Lietuvos piliakalnyje aptiko lokio kaulus

Mūsų pajūriu prieš beveik 3 tūkst. metų lapnojo dabar į Lietuvą tik retkarčiais dažniausiai iš Baltarusijos girių užklystančios meškos, kurias bronzos amžiuje medžiojo Kukuliškių piliakalnio aplinkoje gyvenę žmonės.

 Tęsiant Kukuliškių piliakalnio kasinėjimus, aptikta naujų radinių.<br> D. Nikitenkos nuotr.
 Tęsiant Kukuliškių piliakalnio kasinėjimus, aptikta naujų radinių.<br> D. Nikitenkos nuotr.
 Tęsiant Kukuliškių piliakalnio kasinėjimus, aptikta naujų radinių.<br> D. Nikitenkos nuotr.
 Tęsiant Kukuliškių piliakalnio kasinėjimus, aptikta naujų radinių.<br> D. Nikitenkos nuotr.
 Tęsiant Kukuliškių piliakalnio kasinėjimus, aptikta naujų radinių.<br> D. Nikitenkos nuotr.
 Tęsiant Kukuliškių piliakalnio kasinėjimus, aptikta naujų radinių.<br> D. Nikitenkos nuotr.
 Tęsiant Kukuliškių piliakalnio kasinėjimus, aptikta naujų radinių.<br> D. Nikitenkos nuotr.
 Tęsiant Kukuliškių piliakalnio kasinėjimus, aptikta naujų radinių.<br> D. Nikitenkos nuotr.
 Tęsiant Kukuliškių piliakalnio kasinėjimus, aptikta naujų radinių.<br> D. Nikitenkos nuotr.
 Tęsiant Kukuliškių piliakalnio kasinėjimus, aptikta naujų radinių.<br> D. Nikitenkos nuotr.
 Tęsiant Kukuliškių piliakalnio kasinėjimus, aptikta naujų radinių.<br> D. Nikitenkos nuotr.
 Tęsiant Kukuliškių piliakalnio kasinėjimus, aptikta naujų radinių.<br> D. Nikitenkos nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Denisas Nikitenka

Jul 18, 2022, 1:26 PM, atnaujinta Jul 19, 2022, 1:09 PM

Tuo dar kartą įsitikino liepos 11–15 d. minėto piliakalnio senovės gyvenvietę kasinėję Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) mokslininkai, aptikę sukapotus suaugusio lokio kaulus.

„Pirmuosius meškų Kukuliškių piliakalnio aplinkoje pėdsakus radome 2020 m.: tai buvę lokio jauniklio sukapoti kaulai. O šią savaitę perkasoje aptikome jau suaugusios, spėjama – senos ir didelės meškos kaulus su kapojimo žymėmis. Žmonės maistui naudojo kaulų čiulpus. Netrūko ir kitų įdomių radinių: rasta kaulinė yla arba smeigtukas bei unikali Lietuvos mastu puodo šukė. Kasinėjimų metu pasiekėme apie 1,8 m gylį, kultūrinis sluoksnis – intensyvus, tad archeologų komanda į senovės gyvenvietę tęsti tyrimus vėl grįš po kelių svaičių“, – „Vakarų ekspresui“ sakė kasinėjimų vadovė dr. Miglė Urbonaitė-Ubė.

Atrado pastatą Tarp Girulių ir Olandų Kepurės, ant senovinės Litorinos jūros terasos stūksantis bei VIII-V a.pr.m.e. datuojamas Kukuliškių piliakalnis KU BRIAI mokslininkų tyrinėti pradėtas nuo 2017 m. Tada buvo kasinėjama jo aikštelė (rasta keramikos, gintaro ir kt.).

2018 m. georadaru ir kalamaisiais grąžtais žvalgyta piliakalnio aplinka (3 ha plotas padarant 64 gręžinius ir 27 vietas ištiriant georadaru), siekiant surasti gyvenvietės elementų. 2020 m. į pietryčius nuo piliakalnio gynybinio pylimo atrastoje senovės gyvenvietėje ištirtas 35 kv. m plotas, buvo padarytos dvi perkasos, surinkta 705 vnt. įvairiausių radinių (nuo puodų šukių, kaulų iki 7 stambesnių neapdoroto gintaro gabaliukų lobio).

