Jei Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasieks tai, ko nori, viskas, ką matome dabar, bus tik pradžia, rašo „Kyiv Independent“. Dabar siekiama, kad bepiločiai orlaiviai ir kvalifikuoti jų operatoriai būtų „kiekviename būryje, kiekviename batalione, kiekvienoje brigadoje“, laikraščiui teigė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bepiločių orlaivių instruktorius, pasivadinęs slapyvardžiu „Satan“ (angl. Šėtonas). Saugumo sumetimais savo tikrojo vardo ir pavardės jis nenurodė.
„Dar visai neseniai nesuvokėme, kaip svarbu visose ginkuotose pajėgose turėti visur galinčius atsirasti dronus, – prisipažino „Satan“ – Anksčiau nesupratome, kad kiekvienam batalionui reikia dronų operatorių. Yra daug batalionų, kuriems gali prireikti ne vieno, o trijų ar daugiau operatorių“.
Siekdama šio tikslo, Ukraina pradėjo iniciatyvą „Army of Drones“ (liet. Dronų Armija), kuria siekiama surinkti pakankamai lėšų, kad būtų galima įsigyti 200 taktinių žvalgybinių ir tūkstančius civilinių modelių dronų – bei apmokyti pakankamai operatorių, kad jie visi galėtų dirbti.
Šia iniciatyva siekiama, kad Ukrainos pajėgos galėtų žvalgyti rusų pozicijas nerizikuodamos gyvybe, nukreipti artilerijos ginklus į taikinį ir numesti sprogmenis ant Rusijos karinių pajėgų tada, kai leisti brangią raketą ar artilerijos sviedinį būtų labai brangu.
„Kartais pastebėjus vieną dalyką galima išgelbėti šimtus gyvybių, – teigia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado padėjėjas pulkininkas Oleksijus Noskovas. – „Dronų Armija“ leis mums nuolat stebėti 2470 km ilgio fronto liniją ir naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis efektyviai reaguoti į priešo atakas“.
„Bayraktar“ nauda
Turkijoje gaminamas dronas „Bayraktar TB2“ pirmajame karo etape, kol kovos nebuvo sutelktos Rytų Ukrainoje, atliko itin svarbų vaidmenį. Dabar šių dronų stengiamasi gauti kuo daugiau.
Lietuviai ukrainiečių „Bayraktar“ dronui lėšas surinko per rekordiškai trumpą laiką (nepilnas keturias dienas), to įkvėpti analogiško projekto ėmėsi ir lenkai, bet abiem atvejais bepiločius gaminanti kompanija „Baykar“ nusprendė pinigų neimti, dronus Ukrianai tiesiog padovanoti, o surinktus pinigus paprašė panaudoti Ukrainos paramai.
Taip pat praėjusį mėnesį Ukrainos televizijos įžymybės ir politiko Serhijaus Prytula'os lėšų rinkimo kampanijoje sėkmingai buvo surinkta daugiau nei pakankamai lėšų trims „Bayraktar“ įsigyti – bet „Baykar“ vėl pareiškė, kad tris įrenginius suteiks nemokamai.
Dar dvi sutelktinio finansavimo kampanijos, skirtos „Bayraktar“ drono įsigijimui, buvo pradėtos Norvegijoje ir Kanadoje.
Nuo invazijos pradžios „Bayraktar“ sunaikino daugybę Rusijos šarvuotos technikos, artilerijos, pagalbinių transporto priemonių ir laivų. Visai neseniai dronai padėjo atkovoti ir Juodojoje jūroje esančią Gyvačių salą. Rusija tvirtino, kad salą paliko savo noru, tačiau, Ukrainos teigimu, Rusija dėl sunaikintos technikos ir žuvusių karių patyrė 1 mlrd. dolerių (maždaug 980 mln. eurų) vertės nuostolių. Generalinio štabo paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip „TB2“ paleidžia raketas ir žvalgosi artilerijos.
