Jūsų dėmesiui – spalio 20 dienos apžvalga.
Politinis strateginis lygmuo
Vladimiras Putinas paskelbė karo padėtį keturiuose iš dalies okupuotuose Ukrainos regionuose. Tokius Kremliaus ėjimus JAV valstybės departamentas vertina kaip „desperatišką taktiką“, silpnumą, nebežinant, ko griebtis, be branduolinės retorikos.
Iš vienos pusės – kagėbisto bukumui nėra ribų: specialioji operacija, referendumai, prijungimas prie Rusijos, o dabar dar ir karo padėtis jau daugiau kaip pusę metų kariaujančiuose regionuose. Iš kitos, jei kas nepastebėjo, tai nuo trečiadienio Rusija yra oficialiai karo stovyje. Nežiūrint nuskurdusios vargetų ordos, technologinio atsilikimo ir artėjančio ekonominio kracho, režimas toliau gilina ginkluotą konfliktą su Vakarais.
Rusijos Federacija de jure jau karo stovyje, o Vakarai vis dar svarsto, kokių reikia įrodymų, norint įsitikinti, kad karo nusikaltėliai griauna Ukrainos miestus ir žudo civilius tikslingai, su pasimėgavimu, svajodami apie Briuselio unitazus ir Berlyno skalbimo mašinas.
Izraelis pasisiūlė padėti ukrainiečiams sukurti civiliams gyventojams skirtus signalus apie oro atakas, demonstruodamas, jog remia Kyjivą, tiesiogiai nesikišdamas į karinius veiksmus. Prieš tai Ukraina prašė Izraelio sistemų, galinčių numušti priešų dronus.
Nors Izraelis pasmerkė Rusijos invaziją, kol kas apsiriboja humanitarine pagalba, bendradarbiaudamas su Maskva dėl Sirijos bei užtikrindamas Rusijos žydų gerovę. Beje, iš Rusijos nuo invazijos pradžios jau pabėgo apie 20 500 žydų iš 165 000 skaičiuojančios žydų diasporos.
ES Saugumo Tarybos posėdyje rengiamos sankcijos Iranui dėl bepiločių orlaivių tiekimo Rusijai. Prancūzija ir Jungtinė Karalystė paprašė surengti uždarą posėdį, kuriame, neabejojama, bus pareikšti susirūpinimai. Po susirūpinimų, Rusija iš karto į juos labai rimtai sureaguos ir daugiau Irano dronų karo nusikaltimams nebenaudos.
Mes šaipomės iš tų nuolatinių „susirūpinimų“, tačiau, vienok, kaip sudėtinga susirūpinusiems kaskart kurti vis naujus ir naujus „susirūpinimus“. Pasiaukojantis darbas!
Trečiadienį Europos Parlamentas skyrė kasmetinę 50 000 eurų dydžio Sacharovo premiją už minties laisvę Ukrainos žmonėms, už jų kovą prieš Rusijos invaziją. „Jie gina tai, kuo tiki. Kovoja už mūsų vertybes. Gina demokratiją, laisvę ir teisinę valstybę. Rizikuodami savo gyvybe dėl mūsų“, – sakė Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola, skelbdama laureatą.
Vengrijos vyriausybės „Facebook“ puslapio viršelyje atsirado plakatas su aviacinės bombos atvaizdu ir užrašu „Briuselio sankcijos mus naikina“. Vengrija pasisako prieš sankcijas Rusijai, neteikia ginklų Ukrainai, neleidžia tam tikslui naudoti savo teritorijos, atsisako dalyvauti ES Ukrainos kariuomenės mokymo misijoje. Viktoras Orbanas pavadino Europos Sąjungą nykštuke, o Rusiją – energetikos milžine ir pareiškė, kad dėl Kremliui taikomų sankcijų vietinis karas Ukrainoje virto pasauliniu karu.
