Pasak Estijos Ekonomikos ir komunikacijų ministerijos vicekanclerio pavaduotojo Luuko Kristjano Ilveso, DDoS atakų taikiniai buvo tiek valstybinės įstaigos, tiek privatus sektorius, tačiau pačioje Estijoje išpuolis liko beveik nepastebėtas.
„Tą ataką iš esmės išprovokavo tanko pašalinimas. Rusų „Killnet“ hakeriai gyrėsi užpuolę ir mokėjimų sistemas, ir mokesčių inspekcijas, – teigia „Telia“ techninis saugumo vadovas Darius Povilaitis. – Galima sakyti, kad pagrindine jų veikla buvo ir išlieka DDos atakos – tai paprasčiausias mechanizmas kažką išjungti, o tas kažkas didžiąja dalimi dažnai būna nepasiruošę arba prastai pasiruošę tokioms atakoms“.
Eksperto teigimu, hakerių motyvas pulti – nepalankios kalbos Rusijos atžvilgiu: „Jei kažkas kurioje nors šalyje neigiamai atsiliepia rusus, jie skuba pulti. Tai matėme ir per Kaliningrado tranzito blokavimą, kuomet jie puolė visas įstaigas. Tuomet Lenkija, vakar Estija“.
D.Povilaitis teigia, kad „Killnet“ grupuotės kompetencijos auga, dabar jie, regis, kuria ir naują įrankį: „Tikėtina, kad tos atakos bus sudėtingesnės“, – aiškina pašnekovas.
Paklaustas, ar Lietuvoje galime tikėtis panašių kibernetinių išpuolių kaip vakarykštis Estijoje, ekspertas tuo nė neabejojo: „Nesvarbu, kokia tai šalis bebūtų, vos atlikus Rusijai nedraugišką veiksmą, iškart yra reaguojama ir pas mus taip pat gali prasidėti atakos“.
Eksperto nuomone, grupuotė dažniausiai taikosi į tą sferą, kuri bent kažkiek yra „kalta“ – pavyzdžiui, Kaliningrado tranzito metu taikiniu tapo logistikos įmonės. Visgi, kibernetinio saugumo eksperto nuomone, viena sritimi programišiai neapsiriboja, tad niekas nėra apsaugotas.
„Grupuočių nariai turi pakankamai įrankių ir resursų surengti vis kvalifikuotesnes atakas. DDos ataka – paprasčiausia, nes ją surengti galima praktiškai neturint jokios kompetencijos ir ji nėra itin pavojinga. Tačiau, jei bus pereita prie įsilaužimų, tokios atakos yra pavojingiausios, bet joms įvykdyti reikalinga kompetencija“, – apibendrina D.Povilaitis.