Donbase, kur sutelktos Rusijos kariuomenės pajėgos, „Bayraktar“ dronams veikti sunkiau – iškyla grėsmė būti nukautiems elektroniniu būdu arba priešlėktuvinėmis sistemomis.
„Rusams sukūrus daugiasluoksnę priešlėktuvinę gynybą, fronto linijos tapo statiškos, – teigia karo žurnalistas ir „Conflict Intelligence Team“ ekspertas Kirilas Michailovas. – Tačiau atsižvelgdami į neseniai įvykdytas atakas prieš Rusijos priešlėktuvinės gynybos pozicijas Luhanske, turime vilties, kad šios struktūros gali būti išardytos – taip „Bayraktar“ dronus būtų galima panaudoti dažniau“.
Priešlėktuvinės gynybos dalinys okupuotame Luhanske (jam liepos 12 d. buvo smogta ukrainiečių atakos metu) – tik vienas iš daugelio taikinių, į kurį Ukrainos pajėgos gali smogti, naudodamos raketų sistemas HIMARS. Daugiausia nuostolių dėl šios sistemos patyrė rusiškos amunicijos sandėliai. Panašu, kad Rusijos pajėgos šiuo metu nežino, kaip tinkamai atsakyti į HIMARS sistemų atakas.
Dronų armija
„Dronų armijos“ iniciatyvos metu taip pat ieškoma ir mažesnių įrenginių. Valstybinės specialiųjų ryšių ir informacijos apsaugos tarnybos vadovas Jurijus Ščygola sakė, kad Ukraina dėl taktinių karinių dronų jau pasirašė pirmąsias sutartis su Lenkijos gamintojais.
Iniciatyvos metu taip pat vykdoma ir sutelktinio finansavimo programa, pagal kurią žmonės gali skirti pinigų arba aukoti savo turimus civilinius bepiločius orlaivius. Visos aukos, gautos per vyriausybės svetainę „UNITED24“, pervedamos tiesiogiai į specialią Gynybos ministerijos sąskaitą Ukrainos nacionaliniame banke (NBU).
Teigta, kad per pirmąją dieną buvo surinkti 85 mln. grivinų (beveik 2,3 mln. eurų), per kelias kitas – 200 mln. grivinų (5,3 mln. eurų), o per dvi savaites – 400 mln. grivinų (10,7 mln. eurų).
Rugpjūčio 3 dieną „The Kyiv Independent“ paskelbė, kad iniciatyvos metu jau surinkta 755 mln grivinų (beveik 20 mln. eurų).
„Jau įsigijome visiškai naujų taktinio lygio bepiločių orlaivių už 260,5 mln. hr (6,9 mln. eurų)“, – liepos 25 d. sakė programos atstovė spaudai. Nupirkti 78 kvadrokopteriai „DJI Matrice 300 RTK“, „kuriuose įdiegta dirbtinio intelekto technologija ir termografinės kameros“ – ir 20 fiksuoto sparno bepiločių orlaivių „Fly Eye 3.0“ – „vienų geriausių savo klasės žvalgybai skirtų dronų“.
Pagal programą taip pat įsigytos dvi Lenkijoje pagamintos mikroskraidyklės „Warmate“ ir 20 atakos bepiločių.
„Jau paruošėme rašiklius, kuriais galėsite užrašyti savo žinutes užpuolikams“, – pridūrė atstovė spaudai.
J.Ščygola sako, kad taktiniai dronai, kuriuos nori įsigyti Ukraina, gali nuskristi iki 160 kilometrų ir pakilti į penkių kilometrų aukštį, juose įrengtos termografinės kameros, padėties jutikliai ir pagalbinė programinė įranga. Jie suprojektuoti taip, kad įrenginius būtų sunku aptikti ir numušti.
