Jūsų dėmesiui – liepos 12 dienos apžvalga.
Politinis strateginis lygmuo
Rusija uždarė „Nord Stream 1“ dujotiekį techninei priežiūrai. Ar ta priežiūra kabutėse, pamatysim. Prancūzijos ir Vokietijos vyriausybės baiminasi, kad po 10 dienų dujotiekio darbas gali nebūti atnaujintas. Paniką ir nerimą keičia racionalūs ir ryžtingi pasiūlymai ruoštis „visiškam rusiškų dujų tiekimo nutraukimui“.
Prancūzija spartins gamtinių dujų terminalo statybą prie Atlanto vandenyno pakrantės ir ketina statyti daugiau naujų branduolinių reaktorių. Vokietija tikisi, kad galbūt „dujos ir vėl tekės, kaip anksčiau“. Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas įspėjo, kad ES šalys turi būti pasirengusios tam atvejui, jei dujų tiekimas iš viso nebūtų atnaujintas.
R.Habeckas apkaltino Kremlių, kad šis, reaguodamas į ES sankcijas dėl karo Ukrainoje, dujas naudoja „kaip ginklą“ ir pripažino, kad Vokietija pernelyg priklausoma nuo Rusijos dujų. Jei Rusijos dujų tiekimas būtų nutrauktas, Vokietiją ištiktų recesija, nes visos pagrindinės pramonės įmonės ir didžioji dalis namų ūkių naudoja dujas šildymui. Vokietijos dujų saugyklos šiuo metu užpildytos maždaug 64 proc., ir jei šaliai nepavyks sukaupti reikiamų dujų atsargų, dujų tiekimas ateinančią žiemą bus ribojamas.
Ekspertai prognozuoja, jog dėl dujų trūkumo labiausiai nukentėtų chemijos sektorius, dėl ko gali pritrūkti trąšų, vaistų, ploviklių, kosmetikos ir kt. Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą vasario mėnesį Vokietija sumažino savo priklausomybę nuo rusiškų dujų nuo 55 proc. iki 35 proc. Dabar Vokietija perka daugiau dujų iš Norvegijos ir Olandijos.
Geriau tos rusiškos dujos nebetekėtų niekada, ir naivūs politinio Vakarų turgaus prekeiviai nustotų tikėtis racionalių santykių su šalimi teroriste.
Turkijos diktatorius Recepas Tayyipas Erdoganas ir Rusijos diktatorfiureris bei valdovas Vladimiras Putinas telefonu aptarė padėtį Ukrainoje ir grūdų vežimą. Abu diktatoriai „ieškojo būdų“ užtikrinti grūdų eksportą į pasaulio rinkas. R.T.Erdoganas pirmadienį paskambino ir Volodymyrui Zelenskiui – informuodamas, kad Turkija aktyviai dirba ties Jungtinių Tautų planu dėl Ukrainos grūdų eksporto.
Aha. Dirba. Ar ieško būdų, kaip rusų pavogtus grūdus išparceliuoti?
Ukrainos teigimu, dėl Rusijos vykdomos Juodosios jūros uostų blokados Ukrainoje tebėra įstrigę daugiau kaip 20 mln. tonų grūdų.
Energetinė ir maisto krizė Rusijos invazijos fone yra labai svarbus veiksnys – ne mažiau, o gal ir daugiau svarbesnis, nei pats karas. Žala pasaulio ekonomikai, dirbtinai sukeltas badas, masinė migracija gali sukelti baisesnes pasekmes, nei ant miestų krintančios bombos. Natūralu, kad mes labiau šiurpstame ir nemiegame prisižiūrėję sugriautų miestų, namų ir Ukrainos žmonių kančių. Materialaus turto praradimas yra regimybė, su kuria mes susitapatiname. Tuo tarpu mums vis dar sunku įsivaizduoti, kaip atrodytų milijonų Afrikos gyventojų plūdimas į Europą, ir į ką tai išvirstų.
Mūsų įsitikinimu, politikai šiandien turi galvoti būtent apie tai – ne tik iš kur gauti pigių dujų, siekiant išvengti socialinio sprogimo. Šis karas – daugiavektorinis. Turime ruoštis kariauti keliais frontais.
