Atkastasis kompleksas yra didelis – maždaug 55 metrų skersmens, pranešė Tarptautinis Prahos radijas. Ir nors „dar per anksti ką nors pasakyti apie žmones, kurie pastatė šį objektą“, aišku, kad jie priklausė brūkšnelių juostomis puoštos keramikos kultūrai*, klestėjusiai nuo 4900 iki 4400 m.pr.m.e., sako Čekijos mokslų akademijos Archeologijos instituto atstovas ir Čekijos rondelių ekspertas Jaroslavas Řídký.
Miroslavas Krausas, vadovaujantis kasinėjimo darbams Vinoro rajone, pasakoja, kad pirmą kartą mokslininkai apie Vinoro rondelio egzistavimą sužinojo praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, kai statybininkai tiesė dujotiekio ir vandentiekio vamzdynus – tačiau dabartiniai kasinėjimai pirmą kartą atvėrė visą struktūrą. Pasak J.Řídký, iki šiol mokslininkų komanda rado keramikos fragmentų, gyvūnų kaulų ir akmeninių įrankių.
Organinių liekanų datavimas radioaktyviąja anglimi gali padėti nustatyti objekto statybos datą – ir galbūt susieti jį su netoliese aptikta neolitine gyvenviete.
Žmonės, kurie gamino brūkšnelių juostomis puoštos keramikos indus, yra žinomi dėl kitų rondelių Čekijos Bohemijos regione, sako J.Řídký. Jų sėslios žemdirbystės kaimus, esančius dabartinės Lenkijos, rytų Vokietijos ir šiaurinės Čekijos Respublikos sankirtoje, sudarydavo keli ilgieji namai – dideli stačiakampio formos statiniai, kuriuose gyveno po 20–30 žmonių. Tačiau „rondelių statybos žinios peržengė kelių archeologinių kultūrų ribas“, pažymi mokslininkas. „Skirtingos bendruomenės statė rondelius visoje Vidurio Europoje“, – sako jis.
Apie rondelius nebuvo daug žinoma iki tol, kol į archeologiją neatėjo fotografija iš paukščio skrydžio ir dronais. Tačiau dabar archeologai žino, kad „rondeliai yra seniausi architektūros įrodymai visoje Europoje“, – anksčiau Prahos radijui yra sakęs J.Řídký.
Žvelgiant iš viršaus, rondelius sudaro vienas ar keli platūs apskritimo formos grioviai su keliais tarpais, kurie buvo įėjimai į struktūrą. Vidinė kiekvieno rondelio dalis greičiausiai buvo išklota mediniais stulpais, galbūt tarpai buvo užtaisyti žemėmis. Šimtai tokių apskritų pylimų rasta visoje Vidurio Europoje – tačiau visi jie datuojami vos dviejų ar trijų šimtmečių laikotarpiu. Nors jų populiarumas vėlyvajame neolite akivaizdus, jų funkcija vis dar kelia abejonių.
1991 m. Vokietijoje buvo rastas ankstyviausias žinomas rondelis, taip pat atitinkantis brūkšnelių juostomis puoštos keramikos kultūrą. Gosecko rondeliu pavadintos struktūros skersmuo siekė 75 metrus ir turėjo dvigubą medinę palisadą bei tris įėjimus. Kadangi du iš įėjimų atitinka saulėtekio ir saulėlydžio kryptis per žiemos ir vasaros saulėgrįžas, viena iš Gosecko rondelio interpretacijų yra ta, kad jis veikė kaip observatorija arba savotiškas kalendorius – taip teigiama 2012 m. žurnale „Archaeological Papers of the American Anthropological Association“ paskelbtame tyrime.
J.Řídký pirmenybę teikia bendresnei Vinoro struktūros interpretacijai, pažymėdamas, kad „rondeliai tikriausiai atliko kelias funkcijas, iš kurių svarbiausia buvo socialinė ir ritualinė“. Tikėtina, kad rondeliai buvo statomi, kad galėtų susiburti didelis žmonių skaičius, galbūt siekiant įamžinti jiems kaip bendruomenei svarbius įvykius – pavyzdžiui, iniciacijos apeigas, astronominius reiškinius ar ekonominius mainus.
Turint omenyje, kad žmonės, kurie statė rondelius, turėjo tik akmeninius darbo įrankius, šių statinių dydžiai yra gana įspūdingi – dažniausiai jie būna apie 60 m skersmens, t.y. pusės futbolo aikštės ilgio. Tačiau apie pačius žmones žinoma nedaug – nes rasta labai mažai palaidojimų, kurie galėtų suteikti daugiau informacijos apie jų gyvenimą prieš septynis tūkstantmečius.
Po trijų šimtmečių populiarumo rondeliai staiga dingo (apie 4600 m.pr.m.e.). Archeologai kol kas nežino, kodėl jų buvo atsisakyta. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad daugiau nei ketvirtadalis visų iki šiol rastų rondelių yra Čekijoje, būsimi tyrimai, panašūs į kasinėjimus Vinore, galiausiai gali padėti įminti ir šią paslaptį.
Parengta pagal „Live Science“.
___________________
* Angl. stroke-ornamented ware culture. Pasak Kopenhagos universiteto docentės ir Danijos Nacionalinio muziejaus mokslinės bendradarbės dr. Ingos Merkytės, besispecializuojančios senojoje Europos priešistorėje, ši kultūra formalaus lietuviško pavadinimo neturi, ir nors kai kas ją vadina dygsniuotosios keramikos kultūra, tiksliau būtų ją vadinti brūkšnelių juostomis puoštos keramikos kultūra.
