Padėtis Zaporožės atominėje elektrinėje: branduolinis šantažas ar rimta grėsmė?

Jungtinės Tautos paragino suteikti tarptautiniams inspektoriams galimybę patekti į Ukrainos Zaporožės mieste esančią branduolinę elektrinę po to, kai savaitgalį ji buvo apšaudyta. Tačiau kiek ši padėtis pavojinga ir kas gali nutikti toliau?

 Ši sovietmečiu pastatyta elektrinė – didžiausias branduolinis reaktorius Europoje.<br> Wikimedia Commons.
 Ši sovietmečiu pastatyta elektrinė – didžiausias branduolinis reaktorius Europoje.<br> Wikimedia Commons.
 Elektrinės teritorijoje galima rasti vandeniu aušinamų reaktorių ir panaudoto branduolinio kuro saugyklą.<br> 123rf nuotr.
 Elektrinės teritorijoje galima rasti vandeniu aušinamų reaktorių ir panaudoto branduolinio kuro saugyklą.<br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Aug 9, 2022, 8:27 PM

Kuo svarbi Zaporožės atominė elektrinė?

Ši sovietmečiu pastatyta elektrinė – didžiausias branduolinis reaktorius Europoje. Jos šeši slėginiai vandens reaktoriai (iš kurių šiuo metu veikia bent du) Kijevui labai svarbūs, nes maždaug 4-iems mln. namų ūkių gamina elektros energiją.

Jėgainė pastatyta pietiniame Dniepro upės krante, Enerhodare, į pietvakarius nuo paties Zaporožės miesto. Jos strateginė padėtis svarbi tiek Rusijos, tiek Ukrainos pajėgoms – abi nuo karo pradžios varžosi dėl šios vietos kontrolės.

Elektrinės teritorijoje galima rasti vandeniu aušinamų reaktorių ir panaudoto branduolinio kuro saugyklą, todėl Rusija šią teritoriją naudojo kaip vadinamąjį „saugomą“ artilerijos parką. Patalpomis rusai pasinaudojo apšaudydami ukrainiečius, tikėdamiesi, kad Ukraina veiksmų nesiims ir nerizikuos branduoline avarija.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas apkaltino rusus naudojant elektrinę kaip „branduolinį skydą“: „Žinoma, ukrainiečiai negali šaudyti atgal, kad neįvyktų baisi su atomine elektrine susijusi nelaimė“. Dėl šios priežasties Rusija galėjo nusitaikyti į Nikopolio miestą kitapus upės – jis pastarosiomis savaitėmis buvo smarkiai apšaudomas.

Kodėl vėl susirūpinta?

Vis didesnį nerimą dėl situacijos elektrinėje, kurią kontroliuoja Rusija, bet kurioje dirba ukrainiečiai, kelia du dalykai. Tarptautiniai branduolinės saugos pareigūnai susirūpino dėl atsarginių dalių trūkumo, negalėjimo atlikti įprastinės reaktorių techninės apžiūros ir kontaktų su darbuotojais trūkumo – visa tai sutriko dėl vykstančio konflikto.

Kita problema – savaitgalį elektrinė buvo apšaudyta, o rusai ir ukrainiečiai kaltės kratosi. Ukrainos branduolinės energetikos institucijos „Energoatom“ teigimu, šaudyta buvo netoli panaudoto branduolinio kuro saugyklos, o Rusijos kariai „taikėsi būtent ten“, nepaisydami to, kad toje vietoje buvo kitų Rusijos kareivių.

Visgi verta pažymėti, kad Ukrainos pareigūnai kartais šiek tiek per daug sureikšmina teiginius apie konflikto keliamą branduolinę riziką tiek Černobylyje, tiek Zaporožėje, todėl kol kas neaišku, kiek pavojingas buvo šio savaitgalio incidentas.

Ukrainos tikslas elektrinės teritorijoje nesiimti jokių karinių veiksmų visiškai protingas. Tačiau jis taip pat padėtų siekti karinių tikslų, nes neleistų Rusijos pajėgoms naudotis elektrine, iš kurios šie galėtų praktiškai nebaudžiami šaudyti.

Paskutinis aspektas – Ukrainos žvalgybos teiginys, apie kurį pranešė Ukrainos žiniasklaida. Cituodama Rusijos ginkluotųjų pajėgų radiacinės, cheminės ir biologinės gynybos pajėgų vadą generolą majorą Valerijų Vasiljevą, kuris dabar vadovauja Zaporožės garnizonui, Ukrainos žvalgyba teigė, kad Rusija teritoriją užminvo: „Ten bus arba Rusijos žemė, arba išdeginta dykuma“.

Tačiau toks apgalvotas sprogimas Zaporožėje sukeltų branduolinio užterštumo grėsmę ir Ukrainai, ir pačiai pietų Rusijai. Todėl svarbu atskirti „branduolinį šantažą“ nuo rimtos grėsmės, kuri pakenktų ir Rusijai.

Kiek pavojinga šaudyti aplink gamyklą?

Reaktoriai suprojektuoti taip, kad atlaikytų didelius smūgius (įsivaizduokite, jei į juos atsitrenktų civilinis lėktuvas) ir yra apsaugoti plienu, gelžbetoniu bei priešgaisrinėmis apsaugos sistemomis. Visgi raketos sprogimas gali sukelti daugiau problemų.

Pastatai, kuriuose saugomas panaudotas branduolinis kuras, neapsaugoti panašaus lygio apsauga, o tai reiškia, dėl karinių veiksmų į aplinką patekęs panaudotas branduolinis kuras tikriausiai kelia didesnį pavojų nei reaktoriaus pažeidimas.

Iš tikrųjų rimčiausia problema turbūt galima laikyti negalėjimą elektrinėje atlikti saugos operacijų.

Tarptautinės atominės energijos agentūros vadovas Rafaelis Mariano Grossi besitęsiančią saugos priežiūros krizę apibūdino kaip didžiulę grėsmę visuomenės sveikatai ir aplinkai Ukrainoje bei gerokai už jos ribų. Padėtį jis apibūdino kaip „visiškai nekontroliuojamą“.

„Turime sąrašą dalykų, kurie niekada neturėtų vykti jokiame branduoliniame objekte“, – sakė jis. Nors M.Grossi pasiūlė surengti misiją į elektrinę, ironiška, kad Ukraina šią iniciatyvą blokuoja, o „Energoatom“ dar birželio mėn. teigė, kad bet koks vizitas įteisintų Rusijos buvimą elektrinėje.

Parengta pagal „The Guardian“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.