Iš tikrųjų – ne. Ir ne dėl kažkokių technologinių priežasčių, o dėl karybos doktrinos skirtumo. Rusija nuo Sovietų sąjungos laikų (nuo Antrojo pasaulinio karo) buvo labai susidomėjusi raketine artilerija. JAV labiau domina precizinio tikslumo ginklai, leidžiantys naikinti priešo taikinius per didesnį atstumą.
Taigi, JAV salvinės raketinės sistemos, tokios kaip garsioji HIMARS, veikia puikiai, šaudo toli ir tiksliai, bet nenaudoja termobarinių galvučių. Amerikietiški termobariniai ginklai yra kitokios formos – nuo peties paleidžiamos raketos, aviacinės bombos ar net 40 mm granata. Termobarinė raketinė artilerija amerikiečių tiesiog nedomina.
„TOS-1 Buratino“ veikimo nuotolis – 0,5–3 km. Net ir toliau šaudanti „TOS-1A“ pasiekia taikinius ne toliau nei už 10 km. Amerikiečiams tai – per trumpas atstumas, kuris verstų siųsti karius arčiau potencialiai pavojingų taškų. Jei jau naudojama artilerija, amerikiečiams geriau laikytis toliau, kur jų kariai ir technika bus saugesni. Rusijai jos karių gyvybės visada buvo atsinaujinantis, tausojimo nevertas resursas.
Be to, „TOS-1“ yra vadinamas sunkiuoju liepsnosvaidžiu ne šiaip sau – ji susprogdina ir išdegina viską. Tai – tarsi plaktukas odontologo įrankių krepšyje. Bet Rusijai jis tinka, nes ne tik naikina priešo karius, techniką bei įtvirtinimus, bet ir vykdo psichologinį terorą.
