Karo analitikai: nei Ukrainos, nei Vakarų valstybių veiksmuose nebėra veržlumo, karas bus ilgas

Karybos apžvalgininkai Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas socialiniame tinkle „Facebook“ rengia kasdienines karo Ukrainoje apžvalgas bei pateikia įvykių analizes keliais lygmenimis: politiniu, strateginiu, operaciniu ir taktiniu. Autoriai sutiko savo įžvalgomis pasidalyti ir su Lrytas.lt skaitytojais.

 Karybos apžvalgininkai Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas socialiniame tinkle „Facebook“ rengia kasdienines karo Ukrainoje apžvalgas.<br> Lrytas.lt iliustr.
 Karybos apžvalgininkai Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas socialiniame tinkle „Facebook“ rengia kasdienines karo Ukrainoje apžvalgas.<br> Lrytas.lt iliustr.
 Kremliaus šaltinių ir agentūrų platinama informacija nebėra tokia kryptinga ir tikslinga, kokia buvo pirmosiomis invazijos dienomis.<br>  Lrytas.lt iliustr.
 Kremliaus šaltinių ir agentūrų platinama informacija nebėra tokia kryptinga ir tikslinga, kokia buvo pirmosiomis invazijos dienomis.<br>  Lrytas.lt iliustr.
 Kremliaus iniciatyva Saudo Arabijoje įvyko ir 300 strateginių įmonių vadovų forumas, kuriame nutarta plėtoti verslo, energetikos ir saugumo santykius.<br>  Lrytas.lt iliustr.
 Kremliaus iniciatyva Saudo Arabijoje įvyko ir 300 strateginių įmonių vadovų forumas, kuriame nutarta plėtoti verslo, energetikos ir saugumo santykius.<br>  Lrytas.lt iliustr.
Daugiau nuotraukų (3)

Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas

Aug 26, 2022, 9:27 AM, atnaujinta Aug 26, 2022, 9:28 AM

Jūsų dėmesiui – rugpjūčio 25 dienos apžvalga.

Politinis strateginis lygmuo

Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnyj 31-ųjų šalies nepriklausomybės metinių proga kreipėsi į tautą: „Kaip galite pajusti nepriklausomybę? Tie, kurie už ją kovoja, žino, koks jos skonis. Tai per odą prasiskverbiantis žemės skonis. Ore tvyrantis kraujo ir mirties skonis. Sūrus ašarų skonis. Nepriklausomybė – tai atsakomybė, gulinti ant jūsų pečių. Einate į mūšį ir žinote, kad ne visi iš jo grįšite. Ir gyvieji, ir žuvusieji lieka su jumis amžinai. <...>“

Kremlius nedrįso atakuoti vyriausybinių pastatų Kyjive. Galbūt, tam įtakos turėjo svečių, tokių, kaip Borisas Johnsonas atvykimas. Vis gi karo nusikaltėliai smogė geležinkelio stočiai Dnipro srityje ir nužudė mažiausiai 22 žmones, dar 50 sužeidė. Tokia Kremliaus šventinė „dovana“ Ukrainai.

Ordos nusikaltimų ir teroro ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad Rusijos kariuomenė sąmoningai sulėtino savo judėjimą specialiojoje karinėje operacijoje Ukrainoje, kad sumažintų civilių aukų skaičių. Pasak S.Šoigu, Rusijos kariai „sistemingai dirba, kad išlaisvintose teritorijose būtų atkurtas taikus gyvenimas. Teikiame humanitarinę pagalbą vietiniams gyventojams, atkuriame infrastruktūros objektus ir gyvybės palaikymo sistemas“.

S.Šoigu orkai humanitarinę pagalbą teikia užminuodami vaikų darželius ir mokyklas, prievartaudami kūdikius, o pergalės vardan tuštinasi ant užgrobtų pastatų stalų, nors šalia įrengtos išvietės. Atkurdami gyvybės palaikymo sistemas, S.Šoigu driskiai nužudė daugiau nei 5,5 tūkstančio civilių Ukrainos gyventojų.

Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kirylas Budanovas mano, kad Ukrainos kare „prasidėjo lūžio taškas“. Okupantai esą pagaliau susigaudė, jog jų kariuomenė nėra tokia stipri, kaip kad jiems iki šiol atrodė. Ir ta armija anaiptol nėra nei antra, nei ketvirta pasaulyje.

JT vadovas apgailestauja dėl „liūdno ir tragiško“ šešių mėnesių karo Ukrainoje etapo. Antonio Guterresas šešių mėnesių sukaktį nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios pavadino „liūdna ir tragiška riba“.

