nufilmuotas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip iš nenustatytos priešlėktuvinės gynybos sistemos paleista rusų raketa žemė-oras įspūdingai apsisuka ir rėžiasi netoli ten, iš kur ji ir buvo paleista.<br> Vaizdo siužeto stopkadras
 Praėjusią savaitę internete išplito Ukrainoje nufilmuotas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip iš nenustatytos priešlėktuvinės gynybos sistemos paleista rusų raketa žemė-oras įspūdingai apsisuka ir rėžiasi netoli ten, iš kur ji ir buvo paleista.<br> Vaizdo siužeto stopkadras
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 30, 2022, 7:39 PM

Kad ir kaip ten būtų buvę, gauti du incidento vaizdo įrašai yra išties gana įspūdingi.

Remiantis nepatvirtintais pranešimais socialinėje žiniasklaidoje, naktiniame incidente dalyvavo Rusijos valdoma mobilioji priešlėktuvinės gynybos sistema, kuri buvo įsiveržimo į Ukrainos teritoriją pajėgų dalimi. Tie patys šaltiniai teigia, kad tai, ką matome, įvyko netoli Alčevsko, Luhansko srityje – regione, kuriame pastarosiomis savaitėmis vyksta labai intensyvūs mūšiai. Nors vaizdo įrašai pirmą kartą socialinėje žiniasklaidoje pradėjo plisti praėjusią savaitę, negalima tiksliai pasakyti, kada įvyko šis incidentas.

(Įspėjimas: vaizdo įraše girdimi keiksmažodžiai)

Atrodo, kad vaizdo įrašuose matyti keturios raketos, paleistos gana greitai viena po kitos. Atrodo, pirmieji trys šūviai pavyko, kaip ir buvo tikėtasi, o ketvirtoji raketa, praėjus kelioms sekundėms po paleidimo, apsisuko beveik 180 laipsnių kampu ir pasileido atgal į paleidimo įrenginį. Tada ji rėžėsi į žemę arba kitaip susprogo..

Paskelbus šiuos du vaizdo įrašus, kai kurie stebėtojai juos lygina su ankstesniu incidentu, kai buvo užfiksuotas netinkamas Ukrainos valdomos raketų „žemė-oras“ sistemos „Buk“ („SA-11 Gadfly“) veikimas. Nors pradinis raketų pakilimas po paleidimo atrodo gana panašiai, ukrainietiškas incidentas skiriasi tuo, kad netinkamai suveikusi raketa, sukdamasi tarsi kamščiatraukis kilo aukštyn, tačiau bet kokios nuolaužos, atrodo, nusileido nemažu atstumu nuo paleidimo įrenginio.

Kol kas nėra patvirtinta, kad Rusijos raketa, apie kurią pranešta, buvo paleista iš „Buk“, nors šią ginkluotę plačiai naudoja abi kariaujančios pusės. Prieš invaziją netoli Ukrainos sienos buvo pastebėtos rusų valdomos „Buk“, o naujausia „Buk-M3“ sistemos versija taip pat buvo dislokuota konflikte.

Siekdami geriau suprasti, kas galėjo nutikti per šią spėjamą Rusijos raketos incidentą, „The Drive“ / „War Zone“ kreipėsi į pulkininką Davidą Shanką, kuris prieš išeidamas į pensiją buvo JAV kariuomenės oro erdvės gynybos ir artilerijos mokyklos Fort Sille vadas.

„Man tai atrodo kaip vienas iš dviejų dalykų, – „The War Zone“ sakė D. Shankas. – Galbūt tai paprasčiausiai bloga raketa. Kažkoks nesėkmingas šūvis, kai užtaisas paleidžiamas, o paskui tiesiog sugenda“.

„Esame matę, kad taip nutinka, – sakė jis. – Taip būna ir su amerikiečių sistemomis. Tai labai reti atvejai, bet pasitaiko. Per savo karjerą du ar tris kartus asmeniškai mačiau, kaip tai įvyko su „Stinger“ raketomis, kai raketa buvo paleista, o paskui ji tiesiog nukrito ant žemės. Taip pat esu matęs, kad tai nutiko su didesnėmis raketomis perėmėjomis, kai jos buvo paleistos virš vandens telkinių ir nukrito tiesiai į vandenį“.

Yra ir kitas variantas, kodėl tai galėjo nutikti, sakė D.Shankas – kuris sutinka, kad vaizdo įrašuose buvo užfiksuota rusiška sistema.

„Atrodo, kad ji apsisuko beveik pasagos formos posūkiu. Kaip bumerangas. Tačiau iš tikrųjų nesimatė, kas buvo ant žemės. Ar buvo sistema, kurią raketa turėjo saugoti, užtikrindama kažkokią taškinę gynybą kažkam ten, šalia sistemos? O gal tai buvo tam tikro tipo teritorijos apsauga? Tiesiog sunku pasakyti, kas vyko po sprogimo“.

D.Shankas taip pat neatmeta versijos, kad minėta raketa galėjo būti pažeista ją kraunant arba atliekant kokį nors veiksmą paleidimo sistemoje. „Galbūt sulenktas sparnas, kuris taip pat galėjo sukelti tokį drastišką ir katastrofišką raketos manevravimą“, – svarstė jis.

Paklaustas apie tai, kas galėjo suktis ant žemės buvusios įgulos mintyse, pulkininkas atsakė, kad „tikriausiai tai niekuo nesiskyrė nuo to, ką patyrė dauguma amerikiečių priešlėktuvinės gynybos artilerijos kareivių, kai jiems, įskaitant ir mane, nutinka nesėkmė. Jūs galvojate – oho, tai galėjo baigtis blogai. Ir šiuo atveju tai baigėsi blogai, nes raketa pataikė labai arti sistemos, kuri ją iššovė“.

D.Shankas sakė, kad jis „yra tikras, jog raketa padarė tam tikrą žalą“. Kokią žalą, priklauso nuo to, kas buvo ant žemės. Jei tai buvo radaru valdoma sistema, radaras galėjo būti sunaikintas.

„Nereikia daug, kad būtų sugadintas ar net sunaikintas radaras – pavyzdžiui, „Patriot“ radaras“, – sakė karys. – Į viršų pakyla daugybė nuolaužų, kurios labai lengvai gali sunaikinti ir radarą“.

Nors tikėtina, kad įrangai buvo padaryta žala, D.Shankas teigė, kad nežinoma, ar per incidentą kas nors buvo sužeistas ar žuvo. Tačiau tai nebūtų netikėta – atsižvelgiant į tai, kas matyti vaizdo įraše.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.