Šį pavasarį, gavus Klaipėdos rajono savivaldybės finansavimą, buvo tikslinamos senovės gyvenvietės ribos ir kultūrinio sluoksnio paplitimas, iškasta 10 archeologinių šurfų, padaryta 30 geologinių gręžinių.

Liepos mėnesį senovės gyvenvietėje KU BRIAI mokslininkų vykdomi tyrimai pradėti vykdyti pagal kitą projektą, finansuojamą iš Lietuvos mokslo tarybos Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programos. Jis truks iki 2024 m. pabaigos. Tikslas – surinkti dar daugiau ir detalesnės medžiagos, informacijos apie bronzos amžiaus Kukuliškių archeologinį kompleksą, pažinti vidinę gyvenimo struktūrą, ekonominę erdvę, rekonstuoti kraštovaizdį ir t.t. Tokio masto tyrimų jame dar nebuvo.

Per penketą dienų, pasitelkus KU BRIAI studentus, buvo tiriama 10 kv. m ploto perkasa. Paaiškėjo, kad archeologai, atsižvelgdami į žvalgymo kalant zondus medžiagą, labai gerai parinko detalių kasinėjimų vietą, nes jie vyksta bronzos amžiuje stovėjusio pastato viduje ir jo aplinkoje.

„Per tas dienas mums pavyko pasiekti 1,8 m gylį. Pažvelgus į perkasos sienelę galima pamatyti, jog paviršiuje yra apie 10 cm storio miško dirvožemio sluoksnis, tada – apie per 1 m storio supustyto smėlio sluoksnis, o kultūrinis su įvairiausiais radiniais prasideda 1,2 m. gylyje.

Aptikome įvairius radinius, kurie leido padaryti preliminarią išvadą: tai – buvusio kol kas neišaiškintos paskirties pastato vieta. Tiksliau, dalyje perkasos – jo vidus, dalyje – aplinka. Viduje – itin daug su žmonių buitimi susijusių radinių: tai ir sukritę šiaudai, ir vadinamieji puodų šukių lizdai, įvairios sėklos, daugybė skaldytų kaulų, buities rakandų fragmentai ir kt.“, – pasakojo M. Urbonaitė-Ubė.

Šiaudai gali būti ir nuo stogo, ir buvę pakloti statinio viduje. Aptiktos valgomųjų, grūdinių kultūrų – sorų, kviečių – sėklos. Kai kurios puodų šukės – su prieš beveik 3 tūkst. metų prisvilusio maisto likučiais. Rasta ir daugybė perskeltų, maistui naudotų lazdyno riešutų kevalų. Tradiciškai iškasta ir neapdirbto gintaro gabaliukų (viso jų nuo 2017 m. aptikta jau arti 100).

Išskirtiniai radiniai

Tarp gausybės įvairiausių kaulų daugiausiai aptikta ožkų arba (ir) avių, kiaulių arba (ir) šernų, stambesnių raguočių, miško žvėrių ir žuvų kaulų (iš 2020 m. tyrimų žinoma, kad gyvenvietėje dominavo Baltijos jūroje iki šiol plaukiojančių otų kaulai), žvynų.

Visi jie buvo aplipę žemėmis, nevalyti, todėl šių eilučių autoriui archeologinių kasinėjimų vietoje apsilankius paskutiniąją šio etapo tyrimų dieną dar nebuvo aišku, kokiems gyvūnams osteologinė medžiaga priskiriama.

„Savaitgalį radiniai buvo plaunami, valomi, ir tik po to mes sužinojome detalesnę informaciją. Dabar medžiaga džiūva. Tarp kaulų fragmentų specialistai išskyrė lokio kaulus: rasta dalis jo apatinio žandikaulio ir kitos kūno vietos kaulas. Jie buvo specialiai sukapoti siekiant ištraukti kaulų čiulpus, kurie pasižymi maistingumu. Preliminariai spėjama, kad radome seno lokio kaulus, bet dar tiksliau viską sužinosime vėliau. Meškų pėdsakai Kukuliškių piliakalnio aplinkoje – nebe pirmieji: lokiuko kaulus aptikome ir 2020 m. Šie žvėrys buvo vartoti maistui“, – teigė KU BRIAI archeologė.

