Mano, kad atrado vieną iš prarastųjų Saulės šventyklų

Į pietus nuo Kairo, netoli Sakaros nekropolio, Abusire, archeologai atrado griuvėsius, kurie gali būti vienos iš keturių prarastųjų Senovės Egipto „Saulės šventyklų“.

 Į pastatą galima patekti pro kalkakmenio uoloje įrengtą įėjimą, vedantį į teritoriją, kurios grindys išklotos trinkelėmis ir kurioje yra didžiuliai kvarco blokai<br> Egipto Senienų ir Turizmo ministerijos nuotr.
 Į pastatą galima patekti pro kalkakmenio uoloje įrengtą įėjimą, vedantį į teritoriją, kurios grindys išklotos trinkelėmis ir kurioje yra didžiuliai kvarco blokai<br> Egipto Senienų ir Turizmo ministerijos nuotr.
Kasinejimų metu rasta keramika.<br> Egipto Senienų ir Turizmo ministerijos nuotr.
Kasinejimų metu rasta keramika.<br> Egipto Senienų ir Turizmo ministerijos nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2022-08-03 11:39

Abusiras yra Senosios karalystės laikotarpio nekropolis, savo laiku buvęs vienu pagrindinių Senovės Egipto sostinės Memfio kapinynų.

Vietovę sudaro 14 karališkųjų piramidžių, mastabų ir kapaviečių, kurios datuojamos pradedant V dinastija, gyvavusia nuo XXV a.pr.m.e. pradžios iki XXIV a.pr.m.e. vidurio.

Kasinėjimus 6-ojo V dinastijos valdovo faraono Nyuserre Ini šventykloje atliko Lenkijos ir Italijos archeologų misija.

Prieš šventyklą buvusiame kontekstiniame sluoksnyje komanda aptiko pastato iš molio plytų ir kvarco blokų liekanas, kurios, pasak Egipto turizmo ir senienų ministerijos pareigūnų, gali būti vienos iš keturių prarastųjų Saulės šventyklų liekanomis.

Manoma, kad iš viso buvo pastatytos šešios Saulės šventyklos – tačiau iki šiol atrastos tik dvi.

Saulės šventyklos buvo statomos kaip dedikacija senovės egiptiečių dievui Ra – Saulės, tvarkos, faraonų ir dangaus dievui, kuris dažnai vaizduojamas kaip erelis su saulės disku, įrėmintu kobra.

Archeologai svarsto, kokia buvo saulės šventyklų paskirtis – nes atrodo, kad jų konstrukcija buvo skirta ne tik karališkoms laidotuvėms, bet veikiausiai buvo faraono kulto dalis.

Egipto turizmo ir senienų ministerijos išplatintame pranešime spaudai apie radinį rašoma: „Į pastatą galima patekti pro kalkakmenio uoloje įrengtą įėjimą, vedantį į teritoriją, kurios grindys išklotos trinkelėmis ir kurioje yra didžiuliai kvarco blokai“.

Kasinėjimų metu taip pat aptikti keraminiai indai, alaus puodai ir indai raudonais apvadais, kurie greičiausiai buvo naudojami šventyklos ritualuose ir apeigose.

Parengta pagal „Heritage Daily“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.