Rado neįprastą būdą, kaip apšildyti patalpas: padėtų sutaupyti tūkstančius

Artėjant šaltajam metų sezonui visuomenėje vis garsiau kalbama apie tai, kad kainos už šildymą gerokai patuštins gyventojų kišenes. Dėl to nerimauja ne tik pavieniai namų ūkiai, bet ir įmonės, kurios ragina darbuotojus taupyti ne tik šilumos, bet ir kitus energetikos išteklius. Susiklosčius šiai situacijai tenka ieškoti ne tik būdų, kaip sutaupyti, bet ir alternatyvų, kaip apšildyti patalpas. Vieną būdą dar prieš kelerius metus sugalvojo ir įgyvendino Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) atstovai, kurie patalpų apšildymui naudoja serverių išskiriamą šilumą.

 Pasak VGTU Infrastruktūros skyriaus vedėjo dr. Justino Rastenio, idėja naudojantis serverinėmis apšildyti universiteto patalpas gimė tuomet, kai buvo nuspręsta įrengti naują, modernią serverinę.<br> VGTU nuotr.
 Pasak VGTU Infrastruktūros skyriaus vedėjo dr. Justino Rastenio, idėja naudojantis serverinėmis apšildyti universiteto patalpas gimė tuomet, kai buvo nuspręsta įrengti naują, modernią serverinę.<br> VGTU nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Oct 6, 2022, 10:27 AM

Idėja gimė nusprendus atsinaujinti

Pasak universiteto Infrastruktūros skyriaus vedėjo dr. Justino Rastenio, idėja naudojantis serverinėmis apšildyti universiteto patalpas gimė tuomet, kai buvo nuspręsta įrengti naują, modernią serverinę.

„Esame inžinieriai, kurie užaugo universitete. Nuolat galvojame ne tik, kaip greitai ir kokybiškai atlikti užduotį, bet ir kaip atliekamus veiksmus praplėsti, kad jie atneštų kuo daugiau naudos. Sugalvoję šią idėją, daug domėjomės, skaitėme, su kolegomis aplankėme kelias kitas modernias serverines. Deja, bet komercinės kompanijos nenorėjo su mumis bendradarbiauti, nes turėjome per mažai lėšų, tad serverinę įsirengti nusprendėme savo jėgomis“, – pasakoja ekspertas.

J. Rastenio teigimu, pirmiausia reikėjo apgalvoti, kaip izoliuoti sienas nuo garso, kaip efektyviai atvėsinti patalpą, išpučiant karštą orą. Patalpa, kurioje buvo planuojama įrengti serverinę, buvo šalia laiptinės, kuri nėra šildoma. Tad buvo nuspręsta sukurti inovaciją – šaltuoju metu sezonu, kai laiptinėje itin žema temperatūra, iš laiptinės imti šaltą orą, o šiltą orą pūsti į laiptinę.

„Pirminis mūsų planas buvo apšildyti daugiau patalpų. Tačiau pradėję įgyvendinti savo idėją pastebėjome, kad tai pareikalautų labai daug papildomų išlaidų. Būtent todėl nusprendėme savo inovaciją pabandyti mažesnėse patalpose, o ilgainiui ją praplėsti“, – teigia Infrastruktūros skyriaus vedėjas.

Serverinių veikimo principas

Pasak eksperto, serverinėse laikomi serveriai, kurių kiekvienas dirbdamas išskiria šilumą. Serverį galima pavadinti galingu kompiuteriu, kuris sudarytas iš tokių komponentų, kaip motininė plokštė, procesorius, operatyvioji atmintis, kietasis diskas, maitinimo šaltinis. Kiekvienas iš šių komponentų išskiria šilumą – kuo intensyviau jis dirba, tuo daugiau šilumos energijos sugeneruoja.

„Pagrindinė serverinių funkcija – užtikrinti sklandų serverių veikimą, pakankamą ir stabilų elektros, interneto tiekimą, pakankamą aušinimą. Didžiausia problema būtų ta, jei serveriai perkaistų, tuomet būtu priversti išsijungti arba pradėtų veikti nestabiliai“, – dėmesį atkreipia J. Rastenis.

Jis taip pat pabrėžia, kad nereikia atmesti ir tokios galimybės, jog ateityje naudojantis serverinėmis būtų galima apšildyti ir didesnes patalpas. Svarbiausia viską tiksliai suplanuoti. Serveriai išskiria stabilų kiekį šilumos energijos, todėl, pavyzdžiui, auditorijose būtų galima užtikrinti stabilią oro temperatūrą.

Ekspertas pabrėžia, kad pradėjus plačiau naudoti patalpų šildymą, naudojantis serverinėmis, šaltuoju metų sezonu būtų galima sutaupyti ne vieną tūkstantį eurų. Tiesa, reikėtų įsivertinti ir tai, kokia temperatūra vyrauja lauke.

Informacinių technologijų ir sistemų centro atstovai, norėdami prisidėti prie energetikos šaltinių taupymo, atvėsus orams padidino serverinės šaldymą nuo 18 iki 20 laipsnių temperatūros, taip palengvindami kondicionierių darbą. Toks sprendimas leis sutaupyti lėšų.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.