Norėdami gauti MCOSM prognozę, vartotojai turi įvertinti 30 reikšmių – jos apima tokius dalykus kaip kiekvieno kovotojo įgūdžių lygis, ugnies galia, mobilumas, logistika, žvalgyba, sprendimų priėmimas ir galimybė racionalizuoti bei sinchronizuoti operacijas.
Programa Rusijos sėkmės kare prieš Ukrainą tikimybę įvertino tik dviem balais iš septynių galimų.
Panašiais tikslais naudojamas ir amerikiečių gynybos kompanijos „Man Tech“ oro mūšių simuliatorius „brawl“. Šioje programoje tą patį scenarijų galima paleisti daug kartų – ir gauti skirtingus rezultatus.
Tai leidžia nustatyti, pavyzdžiui, kokie manevrai – oro sąlygos, aukštis virš jūros lygio ar kiti kintamieji – padidins tikimybę, kad naikintuvas išvengs rusiškų „S-400“ oro gynybos sistemų. Tačiau programoje nebuvo atsižvelgta į vieną faktą: „tvirta ukrainiečių valia turi didesnę įtaką karo eigai, nei tikėjosi 290 karinių specialistų komanda“.
MCOSM atstovo buvo paprašyta papasakoti, kaip baigsis antrasis karo Ukrainoje etapas. Jis įvedė informaciją – įskaitant ginklų trūkumą Ukrainoje ir geras Rusijos vadovavimo bei kontrolės bei informacijos apdorojimo galimybes. Rezultatas gavosi penki taškai iš septynių už sėkmę kiekvienai konflikto pusei. Kitaip tariant, aklavietė.
Tačiau į modeliavimą reikia žiūrėti atsargiai, sako karinio jūrų laivyno ekspertų grupės darbuotojas Andrew Elachinsky. „Skaičių verčių priskyrimas žmogaus psichologijai ir karinėms žinioms yra geriausiu atveju subjektyvus, o blogiausiu – fantastiškas“, – teigia jis.