Dar vienas, klasikinis klasikinio apgailestautojo apgailestavimas.

PSO duomenimis, per patvirtintus Kremliaus teroro išpuolius prieš sveikatos priežiūros įstaigas Ukrainoje žuvo 98 žmonės, 134 buvo sužeisti. Prieš sveikatos priežiūros įstaigas įvykdyta daugiau nei 400 išpuolių.

ES gynybos ministrai rugpjūčio 29–30 d. Prahoje vyksiančiame susitikime aptars galimybes įsteigti karinio mokymo misiją Ukrainos pajėgoms. „Kaip ES, turime pažiūrėti, ką dar galime padaryti, kad paremtume Ukrainą ir padidintume šio karo kainą Rusijai“, – pareiškė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. Prahoje bus aptartas ir vizų Rusijos piliečiams klausimas.

Nieko su tomis vizomis, deja, greičiausiai nesigaus, kol Rusija netrinktels raketa į kokios nors ES šalies teritoriją. Iniciatyva tačiau, žinoma, labai sveikintina.

Rusijos bombonešis, skrisdamas virš Baltarusijos, paleido į Ukrainą 2 raketas. Taip Aleksandras Lukašenka Ukrainą pasveikino su nepriklausomybės diena ir palinkėjo „taikaus dangaus“. Šį kaimyninės šalies mulkio palinkėjimą Ukrainos vyriausybė pavadino „cinišku“ ir pabrėžė, kad pasaulis turi taip pat matyti, kad Minskas leidžia Rusijai rengti atakas iš savo teritorijos.

Pakoreguosime: Minskas ne leidžia, bet vykdo Kremliaus nurodymus.

Didžiausiam nuo 1945 m. karui Europoje didelį poveikį turi procesai, vykstantys Artimuosiuose Rytuose. Jei Saudo Arabija ir kitos šalys padidintų naftos gavybą, sumažintų kainas ir susivienytų su JAV energetiniame kare prieš Rusiją, tai tikrai pagreitintų pergalę Ukrainos kare. Tačiau naujienos iš ten ne kokios.

Joe Bideno vizitas, siekiant padidinti naftos gavybą Saudo Arabijoje nepavyko, nes Saudo Arabijos vadovaujamas OPEC+ naftos kartelis pasirinko kuklų naftos gavybos didinimo kelią, kurį vietiniai analitikai pavadino „spjūviu į veidą“ J.Bidenui.

JAE prezidento administracija dar balandžio mėnesį pareiškė, jog „Vakarų hegemonijai pasaulinėje santvarkoje yra paskutinės dienos“. JAE prisijungė prie Indijos ir Kinijos, susilaikydami nuo JAV remiamos JT Saugumo Tarybos rezoliucijos, smerkiančios Rusijos invaziją prieš Ukrainą.

JAV kariuomenė surengė antskrydžius, nukreiptus prieš Irano remiamas grupuotes Sirijos Deir Ezoro provincijoje, sakoma JAV vadovybės pranešime. Smūgiai buvo nukreipti į „infrastruktūros objektus, kuriuos naudoja su Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusu susijusios grupuotės“. Pirminiais JAV kariuomenės vertinimais, per ataką niekas nežuvo, tačiau Sirijos aktyvistų grupė teigė, kad žuvo mažiausiai 10 žmonių ir trys buvo sužeisti.

Operacinis lygmuo

Kremliaus šaltinių ir agentūrų platinama informacija nebėra tokia kryptinga ir tikslinga, kokia buvo pirmosiomis invazijos dienomis, kai Maskva svaidėsi aiškiais, ultimatyviais reikalavimais. Rusijos informacinėje erdvėje tvyro chaosas, pateikiamos viena kitai prieštaraujančios žinutės. Akivaizdu, kad Kremliuje vyksta esamos geopolitinės situacijos auditas, jo išvados atsilieps operaciniams režimo tikslams Ukrainoje.

Ukrainos karių tarpe dar vienas nusivylimas – okupuotų teritorijų kontrpuolimas eilinį kartą nukeliamas. Į spalio mėnesį, kartoja tiek uniformas dėvintys ir oficialias pareigas užimantys pareigūnai, tiek analitikai ir ekspertai.

Mes gi manome, kad Kremlius delsia siekdamas laimėti laiko, todėl Ukraina turi dar aktyviau daužyti driskius, o Vakarai didinti ginklų tiekimo tempus. Būsime atviri – nei Ukrainos, nei Vakarų valstybių veiksmuose nebėra veržlumo, ir po truputį susitaikoma su mintimi, kad karas bus ilgas, sekinantis, be aiškių lūžių ir laimėjimų. Atrodo, kad rusų strategams gynybos štabe vis gi pavyko primesti savo žaidimo taisykles ir šliaužianti, organizmą ėdanti naviko metastazių strategija kol kas neturi priešnuodžio.