Mažesnių mėgėjiškų dronų veikimo nuotolis paprastai būna daug mažesnis, todėl jie netinkami norint aptikti ilgesnio nuotolio artilerijos ginklus. Tačiau tokie dronai gali būti naudojami priešo pozicijoms žvalgyti – nereikia siųsti žvalgų, o taip išsaugomos gyvybės. Jie taip pat gali būti naudingi minosvaidžių komandoms ir siekiant numesti nedideles bombas, kai neverta naudoti raketų ar sviedinių.
Kinijos gamintojo „DJI“ prietaisai paplitę dėl jų tarptautinio prieinamumo. Tačiau „Radio Free Europe/Radio Liberty“ radijas pranešė, kad ši technologija gali išduoti operatoriaus buvimo vietą – o tai gali sukelti problemų.
Platus tinklo užmetimas
Ukraina bepiločių orlaivių gauna iš įvairių šaltinių, o taip pat ir iš Vakarų.
JAV atsiuntė 700 bepiločių orlaivių „Switchblade“, kuriuos galima gabenti kuprinėse. Praėjusią savaitę Baltieji Rūmai pranešė, kad JAV taip pat planuoja suteikti 580 dronų „Phoenix Ghost“. Ukraina anksčiau gavo 121 tokį droną. Dronai „Phoenix Ghost“ yra analogiški „Switchblade“ ir gali naikinti vidutinio sunkumo šarvuotės antžeminius taikinius tiek dieną, tiek naktį, o jų veikimo trukmė – iki 40 minučių.
Nemažai dronų taip pat buvo gauta iš savanoriškų iniciatyvų. Ukrainos kariuomenei padedantis fondas „Come Back Alive“ liepos pradžioje nupirko 300 Latvijoje pagamintų bepiločių orlaivių, taip pat jų valdymo sistemas ir ryšio kartotuvus. Dronuose įtaisytos saugios ryšio priemonės ir jutiklių rinkinys, leidžiantis atlikti žvalgybą arba koreguoti artilerijos ugnį.
Anksčiau „Come Back Alive“ fondas kariuomenei suteikė Ukrainoje pagamintų žvalgybinių dronų „Leleka-100“.
Ukraina taip pat gamina įvairius vietinius bepiločius orlaivius. Tarp jų – „A1-SM Furia“ ir „Spectator-M1“. Taip pat gaminami bepiločiai orlaiviai „UJ-22“ ir „Punisher“, galintys smogti taikiniams ant žemės, o pastarasis taikiniams aptikti naudoja lydintį droną „Spectre“.
„Be to, yra vietinių Ukrainos programų, skirtų kurti bepiločius šaudmenis arba dronus-kamikadzes, kurie iš tikrųjų galėtų pakeisti tai, kas vyksta mūšio lauke“, – priduria K.Michailovas.
Įvairios Ukrainos tarnybos jau yra pasidalijusios vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuota, kaip veikia bepiločiai dronai su sprogmenimis.
Vaizdo įraše, kuriuo pasidalijo Vyriausioji žvalgybos valdyba, užfiksuota, kaip bepiločiai pataiko į rusų stovyklą netoli Zaporožės atominės elektrinės. Valdyba teigė, kad per šias atakas žuvo trys vyrai, dar 12 buvo sužeista, taip pat buvo sunaikinta priešlėktuvinė sistema ir daugkartinis raketų paleidimo įrenginys „Grad“.
Ukrainos saugumo tarnyba paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip komercinis dronas numeta savadarbius sprogmenis ant rusų tanko, ekskavatoriaus ir šarvuočio. Kitame vaizdo įraše matyti, kaip į atvirą tanko liuką įmesta granata, atgabenta mažame žvejybiniame konteineryje.
Praėjusį mėnesį Rusijos Novošachtinsko naftos perdirbimo gamykloje Rostovo srityje kilo gaisras – į ją nukrito sprogstamasis dronas. Šio įvykio vaizdo įrašas paskelbtas socialiniuose tinkluose. Rusija dėl to apkaltino Ukrainą – tačiau Ukrainos pareigūnai atsakomybės už išpuolį neprisiėmė.
