Pribloškiantis atradimas: seniausiai žinomai žmogaus galūnės amputacijai – 31 000 metų Operacija įvyko dar prieš žmonėms išmokstant dirbti žemę

Maždaug prieš 31 000 metų įgudęs priešistorinis chirurgas Borneo saloje medžiotojo-rankiotojo vaikui nupjovė blauzdą. Dabar archeologai padarė išvadą, kad ši senovinė operacija – ankstyviausia medicininė amputacija.

 Dailininko iliustracija, kurioje motina ir vaikas su amputuota koja urve kuria rankų atspaudus.<br> Vera Planert iliustr.
 Dailininko iliustracija, kurioje motina ir vaikas su amputuota koja urve kuria rankų atspaudus.<br> Vera Planert iliustr.
 Žmogaus su amputuota koja, gyvenusio prieš 31 000 metų, skeleto liekanos. <br> Timo Maloney nuotr.
 Žmogaus su amputuota koja, gyvenusio prieš 31 000 metų, skeleto liekanos. <br> Timo Maloney nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Sep 17, 2022, 7:22 PM

Akmens amžiaus chirurgo meistriškumas negali nežavėti – žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime teigiama, kad dantų emalio datavimas radioaktyviąja anglimi parodė, jog pacientas po operacijos dar gyveno maždaug šešerius-devynerius metus.

„Labai nustebome supratę, kad šis žmogus vaikystėje išgyveno labai rimtą ir gyvybei pavojingą operaciją. Stebino ir tai, kad žaizda užgijo ir kad po to asmuo daug metų gyveno kalnuotoje vietovėje, kur judėti buvo sudėtinga, – sakė tyrimo bendraautorė, bioarcheologė ir Sidnėjaus universiteto habilituota mokslo darbuotoja Melandri Vlok. – Tai rodo, kad bendruomenėse jos nariais buvo itin rūpinamasi“.

Tarptautinė archeologų komanda jaunuolio skeleto palaikus per 2020 m. vykusius archeologinius kasinėjimus aptiko Indonezijos Borneo dalyje, kalkakmenio oloje, žinomoje kaip Liang Tebo. Tyrėjai teigė, kad urvas yra atokioje vietovėje, ir į jį galima patekti laivu, tik tam tikru metų laiku.

Pranešime teigiama, kad skeleto apatinė kojos dalis, o taip pat ir pėda, buvo „pašalintos sąmoningai atliekant chirurginę amputaciją“, o „su gijimu susijusios išryškėjusios kaulinės ataugos“ leidžia manyti, kad galūnė buvo amputuota chirurginiu būdu – tad žmogaus neužpuolė joks gyvūnas ir neįvyko nelaimingas atsitikimas.

Archeologai dar nenustatė, kodėl jaunuoliui koja buvo amputuota.

Žurnale „Nature Precedents“ 2007 m. paskelbtame tyrime teigiama, kad dar prieš atrandant šiuos palaikus, ankstyviausiu žmogui atliktos amputacijos įrodymu buvo laikomas 7000 metų senumo akmens amžiaus pagyvenusio vyriškos lyties žemdirbio skeletas, kuriam chirurginiu būdu buvo pašalintas kairysis dilbis.

Iki to laiko mokslininkai manė, kad žmonėms trūko žinių ir įrankių, reikalingų sėkmingai atlikti tokias sudėtingas operacijas, kurių metu dažnai tenka orientuotis tarp daugybės kraujagyslių, nervų ir raumenų. Tačiau šis atradimas atskleidžia, kad žmonės, matyt, „apie galūnių anatomiją ir raumenų bei kraujagyslių sistemas žinojo pakankamai, tad galėjo dirbti su venomis, kraujagyslėmis ir nervais, išvengiant mirtino nukraujavimo ir infekcijų“, teigiama naujajame tyrime.

„Naujasis atradimas Borneo saloje rodo, kad žmonės sėkmingai amputuoti pažeistas galūnes gebėjo dar gerokai prieš pradėdami ūkininkauti ir gyventi nuolatinėse gyvenvietėse“, – pranešime spaudai teigė tyrimo bendraautorius, Griffitho universiteto Australijoje archeologas ir geochemikas Maxime'as Aubertas.

Tyrėjai įspėjo, kad dar per anksti pasakyti, ar ši operacija yra tik pavienis amputacijos pavyzdys, ar chirurgai panašias šiuolaikines procedūras atliko toje pačioje saloje, kitur Azijoje ar net ir visame pasaulyje. Tačiau, kaip rašoma „Encyclopedia Britannica“, tokios chirurginės amputacijos, kokias matome šiandien, dažniau vykdyti pradėtos tik tada, kai britų chirurgas ir mokslininkas Josephas Listeris XIX a. pabaigoje atrado antiseptikus.

„Atsižvelgiant į tai, kad prieš tai aptikti radiniai ne tokie seni kaip šis, 31 000 metų senumo amputuotos kojos atradimas Borneo saloje neabejotinai yra reikšmingas mūsų supratimui apie medicinos istoriją“, – teigė pagrindinis tyrimo autorius, Griffitho universiteto archeologijos mokslo darbuotojas Timas Maloney.

Tai naujausias atradimas, kuris leidžia suprasti, koks galėjo būti ledynmečio medžiotojų-rinkėjų gyvenimas Indonezijoje, „kaip rodo ankstyvosios Borneo ir gretimos Sulavesio salos urvų meno datos“, – tieiga tyrimo bendraautorius, Griffitho universiteto archeologijos doktorantas, dirbantis Džakartoje įsikūrusiame Archeologijos, kalbos ir istorijos centre, Adhi Agusas Oktaviana.

Parengta pagal „Live Science“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.