Pagirtinas uolumas lendant Maskvai į subinę. Tikėkimės, kad V.Putinas tai įvertins ir Vengrija netrukus bus prijungta prie Rusijos taip, kaip Donbasas. O šaliai bus paskirtas vadovauti koks nors Igoris Strelkovas ar Sergejus Surovikinas. Pastarojo jie nusipelnė labiau.
Beje, generolas S.Surovikinas, kuriam patikėtas vadovavimas Rusijos pajėgoms Ukrainoje – neeilinis niekšas. Suskis savo karjerą pradėjo taikių demonstracijų išvaikyme Maskvoje 91–aisiais. Anuomet S.Surovikino tankų dalinys pervažiavo ir sutraiškė tris jaunus vyrus. Po to žudikas kurį laiką praleido kalėjime, tačiau Boriso Jelcino dekretu (taip didžiojo demokrato Jelcino) jis buvo paleistas į laisvę. Vėliau jam ne kartą buvo pareikšti kaltinimai dėl vagysčių ir korupcijos Rusijos armijoje. S.Surovikinas – toks pat vagis ir banditas, kaip Putinas.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį pareiškė, kad susitarė su savo geru draugu Putleriu dėl gamtinių dujų centro ir skirstymo Turkijoje. Turkijos diktatorius mano, kad Europa galės gauti dujų iš šio centro ir tokiu būdu nesušalti.
Gelbėtojas misionierius R.T.Erdoganas atplaus kruvinas gelbėtojo misionieriaus V.Putino dujas, o žioplas europietis jas pirks, nes manys, kad dujos – turkiškos.
Operacinis lygmuo
Kremliuje tvyro lengvas trydukės tvaikas. Įvesta mirties bausmė sienų neturinčiuose okupuotuose regionuose. Kadangi sienos slankioja ir stumiasi į Rusijos pusę, galima sakyti, kad V.Putino pašmaikštavimas pildosi su kaupu – Rusijos sienos „niekur nesibaigia“.
S.Surovikinas ruošiasi fronto linijoje panaudoti mobilizuotuosius tūkstančius, į priešakines pozicijas plūsta batalionai „karių“, o jei tiksliau – gaujos varguolių su prieštvanine ginkluote ir technika. Invazijos pradžioje tokius dalinius lydėdavo šarvuota technika, buvo naudojamos suklypusios transporto priemonės – o dabar jie žygiuoja gyva mase kaip keliaujančio pušinio kuoduočio vikšras.
Gali būti, kad Maskva šiuos mėsos kalnus netrukus mes į mūšį, imituodama puolimą. Baltarusijai perduoti „MiG–31“ – kruizinių raketų „Kinžal“ nešėjai – leidžia manyti, kad smūgiai iš oro bus derinami su puolimu ant žemės. Tokia Kremliaus taktika nieko iš esmės nepakeis. Pirma, rusai nesugeba derinti ne tik skirtingų pajėgumų ar padalinių veiksmų, bet net ir to paties vieneto karių veiksmų. Antra, vienas tikslus smūgis artilerija į žmonių skruzdėlyną mūšio lauką verčia kruvina priešo „karių“ mase.
Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenka pareiškė, kad nepaisant didelių aukų, Ukraina būtinai laimės. Rusus, pasak U.Geraščenkos, reikia tiesiog mušti – ir mušti taip, kad jie klyktų ir drebėtų iš baimės. Patarėjas taip pat išsakė nuomonę, kad reiktų smogti Rusijos infrastruktūrai.
Taip, okupantų atmatas reikia mušti taip, kaip bolševikus mušė mūsų seneliai ir proseneliai. O gal ir įvyks sprogimas, kai milijonai paprastų Rusijos piliečių staiga pamatys, kad juos valdo paprasčiausi banditai, vagys ir iškrypėliai.
