„Sprendžiant iš NOTAM ir atitinkamų Rusijos navigacinių įspėjimų turinio, bent jau kai kurios laikinai apribotos teritorijos yra susijusios su planuojamais ar vykstančiais ginklų bandymais ar kovinio šaudymo mokymais“, – teigia Norvegijos gynybos tyrimų instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Kristianas Åtlandas.
Jis pažymėjo, kad šiaurėje tokių zonų su perspėjimais yra daugiau nei įprastai šiuo metų laiku.
Keletas tokių zonų yra vandenyse tarp Norvegijos Finmarko regiono ir Svalbardo salyno. Kitos yra rytinėje Barenco jūros dalyje ir pietrytinėje Karos jūros dalyje.
O į šiaurės rytus nuo Lokių salos užfiksuota rusiškos raketos smūgio zona gali būti šeštadienį, spalio 14 d., iš Plesecko kosmodromo paleistos raketos „Angara“ nuolaužos. Rusijos Gynybos ministerija pranešė, kad raketa į orbitą iškėlė karinį erdvėlaivį „Kosmos-2560“.
Taip pat yra keli NOTAM įspėjimai ir apie zoną sausumoje, Kolos pusiasalyje, kuri įprastai naudojama artilerijos mokymams – ir kruizinių raketų smūgio zonose Komijos Respublikoje.
Užvertos zonos:
- Teritorija į šiaurę nuo Varangerio pusiasalio, Rusijos raketų smūgio zona, spalio 18–21 d.
- Teritorija į pietryčius nuo Lokio salos, Rusijos raketų smūgio zona, spalio 18–21 d.
- Pavojinga zona (dėl neskelbiamų priežasčių) vandenyse nuo Kildino salos į šiaurę iki Žvejų pusiasalio į šiaurę, spalio 18–21 d.
- Pavojinga zona (dėl neskelbiamų priežasčių) pietryčių Karų jūroje, spalio 17–22 d. Tai labai neįprasta karinio jūrų laivyno aktyvumo zona – tiek savo vieta, tiek dydžiu.
- Dvi didelės nepatikslintos zonos į vakarus nuo Naujosios Žemės, spalio 18–19 d.
Branduolinė NATO
Pirmadienį, spalio 17 d., NATO pradėjo branduolinio atgrasymo pratybas „Steadfast Noon“. Pagrindinė pratybų teritorija – šiaurės vakarų Europa, pratybose dalyvauja daugiau kaip 60 orlaivių, įskaitant tolimojo nuotolio strateginius bombonešius „B-52“.
„Tai įprastiniai mokymai, kurie vyksta kasmet“, – sakė generalinis NATO sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Atidžiai stebime Rusijos branduolines pajėgas“, – teigė jis ir pabrėžė: „Nepastebėjome jokių Rusijos laikysenos pokyčių“.
„Prezidento Vladimiro Putino branduoliniai grasinimai yra pavojingi ir neatsakingi. Rusija žino, kad branduolinis karas negali būti laimėtas ir niekada neturi būti kariaujamas“, – kalbėjo NATO sekretorius.
NATO pratybose nebus naudojami koviniai šaudmenys, o dalis pratybų vyks virš Šiaurės jūros – tarp Norvegijos, Danijos ir Jungtinės Karalystės.
Branduolinė Rusija
Kremlius iš anksto nepaskelbė apie jokias būsimas branduolines pratybas. Tačiau Baltųjų rūmų atstovas sakė, kad jos gali įvykti šį mėnesį.
„Tikimės, kad Rusija savo kasmetines strategines branduolines pratybas – jie jas vadina GROM – surengs jau šį mėnesį“, – praėjusį ketvirtadienį žurnalistams sakė JAV Nacionalinio saugumo tarybos koordinatorius Johanas Kirby.
Jei taip, tai būtų antrosios GROM („griausmo“) branduolinės strateginės pratybos šiais metais.
Pirmosios vyko vasarį, likus vos kelioms dienoms iki masinio Rusijos puolimo Ukrainoje – ir jose dalyvavo visos trys branduolinės triados dalys bei karinio jūrų laivyno paleistos kruizinės raketos. Šiaurės laivyno fregata „Admiral Gorškov“ per pratybas iš Norvegijos sektoriaus Barenco jūroje paleido hipergarsinę kruizinę raketą „Cirkon“.
Rugpjūtį ir rugsėjį Rusijos strateginės pajėgos perkėlė kelis savo tolimojo nuotolio bombonešius „Tu-95“ ir „Tu-160“ į šiaurę, į Kolos pusiasalyje esančią aviacijos bazę „Olenegorsk-2“.
Norvegijos gynybos studijų instituto tarptautinių santykių profesorė Katarzyna Zysk leidiniui „Barents Observer“ sakė, kad tokių sunkiųjų bombonešių siuntimas į šiaurę „neabejotinai rodo signalą“.
Ji pridūrė, kad tai „nebūtinai susiję su karu Ukrainoje“, pabrėždama svarbų Arkties vaidmenį Rusijos branduolinio atgrasymo priemonėse.
Kelia nerimą
Branduolinių ginklų ekspertas Hansas M.Kristensenas iš Amerikos mokslininkų federacijos neseniai perspėjo, kad branduolinių pratybų sutapimas su tokio didelio masto karu, koks vyksta Ukrainoje, iš esmės yra pavojingas – nes gali paskatinti tolesnę eskalaciją.
„Tai vadovėlinis pavyzdys to, kas nutinka įtemptos krizės metu, kai abi pusės eskaluoja situaciją, norėdamos pademonstruoti, kad jos rimtai nusiteikusios atgrasyti viena kitą – bet todėl negali deeskaluoti, nes dėl to atrodytų silpnos“, – tinklaraščio įraše apie JAV ir Rusijos santykius rašė H. Kristensenas.
