Archeologai, kasinėjimus čia vykdė 2009–2022 metais.
Zagroso kalnuose esančią akmeninę Rabana-Merquly tvirtovę sudaro beveik 4 km ilgio įtvirtinimai, dvi mažesnės gyvenvietės, iškalti uolų reljefai ir religinis kompleksas.
Tvirtovė buvo nedidelės Adiabenės karalystės, kurią valdė vietinės dinastijos karaliai, pasienyje. Šie valdovai turėjo mokėti duoklę kaimyninei Partų imperijai, kuri maždaug prieš 2000 metų apėmė dalį Irano ir Mesopotamijos, teigiama tyrimuose, kuriems vadovavo Vokietijos Heidelbergo universiteto Priešistorės, protoistorijos ir Artimųjų Rytų archeologijos instituto mokslininkas Michaelas Brownas, padedamas kolegų iš Irako.
Prie įėjimo į tvirtovę esantys raižiniai vaizduoja Adiabenės karalių – tokia versija keliama remiantis pavaizduota apranga, ypač charakteringa kepure, teigia archeologas. Šis raižinys panašus į kitus Adiabenės karalių atvaizdus – ypač į vieną, rastą už 230 km, senovinio Hatros miesto vietoje.
Nors tai tik spėlionės, M.Brownas mano, kad tvirtovė buvo karališkasis miestas, žinomas kaip Natounia arba Natounissarokerta, kuris priklausė Adiabenės karalystei.
„Natounia iš tikrųjų žinoma tik iš retų monetų, išsamių istorinių į jį nuorodų nėra“, – sako M.Brownas.
Septynių monetų detalės apibūdina miestą, pavadintą karaliaus Natounissaro vardu ir vietovę prie Žemutinio Zabo upės, senovėje vadintos Kapros upe.
„Vieta netoli (bet, tiesa, ne prie) Žemutinio Zabo / senovinės Kapros upės, trumpas miesto egzistavimo laikotarpis ir karaliaus atvaizdai – visa tai sieja archeologinę vietovę su apibūdinimu, kokį galime išvesti iš monetų. Be to, netoliese yra keletas neįprastų kilmingųjų kapų“, – nurodo M.Brownas.
„Tai netiesioginis argumentas. ... Rabana-Merquly nėra vienintelė galima Natounijos vieta, tačiau ko gero, kol kas geriausias kandidatas (į) „dingusį“ miestą, kuris turėjo būti kažkur šiame regione“.
Karalius raižinyje galėtų būti Natounijos įkūrėjas – Natounissaras arba tiesioginis jo palikuonis..
Vietovardis Natounissarokerta sudarytas iš karaliaus Natounissaro – Adiabenės karališkosios dinastijos įkūrėjo – vardo ir partų kalbos žodžio, reiškiančio griovį arba įtvirtinimą, sakoma tyrime.
Šis apibūdinimas galėtų būti taikomas Rabana-Merquly, mano archeologas. Tikėtina, kad Rabana-Merquly kaip didelė gyvenvietė, įsikūrusi aukštumų ir žemumų zonų sankirtoje, galėjo būti naudojama, be kita ko, prekybai su piemenų gentimis, diplomatiniams ryšiams palaikyti arba daryti kariniam spaudimui.
„Didelės pastangos, kurių reikėjo planuojant, statant ir prižiūrint tokio dydžio tvirtovę, rodo valdžios veiklą“, – teigia mokslininkas.
Tyrime teigiama, kad šis atradimas papildo mūsų žinias apie partų archeologiją ir istoriją, kurios vis dar yra labai neišsamios, nepaisant akivaizdžios jų, kaip svarbios senovės Artimųjų Rytų galios, reikšmės.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Antiquity“.
Parengta pagal CNN.