Kai kurie „karo ekspertai“ teigia, kad Rusijos valdžia planuoja kariuomenės atsitraukimą ir didelių Chersono srities teritorijų perdavimą Ukrainai. Esą generolo S.Surovikino pareiškimai, kad Ukrainos kariuomenė be skrupulų apšaudo Chersoną ir ruošiasi smūgiams prieš civilius objektus, patvirtina atsitraukimui kuriamas prielaidas.
Manome, kad Chersono „atidavimas“ – klasta. Labai tikėtina, kad S.Surovikinas ruošiasi Chersono ir Naujosios Kachovkos griovimui ir civilių žudynėms. Taip Kremliaus teroristai sieks stabdyti Ukrainos kariuomenės judėjimą pirmyn. Tokia karo taktika jau buvo naudota Sakartvele ir kitur.
Orda taip paprastai pati savaime nepasitrauks.
Taktinis lygmuo
Rusijos kariuomenė raketomis smogė Kryvyj Riho energetikos infrastruktūros objektams ir pramonės įmonei.
Ukrainos kariuomenė atrėmė visas šią parą vykusias okupantų puolimo imitacijas.
Praėjusią parą rusų okupantai paleido vienuolika raketų ir sudavė dvidešimt aštuonis smūgius iš oro, iš reaktyvinių sistemų paleido daugiau kaip šešiasdešimt penkis užtaisus.
Nuo priešininko smūgių nukentėjo daugiau kaip dvidešimt penkių gyvenviečių teritorijos.
Pranešama, kad į laikinai okupuotą Luhansko srities teritoriją atvyko papildymas. Mobilizuotieji ėmėsi plėšikavimo, todėl spėjama, kad šis kontingentas – iš įkalinimo įstaigų.
Iranas planuoja siųsti į Rusiją patarėjus ir instruktorius, kurie apmokytų rusų karius naudotis bepiločiais „Shahed–136 „ ir „Arash–2 „ orlaiviais.
Didelė tikimybė, kad Rusijos okupantai pradės Chersono srities civilių objektų bombardavimą – nes trečiadienį pasirodė pranešimas, raginantis evakuoti Naujosios Kachovkos gyventojus neva dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių rengiamo apšaudymo.
Ukrainos kariuomenė Zaporižės sunaikino iki 150 karių ir 15 karinės technikos vienetų.
Karo aviacija per pastarąją parą sudavė dešimt smūgių. Sunaikinti šeši ginkluotės ir karinės technikos sutelkimo punktai, keturios priešlėktuvinių raketinių kompleksų pozicijos. Priešlėktuvinės gynybos daliniai numušė šešias kruizines raketas, vieną sraigtasparnį „Ka–52“ ir šešiolika bepiločių orlaivių, įskaitant keturiolika „Shahed–136“.
Raketinės kariuomenės ir artilerijos daliniai smogė trims kontrolės punktams, šešiems gyvosios jėgos, ginklų ir karinės technikos židiniams, vienam šaudmenų sandėliui, kitiems svarbiems objektams, įskaitant tiltą ir pontoninę perėją.
Okupantai ir kolaborantai išrovė paminklą Mariupolyję, skirtą Stalino dirbtinai sukeltam badui ir ukrainiečių tautos genocidui. Vietiniai švonderiai pareiškė, jog tokiu būdu atsikratoma dezinformacijos simbolio.
Na tai žinoma. Nebuvo nei bado, nei persekiojimų ir žudynių, o į Sibiro kurortą žmonės patys masiškai važiavo savo noru, pasigydyti nuo ligų ir pailsėti.
A.Navys ir M.Sėjūnas dėkoja visiems, kurie finansiškai remia analitikų įkurtą VšĮ „Visuomenės informacinio saugumo agentūra“. Jie pabrėžia, kad nors jų tekstus perpublikuoja žiniasklaidos priemonės, patys šio turinio kūrėjai yra visiškai nepriklausomi ir savo veiklą tęsia tik privačių rėmėjų dėka.