Mokymai
Itin svarbu, kad didelius ir mažus bepiločius orlaivius valdytų kvalifikuotas operatorius. Be jo tokie dronai – tik metalas ir plastikas.
Komercinės dronų pilotavimo mokyklos „Dronarium“, įsipareigojusios padėti Ukrainos gynybai duomenimis, 95 proc. dronų karo pradžioje buvo sugadinti dėl įgūdžių stokos – priešakinėse linijose buvo mažai patyrusių operatorių.
„Dronarium“ tikisi, kad pavyks tai pakeisti. Šiuo metu ji moko 150 žmonių, bendrovės mokymo centrai įsikūrę Kijeve ir Lvove, planuojama juos atidaryti ir kituose miestuose. Tikslas – plėstis, kad per mėnesį būtų galima parengti 500 kvalifikuotų operatorių.
Anksčiau „Dronarium“ apmokė apie 400 ginkluotųjų pajėgų, teritorinės gynybos, policijos, pasienio apsaugos ir kitų tarnybų narių, taip pat teikė įrangą. Centre mokymui pasitelkiami simuliatoriai ir gyvoji įranga, naudojami pagrindiniai „DJI“ ir „Autel“ modeliai. Tačiau „Dronarium“ centre mokoma pilotuoti ir pažangesnes technologijas.
„Reikia suprasti, kad vienas profesionalus operatorius gali išsaugoti šimtus ar tūkstančius Ukrainos karių ir civilių gyvybių, – rašo mokykla. – Dabar Ukraina užima pirmąją vietą pasaulyje pagal dronų, pirmiausia civilinių modelių, kurie buvo pritaikyti karinėms reikmėms, naudojimą“.
Dauguma studentų dėl rėmėjų teikiamos paramos gali mokytis nemokamai. Devyniasdešimt devyni procentai jų baigę studijas iš karto siunčiami į fronto liniją.
Iššūkiai mūšio lauke
Anot „Satan“, šios dronų programos poreikį lemia ir tai, kad mūšio lauke jų prarandama daug.
Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemos, ypač signalų slopintuvai, Donbase pasirodė esančios „gana problemiškos“, teigia K.Michailovas – ir su tuo sutiktų ir „Satan“. Kita vertus, elektroninės kovos priemonės negali būti visur vienu metu, o jų trikdymas – tarsi dviašmenis kalavijas, nes neleidžia ir Rusijos dronams pakilti į orą.
„Trikdymas – didelė problema visiems, – sako K.Michailovas. – Pranešama, kad vienas Rusijos dalinys prarado 10 „Orlan“ (fiksuoto sparno rusiškų dronų). Septynių iš jų neteko dėl savo pačių elektroninės kovos sistemų“.
Signalo trikdžiai ar drono numušimas – ne patys didžiausi pavojai operatoriams.
„Problema – kaip išvengti susekimo, nes valdymo pultas siunčia informaciją apie savo buvimo vietą. Šią problemą išspręsti svarbu, – aiškina „Satan“. – Išsiunčiate droną, jis (elektroniniu būdu) perimamas, grįžta atgal, jūs einate jo paimti, ir tą pačią akimirką jus užpuola“.
Yra metodų, kaip sumažinti šią riziką – GPS klastojimas ir viliojimo signalų naudojimas. Taip pat geresnė taktika – niekada netupdyti dronų ten, kur esate pats, visada judėti. Juk dronų paskirtis – gelbėti Ukrainos karių gyvybes, o ne kelti joms pavojų.
„Tokia ir yra visa esmė. Kad nereikėtų siųsti būrio į pavojingą vietą, galima siųsti droną, – teigia „Satan“. – O jei dronas neša ir bombą, galima kažką ir sunaikinti“.
Parengta pagal „The Kyiv Independent“.