Taktinis lygmuo

Naktį ir rytą gaudė sirenos praktiškai visuose didžiuosiuose Ukrainos miestuose.

Pranešta apie raketų smūgį netoli Šepetivkos Chmelnickio regione, Vakarų Ukrainoje. Rusijos dronas „Orlan“ numuštas netoli Černigovo. Vinicos srityje suveikė priešlėktuvinė gynyba, sunaikintas objektas ore.

Rusų okupantai atsitraukė iš Pašeko-Dolinos ir Peskų-Pervomajsko krypčių.

Charkivo kryptimi okupantai pliekė iš tankų.

Driskiai bandė šturmuoti gyvenvietes Slovjansko, Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis, bet sėkmingai darbavosi ukrainiečių gynėjai ir orda nieko nepešė.

Kramatorsko kryptimi tęsiami apšaudymai iš tankų, vamzdinės ir raketinės artilerijos sistemų.

Apšaudyti Zaporižės rajonai.

Okupantų laivų grupė toliau blokuoja civilinę laivybą Juodojoje jūroje, pasirengusi smogti Ukrainos teritorijos gilumoje esantiems objektams.

Komentaras

Kas ten vyksta Artimuosiuose Rytuose? Kodėl JAV savo nevykusią politinę diplomatiją ir vėl bando taisyti karinėmis priemonėmis – dronų smūgiais į teroristinių ir/ar Irano remiamų grupuočių infrastruktūrą?

Todėl, kad ten ryškėja šiaip ir taip labai jau akivaizdus V.Putino pėdsakas ir Kremliaus įtaka.

Po to, kai iš Sirijos pasitraukė JAV, arabų smėlį iškart suteršė šlykštus rusų kareivio batas. Netrukus buvo įvykdyta dronų ataka prieš Saudo Arabijos naftos perdirbimo įmones. Tačiau senam partneriui pagalbos ranką ištiesė ne JAV, o V.Putinas. Rusijos diktatorius pasiūlė sustiprinti arabų šalies oro erdvę įsigyjant rusiškas sistemas žemė – oras S – 400. 2019 metų rudenį V.Putinas susitiko su faktiniu šalies vadovu, Saudo Arabijos kronprincu Mohamedu bin Salmanu ir įteikė jam dovaną, pagamintą iš mamuto ilties. Iš Saudo Arabijos vdovas nulėkė į Jungtinius Arabų Emyratus ir pasiūlė abiejoms Arabijos pusiasalio šalims ne tik padėti apsiginti, diversifikuoti ekonomiką, bet ir Rusijos investicijas. Kremlius ir čia nepraleido nė mažiausios galimybės įkišti trigrašį aplenkiant Vašingtoną, kurio pasyvumas sukėlė nuostabą ne tik JAV Senatui, bet ir esamoms (o gal jau buvusioms?) partnerėms.

Kremliaus iniciatyva Saudo Arabijoje įvyko ir 300 strateginių įmonių vadovų forumas, kuriame nutarta plėtoti verslo, energetikos ir saugumo santykius. Maskva pasisiūlė tarpininkauti gerinant santykius su Iranu. Vizito metu šalys pasirašė daugiau nei tuziną memorandumų, įskaitant energetikos, naftos, chemijos, transporto ir dirbtinio intelekto sritis.

JAV į šį netikėtą partnerių puolimą į Kremliaus glėbį sureagavo audringai, tik, deja, pavėluotai: pasiuntė į Saudo Arabiją papildomą 3 000 karių kontingentą. Tačiau reaguodama į šį JAV nerimą, Saudo Arabijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, jog „netiki, kad glaudūs ryšiai su Rusija pakenks satykiams su JAV“.

Štai jums akivaizdus pavyzdys kuo baigiasi nesikišimo politika: ji grįžta bumerangu ir kerta iš visų jėgų.

A.Navys ir M.Sėjūnas dėkoja visiems, kurie finansiškai remia analitikų įkurtą VšĮ „Visuomenės informacinio saugumo agentūra“. Jie pabrėžia, kad nors jų tekstus perpublikuoja žiniasklaidos priemonės, patys šio turinio kūrėjai yra visiškai nepriklausomi ir savo veiklą tęsia tik privačių rėmėjų dėka. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.