Vakarų valstybių vadovai, norėdami išvengti gresiančios katastrofos, privalo nedelsiant stabdyti Rusiją, ir ne pareiškimais. Ordos turi būti sutriuškintos Ukrainoje, atstatyti visi maisto, energetikos bei kiti prekybos kanalai.
Apgailestaujame, jog sotaus ir ramaus gyvenimo užliūliuotas politinis „elitas“ neatliko namų darbų, kuriuos privalėjo atlikt vėliausiai po 2014-ųjų.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija pasmerkė V.Putino dekretą, kuriuo supaprastinama Rusijos pilietybės suteikimo procedūra visiems ukrainiečiams. Putleris tikisi, jog milijonai ukrainiečių strimgalviais puls išsiimti dokumentų su dvigalviu ereliu ir tapti begalvio vadovaujamos šalies piliečiais.
Euro kursas vakar sumažėjo 0,9 proc. – iki 1,009 JAV dolerio. Per pastaruosius 12 mėnesių euro kursas dolerio atžvilgiu sumažėjo 15 proc. Euru pradėta prekiauti 1999 m., o 2002 m. jo kursas buvo žemesnis už dolerio kursą. Euras išaugo 2008-aisiais ir kovą pasiekė aukščiausią 1,58 JAV dolerio lygį. Rusijai nutraukus naftos tiekimą Europai, euro kursas gali nukristi iki 0,90 JAV dolerio.
Rusijos einamosios sąskaitos perteklius 2022 m. antrąjį ketvirtį pasiekė 70,1 mlrd. dolerių. Tai aukščiausias rodiklis nuo 1994 m.
Nepaisant to, kad Rusijos eksportas ir importas sumažėjo, Kremlius uždirbo didindamas naftos kainas. Rusija per mėnesį iš naftos pardavimų uždirba apie 20 mlrd. dolerių – nes aukštos naftos kainos 50 proc. padidino eksporto pajamas.
Juokdamiesi iš Kremliaus pamirštame, kad gebėjimas vertinti priešą ir numatyti jo ėjimus yra raktas į pergalę.
Operacinis lygmuo
Vakarų tiekiami ginklai atsveria kiekybinį Rusijos kariuomenės pranašumą, o Ukrainos artilerijos smūgių tikslumas kelia ordos gretose lengvą viduriavimą. Prieš HIMARS rusų raketos žemė-oras „S-400“ yra bejėgės. Rusų oro gynyba nieko negali padaryti ukrainiečių artilerijai. Ukrainiečiai ir toliau sėkmingai naikina pagrindinius ginklų ir amunicijos sandėlius okupuotų teritorijų užnugaryje. „Mes dar karo nepradėjome“, – gąsdina Ukraina.
Artimiausiu metu rusai tęs Slovjansko ir Kramatorsko miestų puolimą, stengiantis neprarasti užgrobtų teritorijų Chersono ir Charkivo regionuose.
Paskelbtas Ukrainos prezidento įsakymas išvaduoti šalies pietinę dalį sulaukė emocinės ir informacinės audros. Vieni laukia, kad puolimas prasidės rytoj, o Chersonas bus išvaduotas poryt. Šis sprendimas ir pareiškimas – politinis.
Ukraina kol kas neturi pajėgumų atkovoti prarastų teritorijų. Tai gali įvykti ir būtinai įvyks – tačiau ne rytoj, o galbūt šį rudenį arba prieš Naujuosius Metus. Ukrainiečių tauta turi žinoti, jog visa Ukraina bus išvaduota, o kolaborantai – nubausti.
Taktinis lygmuo
Okupuotame Chersone itin taikliai smogta Rusijos kariniam daliniui.
Ukrainos oro pajėgos įvykdė sėkmingą oro antskrydį Naujosios Kachovkos mieste. Kartu su taiklia HIMARS ugnimi, sunaikinta apie 50 benzovežių, o amunicja, tame tarpe ir toliašaudės artilerijos Smerč raketos, sproginėja iki šiol.
Ukrainos artilerija ir oro pajėgos sėkmingai atakuoja Rusijos tiekimo linijas ir amunicijos sandėlius toli už fronto linijos.
Sprogus Velikyi Burluk automobilyje padėtai bombai, lyg paukštis išlėkė į orą kolaborantas, kuris buvo paskirtas Charkivo okupuotų teritorijų administratoriumi.
