Anot N.Salomakhos, šiuo metu Ukrainos ginkluotosios pajėgos yra 80 proc. aprūpintos reikiamu tankų kiekiu.
Kariškio teigimu, tankai netapo nebereikalingi, bet priešingai – jų vaidmuo kariniuose veiksmuose padidėjo, o funkcijos išsiplėtė.
N.Salomakha pastebėjo, kad tankai VSU dabar naudojami ne taip, kaip 2014–2021 metais, kai veiksmuose dalyvaudavo 1–2 karinės technikos priemonės – dabar dalyvauja iki kuopos (10 tankų) vienu metu. Pėstininkai dabar taip pat geriau supranta, kaip mūšyje panaudoti sąveiką su tankais.
Buvusio tankų bataliono vado teigimu, trofėjiniai tankai yra gana geri, ukrainiečiai sugebėjo juos normaliai įvaldyti ir naudotis jų funkcijomis. Kai kuriose mechanizuotosiose brigadose veikia net po kelis trofėjinės technikos būrius. Daugelis pėstininkų, turinčių tankistų patirties, prisiminė savo patirtį Desnos mokymuose ir su užsidegimu perlipo į trofėjinius tankus.
Rusai naudoja tankus ne po vieną tanką būryje, bet po kuopą (10 tankų) ar daugiau, jei iš tankų bataliono yra likę daugiau nei kuopa. Beveik kaip sovietiniuose vadovėliuose, kur 10 tankų išsidėsto 500 metrų pločio juostoje – tačiau jie neturi antrojo ešelono, kaip numatyta knygose.
Abi kariaujančios pusės įrangą remontuoti veža mažiausiai 200–300 km atstumu nuo fronto, transportavimas trunka 5–6 valandas. Niekas nenori rizikuoti specialistais, galinčiais atlikti remontą, taip pat specializuotomis mašinomis, reikalingomis lauko dirbtuvėms.
Pasak. N.Salomakhos, ukrainiečiai turi tam tikrų problemų, susijusių su tankistų paskirstymu persikvalifikuojant iš T-64 ir T-80 į T-72 ir atvirkščiai. Šį dalyką būtų galima optimizuoti.
Atsargos pulkininkas pastebėjo, kad skeveldiniai-fugasiniai sviediniai stebėtinai sėkmingai slopina ir neutralizuoja priešo tankus, pakanka 1–3 pataikymų ir atsidaro liukai, tankai apleidžiami arba įgula patiria smegenų sukrėtimą ir lieka tanke „visam laikui“.
Anot buvusio tankų bataliono vado, didžiausius rusų tankų nuostolius lėmė prastas apmokymas ir įgulų neraštingumas. Daug trofėjų buvo perimta tiesiog stovinčių viduryje kelio, be degalų.
Pasak ukrainiečių kariškio, atvirųjų šaltinių projektas „Oryx“, registruojantis Rusijos-Ukrainos kare sunaikintą kovinę techniką, yra užfiksavęs tik 60–70 proc. ukrainiečių prarastų transporto priemonių, ir tik 50–60 proc. rusų.
Rusai aktyviai naudoja tankų „T-72B3“ ir „T-80BVM“ prieštankines valdomąsias raketas, vykdo apšaudymus iš pasalų, iš 4,5 – 5,5 km atstumo. Tokia valdoma ginkluotė okupantams suteikia technologinį pranašumą.
N.Salomakha teigia, kad ukrainiečiai sunaikino 90 proc. rusų turėtų „T-80BVM“, „T-72B3“ ir „T-72B3M“ vis dar yra: iki 900 šių kovos mašinų prarasta, bet apie 800 dar yra likę – tačiau kyla problemų dėl apmokytų įgulų. Todėl iš sandėlių ištraukiami „T-62M“ ir seni „T-72“ bei „T80“ modeliai – yra pagyvenusių rusų kareivių, kurie juose tarnavo.
Rusijoje dabar yra likusios tik trys tankų remonto gamyklos, o pajėgumai remontuoti ir atvežti karinę techniką yra gana riboti (iš viso ne daugiau kaip 100–200 per mėnesį).
Laidos metu buvo nurodyta, kad ukrainiečiai kiekvienam rusų tankui turi po 10 jų sunaikinimui skirtų ginklų, tačiau jie taip pat naudojami prieš sunkvežimius, pėstininkų transporterius ir kitas karines transporto priemones.
Apmokytų ukrainiečių karių efektyvumas yra labai aukštas – ypač naudojant „Javelin“, o N.Salomahos teigimu, ukrainiečiai šiuo atveju net geriau įgudę nei amerikiečių jūrų pėstininkai.
Pats „Javelin“ taip pat veikia geriau nei NLAW, kuris turi problemų su valdymu (ypač žiemą) ir niuansų, susijusių su mokymu – ir geriau nei „Stugna-P“, kuris turi problemų dėl sudedamųjų dalių ir degalų/parako kokybės, nes ne visada tinkamai veikia 3750 metrų aukštyje, kurį patikimai pasiekia „Javelin“.
Buvęs tankų bataliono vadas pabrėžė, kad tie kariai, kurie išeina iš pirmojo mūšio gyvi, jau tampa patyrusiais kovotojais, tie, kurie išgyveno 2–3 mūšius, jau moko visus kitus, o po 4–5 kovinių situacijų jau tampa „nenugalimu“ vienetu.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad užsienio savanoriai prašo ginklų, prie kurių yra pripratę. Dažnai jie renkasi „RPG-7“, o ne NLAW ar „Matador“ – nes nėra galimybės atlikti 3–4 mokomuosius šūvius. Jei tokia pati praktika būtų taikoma ir Ukrainos ginkluotosiose pajėgose, prieštankinių ginklų efektyvumas, N.Salomahos manymu, būtų daug didesnis.