Prieš dvejetą metų buvo aptikti ir negimusio arba ką tik gimusio kumeliuko kaulai: arklius žmonės taip pat vartojo maistui. Galima pastebėti, kad būtent arklių kaulų gausiai randama ir kuršių gyvenvietėse (pavyzdžiui, Klaipėdos pietuose esančiame Žardės-Bandužių archeologiniame komplekse).

„Galime pasidžiaugti, kad šios savaitės kasinėjimų metu radome ir itin įdomią puodo šukę. Bronzos amžiuje daugiausiai buvo paplitusi vadinamoji brūkšniuotoji keramika, kokios daugiausiai ir radome piliakalnio aikštelėje bei senovės gyvenvietėje.

Tačiau viena šukė – išskirtinė: jos paviršius – kruopėtas ir dekoruotas rankų pirštų braukomis. Yra žymės, kaip puodžius perbraukė pirštais per molį. Tokia braukomis dekoruota keramika būdinga luzitenų kultūrai (šiaurės Lenkija) ir Skandinavijai, o Lietuvos teritorijoje jos nebuvo aptikta. Tad mūsų radinys žilos senovės istoriją papildys nauja medžiaga“, – pasakojo M. Urbonaitė-Ubė.

Taip pat aptiktas iš kaulo pagamintas, nusmailintas, apie 10 cm ilgio ylos arba smeigtuko fragmentas su nulūžusia bukąja dalimi. Ant šio radinio paviršiaus matyti apdirbimo žymės: kaulas veikiausiai buvo gludinamas akmeniu.

Iškasti ir mediniai buities rakandai: iš šakos padarytas kablys, primityvus kaplys (išlinkusi, įstrižai nukapotu galu lazda) bei šaukšto fragmentas.

Dar ne pabaiga

Po kelių savaičių archeologai vėl grįš prie Kukuliškių piliakalnio: bus pabaigti perkasos bei atlikti detalūs dar pavasarį šalia piliakalnio iškasto šurfo su jame aptikto, iš lentų padaryto grindinio tyrimai. Tad gali būti, kad pavyks rasti ir senovinės, iš gyvenvietės į gynybinio griovio su pylimu saugomą piliakalnį vedusios medgrindos likučius.

Tyrėjų teigimu, vėlyvasis bronzos amžius istoriografijoje išskiriamas kaip lūžinė era, žyminti ryškius ekonominius, kultūrinius ir socialinius pokyčius Baltijos regione. Mūsų pajūrio bronzos amžiaus gyvenvietės (Kukuliškių – vienintelė pajūryje) šalies jūriniame kraštovaizdyje iki šiol nėra nagrinėtos ir neįtrauktos į Baltijos jūros regiono mokslinių tyrimų lauką.

„Būtent dėl Baltijos jūros, pagrindinių komunikacinių „vartų“ žmonės ant Litorinos terasos ir įsikūrė. Tyrimų dėka bandysime atkurti ūkio ir buities vaizdą. Radiniai bus kruopščiai analizuojami: dirbs zooarcheologai, makrobotanikai, geologai, geofizikai ir kt.

Labai įdomu sužinoti, palyginti, kas Kukuliškių gyventojus skyrė, kas vienijo su bronzos amžiaus žmonėmis Skandinavijos pajūryje, ar būta kokių kontaktų. Mūsų projekto metu bus sukurtas Kukuliškių archeologinio komplekso buvusio reljefo 3D modelis. Sužinosime, kur stovėjo namai, gamino maistą, ką valgė, augino, kaip galėjo atrodyti visa gyvenvietė, jos aplinka.“, – teigė M. Urbonaitė-Ubė.

Rudenį bus atliekami viso archeologinio komplekso geologiniai bei geofizikiniai tyrimai. Vėliau gauti duomenys – apdorojami, analizuojami ir viešinami.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.