Bendrovės 5G ryšys nuo praėjusios savaitės prieinamas 65 proc. šalies teritorijos ir 80 proc. Lietuvos gyventojų. Iki 2023 m. liepos jis turėtų pasiekti ir dabartinę 4G aprėptį – 99 proc. šalies teritorijos ir 100 proc. gyventojų. Remiantis pirmoje 2022 m. pusėje paskelbta Europos Komisijos „5G Observatorijos“ statistika, geresniais rodikliais iš ES šalių gali pasigirti tik Italija, Danija, Nyderlandai ir Vokietija, kur 5G pradėtas plėtoti kur kas anksčiau.
„5G situaciją Lietuvoje geriausiai apibūdintų Marijono Mikutavičiaus dainos žodžiai „Mes per vieną naktį dideli užaugom ir mes galingi iš naujo (jė-jė), – sako įmonės technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius. 2018 m., kai Lietuvoje vieni pirmųjų Europoje išbandėme 5G, sunkiai būtume galėję patikėti, jog derybos su Rusija dėl dažnių juostų ir kitos biurokratinės procedūros užsitęs taip, kad į 5G vagoną lipsime vieni paskutiniųjų. Laimė, ilgą laikotarpį iki 5G starto sugebėjome išnaudoti prasmingai, tad Lietuvos gyventojai gali nejausti užsitęsusio 5G paleidimo pasekmių ir jau nuo pirmos dienos mėgautis vienu plačiausiai veikiančių penktos kartos tinklų Europoje“.
Vakarai lenkia rytus
Pasak A. Šemeškevičiaus, nors oficialiai pirmąja šalimi, kurioje plačiai įjungtas komercinis 5G ryšys, laikoma Pietų Korėja, Europos žemynas nuo jos atsiliko tik per plauką. Tą patį 2019 m. balandį, tik keletu dienų vėliau, penktos kartos mobiliojo tinklo paslaugos dideliam kiekiui vartotojų pradėtos teikti Šveicarijoje, o paskui ją nusekė ir kitos didžiosios Europos ekonomikos. 2019 m. gegužę 5G visu pajėgumu startavo Jungtinėje Karalystėje, birželį – Italijoje ir Ispanijoje, o liepą – Vokietijoje. Per tuos metus, remiantis Europos Komisijos duomenimis, naują ryšio technologiją spėta įjungti net devyniose ES valstybėse.
„Priežastis, kodėl 5G lenktynėse į priekį iš pradžių išsiveržė Vakarų, Pietų ir Šiaurės Europos šalys – ganėtinai paprasta. Aukštesnis šių valstybių pragyvenimo lygis didesnei daliai gyventojų leido įpirkti saujelę tuo metu dar itin brangių 5G palaikančių išmaniųjų, todėl mobiliojo ryšio operatoriams nebuvo priežasties atidėlioti investicijų į brangią tinklo įrangą. Remiantis 2022 m. „Ericsson Mobility Report“ tyrimo išvadomis, Rytų Europos regione 5G plėtrai koją kišo tradiciškai šiek tiek lėčiau, nei Vakaruose, augantis vartotojų skaičius ir žmonių vengimas rinktis brangesnius paslaugų planus“, – aiškina pašnekovas.
Pasaulio mastu į 5G lyderes išsiveržusios Pietų Korėja ir Kinija tai darė su tam tikru valstybės rėmimu – nes Pietų Korėja yra Samsung ir LG „lopšys“, o Kinija – „Huawei“ ir ZTE. Be to, šių šalių miestuose yra vienas didžiausių gyventojų tankių, tad 4G tinklai jau nebesugebėjo tenkinti vartotojų poreikio.
Didžiausia kliūtimi Rytų Europoje pradėti plačiai teikti 5G, tapo užsitęsę dažnių diapazono dalybų procesai. Kadangi Lietuvos kaimynystėje esanti Rusija vieną iš 5G dažnių juostų naudoja karinėms reikmėms, ilgą laiką dėl jos vykusios derybos 5G plėtrą reikšmingai pavėlino. Prie plėtros atidėjimo taip pat prisidėjo ir pati valstybė – vieną geriausiai nuo trukdžių izoliuotų 5G dažnių juostų buvo užsimota rezervuoti Lietuvos kritinio ryšio tinklo kūrimui.
Pralaimėtas mūšis, bet ne karas
Bendrovės technologijų vadovas džiaugiasi, jog minėtas biurokratines kliūtis sugebėta įveikti ir rugsėjo pabaigoje įmonė gavo Lietuvos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) leidimą šalyje teikti komercines penktos kartos mobiliojo ryšio paslaugas. Nors logiškai mąstant, dėl vieno paskutiniųjų startų žemyne Lietuva pagal 5G prieinamumą turėtų vilktis didesnių ir anksčiau technologiją vystyti pradėjusių Europos valstybių užnugaryje, statistika rodo priešingą rezultatą.
„Per vieną dieną sugebėjome aplenkti daugybę su 5G paleidimu anksčiau startavusių Europos šalių. Remiantis bendrovės įmonių grupės duomenimis, Lietuva ne tik pirmauja pagal 5G prieinamumą, bet ir lenkia mobiliojo ryšio technologijų lyderėmis laikomas Suomiją ir Norvegiją. Palyginimui, Estijoje ir Suomijoje „Telia“ penktos kartos tinklo pasiekiamumas yra beveik dvigubai mažesnis ir nesiekia net 40 proc. populiacijos“, – puikiais Lietuvos rezultatais dalinasi A. Šemeškevičius.
Kalbėdamas apie galimas tokio sėkmingo plataus masto 5G paleidimo priežastis,technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius svarsto, jog tai galėjo nulemti bendrovės politika ir kitas valstybes pristabdžiusi pandemija.
„Net ir susidūrę su planuotą 5G startą pavėlinusiomis biurokratinėmis kliūtimis, supratome, jog anksčiau ar vėliau tai vis tiek įvyks, todėl kryptingai investavome į 5G bazines stotis ir kitą įrangą, kuri jau pirmosiomis dienomis mūsų klientams užtikrino vieną plačiausiai veikiančių 5G tinklų Europoje ir taip savotiškai kompensavo ilgai trukusį laukimą. Statistinėse lentelėse pranašumą Lietuvai galėjo suteikti palyginus nedidelis teritorijos plotas ir tai, jog dėl 2020–2021 m. pandemijos kitų šalių mobiliojo ryšio operatoriai buvo priversti sulėtinti 5G plėtrą ir investicijas nukreipti į ankstesnių kartų ryšio įrangą, kuriai teko atlaikyti neplanuotai dideles apkrovas“, – reziumuoja technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius.
