Nepaisant to, kad dauguma rusų propagandistų kalba apie tariamą „vakarietiškų ginklų neefektyvumą prieš rusų kariuomenę“, dalis jų pripažįsta, kad šiuolaikiniai Europos ir Amerikos ginklai yra rimtas pastiprinimas Ukrainos kariuomenei.
Žinoma, viena galingiausių Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms tiekiamų sistemų yra didelio mobilumo artilerijos raketų sistema HIMARS, kuri per kelis mėnesius sugebėjo sukelti tikrą košmarą rusų okupacinėms pajėgoms Ukrainoje, naikindama sandėlius su amunicija ir įranga, gyvosios jėgos koncentracijos vietas, vadavietes ir transporto mazgus, tiltus, perėjas ir t. t.
Todėl rusai nusprendė ieškoti „atsako“ amerikietiškiesiems HIMARS, kuris būtų „paprastas, pigus ir masiškai gaminamas“. Kaip vieną iš galimybių jie svarsto bendrą kinų ir baltarusių kūrinį, daugkartinio paleidimo raketų sistemą „Polonez“.
Trumpai tariant, „Polonez“ – tai mobili raketų paleidimo sistema ant „MZKT-7930“ važiuoklės su paleidimo įrenginiais, kuriuose telpa aštuonios 301 mm kalibro raketos. Raketos yra kiniškos „A200“, kurias pagamino Kinijos raketų nešėjų technologijų akademija (CALT). Pagrindinės versijos ugnies nuotolis yra iki 200 km, o „Polonez-M“ – iki 300 km.
Baltarusijos gynybos ministerija yra publikavusi filmuotą medžiagą iš karinių pratybų, kuriose naudojama raketų sistema „Polonez“ ir trumpojo nuotolio balistinė raketa „Točka“:
Tačiau Rusijos Federacijai norint įsigyti Baltarusijos raketų sistemas, lauktų keletas nepatogumų. Visų pirma, iš viso egzistuoja ne tiek jau ir daug šių sistemų: remiantis atvirų šaltinių duomenimis, Baltarusijos ginkluotosiose pajėgose tarnauja tik 6 vienetai, o dar 10 vienetų įsigijo Azerbaidžanas. Todėl šios sistemos negalėtų būti tiekiamos Rusijos kariuomenei nei „šiandien“, nei „rytoj“.
Antra, ar Kinija apskritai sutiks tiekti raketas dabartinėmis sąlygomis – kai kyla rimta grėsmė, kad jai bus pritaikytos sankcijos? Problema ta, kad Baltarusijos gynybos pramonė negali pati sukurti tokių MLRS – o jei Kinija nenori rizikuoti, tuomet nelabai yra apie ką toliau kalbėti.
Trečia, yra nemažai klausimų, tiesiogiai susijusių su „Polonez“ specifikacijomis – o ypač su sistemos tikslumu. Nes pasaulis jau įsitikino HIMARS gebėjimu itin tiksliai naikinti taikinius (tai ypač gerai iliustruoja smūgių į tiltus per Dnieprą pavyzdys, kai raketos „nusileido“ beveik viena šalia kitos) – bet kalbant apie baltarusių „Polonez“, ši sistema kol kas parodė savo galimybes tik prieš Armėniją, ir rezultatai nebuvo įspūdingi.
Ketvirtas ir ko gero svarbiausias dalykas – HIMARS superefektyvumas pirmiausia paaiškinamas sėkmingu deriniu su veiksminga žvalgyba, ypač kai informacija apie galimų taikinių buvimo vietą perduodama beveik realiuoju laiku. O su pastarąja Rusija tikrai turi tam tikrų problemų, kiek galima buvo įsitikinti per daugiau nei šešis mėnesius trunkančio karo.
Parengta pagal „Defense Express“.
