Nauji nuolaužų tyrimai rodo, kad „Gribshunden“ – Danijos karaliaus Hanso (arba Jono) flagmanas, nuskendęs 1495 m., – kadaise plaukiojo kaip bauginantis karo laivas, ginkluotas dešimtimis patrankų ir pilnas kareivių.
Manoma, kad „Gribshunden“ buvo apginkluotas iki 90 patrankų – nors jos buvo daug mažesnės nei XVI a. pabaigos laivus triuškinusios patrankos – ir kad laivo karinę galią papildė šarvuoti kareiviai, nuo viršutinio denio, prietilčio ir laivagalio galėję šaudyti iš rankinių ginklų ir arbaletų.
35 metrų ilgio medinis laivas buvo vienas pirmųjų laivų, skirtų gabenti artileriją. Jame taip pat buvo panaudota iš Viduržemio jūros regiono į Baltijos jūros regioną atvežta nauja laivų statybos technika, kai korpuso lentos buvo jungiamos kraštas prie krašto ant medinio karkaso, o ne perdengiamos (kaip, pavyzdžiui, vikingų laivuose).
Tai reiškė, kad „Gribshunden“ galėjo būti didesniu ir tvirtesniu nei senieji laivai, todėl galėjo gabenti daugiau krovinių.
„Tai tarsi nauja technologija, – sako naujausiems kasinėjimams vadovaujantis Švedijos Lundo universiteto jūrų archeologas Brendanas Foley. – Jis buvo skirtas artilerijai gabenti, ir karalius Hansas šį laivą naudojo taip, kaip joks kitas karalius iki jo“.
Karališkasis flagmanas
Nuo XIV a. 8-ojo dešimtmečio vidurio karalius Hansas dažnai keliaudavo laivu „Gribshunden“ po savo karalystę, dažnai lydimas didelio karališkojo laivyno, teigia B.Foley ir priduria, kad laivas buvo skirtas karaliaus varžovų įbauginimui.
Ankstesnio Danijos karaliaus Kristijono I sūnus Hansas nuo 1481 m. valdė Daniją, o 1483 m. gavo Norvegijos karūną – tačiau Švedija jo valdžiai pasidavė tik 1497 m.
„Jo karalystė buvo Danija ir Norvegija, ir jis siekė, kad Švedija vėl prisijungtų prie Šiaurės šalių sąjungos“, – pasakoja jūrų archeologas. – Taigi, Hansas visą laiką plaukiojo šiuo laivu“. Danijos, Norvegijos ir Švedijos Šiaurės šalių sąjunga taip pat buvo vadinama Kalmaro sąjunga – pagal Švedijos miestą, kuriame 1397 m. buvo susitarta dėl jos sudarymo.
1495 m. Hansas įlipo į laivą „Gribshunden“ (laivo pavadinimas reiškia „Grifonų šuo“, nors iš pradžių, atrodo, jis buvo vadinamas tiesiog „Grifonu“) ir išvyko į derybas Kalmare – bet laivas paslaptingai nuskendo, kaip spėjama, kilus gaisrui, prisišvartavus netoli Ronebio miesto.
Karalius ir jo palyda tuo metu buvo krante, tačiau nelaimės liudininkas teigė, kad daugelis iš maždaug 150 laive buvusių vyrų žuvo.
Vis dėlto daugelis laivo ginklų tikriausiai buvo ištraukti, teigia B.Foley. Per naujausius kasinėjimus prie laivagalio rasta tik 14 patrankų, tačiau jų ten tikriausiai buvo daug daugiau.
Rytinė Baltijos jūra ypatinga tuo, kad joje per šalta, kad čia veistųsi medieną ardantys moliuskai. Dėl šios priežasties mediniai patrankų vagonėliai tebėra sveiki – nors pačios geležinės patrankos ir surūdijo.
Tačiau gaisro požymių nematyti, tad laivas greičiausiai greitai nuskendo atsiradus skylei ar plyšiui žemiau vaterlinijos – galbūt dėl to, kad sprogo parako atsargos.
„Tai vienas pirmųjų laivų, gabenusių šaunamuosius ginklus, todėl jie tikriausiai dar nebuvo parengę standartinių saugos procedūrų“, – teigia Lundo universiteto mokslininkas.
Plaukiojanti pilis
XX a. septintajame dešimtmetyje netoli Ronebio, 10 m gylyje, vietos narai iš naujo atrado laivo „Gribshunden“ nuolaužas. Laivas buvo identifikuotas 2013 m., o 2015 m. archeologai rado keletą artefaktų – įskaitant raižytą skulptūrą, vaizduojančią iš pabaisos nasrų bandantį pabėgti žmogų.
Šiemet rugpjūtį ir rugsėjį B.Foley vadovavo nardymams prie nuolaužos – ir komanda ištraukė iš dugno daugiau artefaktų, o taip pat užfiksavo duomenis skaitmeninei trimatei rekonstrukcijai.
Laivo ginklų ir arbaletų derinys, taip pat taip pat rastos šarvinių marškinių liekanos rodo perėjimą nuo ankstesnių ginklų prie parako.
Didesnės laivo patrankos buvo sumontuotos ant pasukamų medinių vežimėlių ir šaudė maždaug golfo kamuoliuko dydžio sviediniais. Tuo tarpu rankiniai pistoletai buvo labai paprasti – maždaug 40 cm ilgio, o jų šūvio mechanizmas buvo panašus į muškietos, kai šūvis inicijuojamas prikišus ugnį prie prie skylutės vamzdžio gale. „Iš esmės jie buvo tarsi mažos patrankos“, – sako B.Foley.
Kylio universiteto (Vokietija) jūrų archeologas Fritzas Jürgensas „Gribshunden“ kasinėjimuose nedalyvavo, tačiau jis vadovauja reto 400 metų senumo laivo, aptikto Travės upėje, įtekančioje į vakarinę Baltijos jūros dalį, tyrimams. Jis pažymi, kad „Gribshunden“ yra seniausias kada nors Baltijos jūroje rastas karavelės tipo laivas – ir vienas seniausių kada nors aptiktų specialios paskirties karo laivų.
„Viduramžiais ir vėlesniu Hanzos laikotarpiu [kai XIII-XVII a. Baltijos jūroje dominavo prekybinė sąjunga] buvo tiesiog imami įprasti krovininiai laivai ir į juos sodinami lankininkai, – pasakoja F.Jurgensas. – Tačiau „Gribshunden“ turėjo artileriją priekyje ir laivagalyje – tad jis buvo specialiai pastatytas karui“.
Daugiau apie „Gribshunden“ tyrimus galima rasti šioje „Facebook“ paskyroje.
Parengta pagal „Live Science“.