Rusai artilerijos ir raketų salvinės ugnies sistemomis apšaudė Charkivo miesto rajonus ir gyvenvietes.
Slovjansko kryptimi rusai tęsė puolimo operacijas, tačiau gavo į dantis ir buvo nuspirti atgal į apkasus.
Avdijivkos ir Zaporižės rajonuose siekdami sustabdyti puolimą okupantai apšaudo gyvenvietes ir ukrainiečių pozicijas.
Orda toliau tęsia Mykolajivo apšaudymą iš visko, ką turi. Sprogimai mieste beveik netyla, neabejotinai, sąmoningai taikoma į civilių gyvenamuosius rajonus.
Komentaras
Pripratom. Nebeįdomu. Atbukom. Nebeveikia. Nedirgina. Atsikniskit su tuo savo karu. Nebelįskit. Būtų kitaip, jei jis savo žiauriu prievartos bučiniu pasibelstų į mūsų vaikų duris.
Dabar gi mus patraukė kiti blizgučiai, tokie artimi ir suprantami, kaip apkakotas viešojo tualeto unitazo dangtis: kokiais šortais pasidabino ministrė, kaip SIAUBINGAI susiglamžęs premjerės kostiumėlis, kokie jos apatiniai marškinėliai, NA KOKS GI ČIA prezidento džemperis.
Visa tai yra šūdmusės skrydis virš Naisių kaimo. Prasti politikai – niekieno, kito, o tik mūsų kaltė. Čia mes kaifuojame nuo paskalų ir kalbų apie gelinius nagus bei „matei, kaip Andriucha vakar pritvojo?“ Niekas kitas, o mes susirinkę penktadienio vakarą kalbame apie kojines, pabrangusį pomidorą ir kodėl lyja.
Kur dingo tingios gilios temos apie ateitį – ne mano ar tavo, o mūsų visų? Kaip išjudinti miegančius, kaip atnešti spindulėlį šviesos? Nelįskit ir atsikniskit. Kaip su karu.
Mums patinka apkalbėti, kaip kas atrodo, kaip apsirengė, tarsi sėdėtume madų šou, mūsų gyvenimai tapo kino, teatro, popso kabyklomis. Nenuostabu, kad politikoje ėmė žėrėti Gražulio žvaigždės. Auginame popsą politikoje, apgaudinėjame patys save, kad jei „gerai pasakė“, tai „man patinka“, krūtas politikas, faina politikė.
Taip nieko nebus. Jie mumis naudojasi. Kalba tai, ką norime girdėti, staiposi kaip ant podiumo, savo kvailumu lenkdami vienas kitą. Rengiasi ir atrodo taip, kad mums patiktų, kalba, kad mums įtiktų.
Net ir tie arba tos su likučiais drąsos, bijo pranešti blogas naujienas. Pasakyti – aš nežinau, bet kartu rasime kelią. Bet mums netinka tiesa, ji mus vargina. Mus veža geras vaibas, kas kelia nuotaiką, kai kalba tai, už ką „sumokėjom“. Mes nusipirkome juos kaip naujai įpakuotą sūrelį ar vytintą kumpį. Mes politikus pavertėm rinkos preke, todėl jie ne tik kalba tai, ką mes norime girdėti, jie patys įtiki tuo, ką sako ir kaip elgiasi. Mes padarėme iš jų klounus, lėles ir oi, kaip mums atgrasu, jei pajacas nenori vaidinti savo vaidmens.
Nusispjaut, kaip apsirengusios premjerės ir prezidentai. Vertinkime ne popierėlį – nors žinome, kaip daugumai tai yra svarbu.
Neaptarinėkime, ar tinka prie veido jiems naujos šukuosenos, batai ir marškiniai. Tegu jie būna nors ir bulvių maišus užsimaukšlinę, svarbu, kad priiminėtų teisingus sprendimus.
Kitaip karas bučiuos ne ukrainiečių, o mūsų vaikus.
A.Navys ir M.Sėjūnas dėkoja visiems, kurie finansiškai remia analitikų įkurtą VšĮ „Visuomenės informacinio saugumo agentūra“. Jie pabrėžia, kad nors jų tekstus perpublikuoja žiniasklaidos priemonės, patys šio turinio kūrėjai yra visiškai nepriklausomi ir savo veiklą tęsia tik privačių rėmėjų dėka.
