Visa reginčios akys ir mirtis iš dangaus: apie dronus, kuriuos naudoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos

Dronai ir bepiločiai orlaiviai yra tarp trijų labiausiai naudojamų Ukrainos kariuomenės ginkluotės rūšių. Nepaisant to, kad kariuomenė gauna tūkstančius dronų iš savanorių, tarptautinių partnerių ir valstybės, jų poreikis skaičiuojamas dešimtimis tūkstančių – nes jie nuolat prarandami.

Praradimų priežastys būna skirtingos. Tai – ir sunaikinimas mūšio lauke, ir žala dėl neapmokyto personalo, ir praradimai dėl priešo elektroninio karo stočių, kurios trikdo arba perima bepiločių orlaivių valdymą.

Šiuo metu Ukrainos gynėjai naudoja dešimtis civilinių ir karinių bepiločių orlaivių tipų, pagamintų tiek kitose šalyse, tiek vietinių gamintojų.

Tuo pat metu Ukrainos kūrėjai, itin intensyvios realios kovos ir aktyvaus elektroninio karo metu turėdami galimybę išbandyti pavyzdžius, nuolat dirba, kad padidintų bepiločių orlaivių stabilumą priešo elektroninio karo ir priešlėktuvinės gynybos sąlygomis.

Bepilotes skraidykles galima suskirstyti į keturias klases. Visas jas šiame kare naudoja Ukrainos kariuomenė.

Pirmoji klasė – tai mikrodronai, kurie paprastai naudojami nekoviniais tikslais. Pagrindiniai šios klasės modeliai yra Kinijos bendrovės DJI ir amerikiečių „Autel“ bepiločiai orlaiviai.

Jie yra kompaktiški ir lengvai naudojami. Niekada anksčiau dronais nesinaudojęs asmuo per kelias valandas gali išmokti pagrindinių šių prietaisų valdymo įgūdžių. Tokių bepiločių orlaivių veikimo nuotolis ribotas, o akumuliatoriai veikia trumpai – nepertraukiamai būti ore šie dronai gali ne ilgiau kaip pusvalandį.

Antroji klasė – vidutinės klasės bepiločiai orlaiviai, naudojami taktiniu lygmeniu ir atliekantys žvalgybos funkcijas. Tarp jų – Ukrainos bepiločiai „Leleka-100“ ir „Furia“. Šie prietaisai sukurti specialiai kariniams tikslams ir gali išbūti ore iki trijų valandų.

Trečioji klasė – taktiniai bepiločiai orlaiviai, kurie gali nepertraukiamai skraidyti danguje iki 10 valandų. Jie taip pat turi didelį veikimo nuotolį, todėl gali dirbti žvalgybinį darbą priešo užnugaryje ir yra naudojami planuojant karines operacijas. Šio tipo bepiločiams orlaiviams priskiriami Ukrainoje pagaminti daugiafunkciniai dronai „PD-2“ ir „Raybird-3“.

Ketvirtoji klasė – strateginiai arba koviniai (smogiamieji) bepiločiai orlaiviai. Tarp jų – Turkijos kovinis dronas „Bayraktar TB-2“. Jis gali išbūti ore iki 24 valandų, vykdyti žvalgybą ir gabenti valdomas bombas.

„Biznes Cenzor“ atrinko Ukrainos karinius bepiločius orlaivius, kurie yra sertifikuoti ir gaminami serijiniu būdu.

Dauguma Ukrainos bepiločių orlaivių gamintojų, kurie praėjo sertifikavimo procedūrą ir bendradarbiauja su kariuomene, pradėjo gaminti bepiločius orlaivius dar 2014–2015 m., kai karinės operacijos Ukrainoje apsiribojo dar tik Donbaso teritorija.

Gerai žinomi bepiločių orlaivių rinkoje yra „Atlon-Avia“, „Skyeton“, „DeViRo“, „Ukrspecsystems“ ir „UA Dynamics“ gaminiai.

Bepiločio „Furija“ gamintojais yra 2014 m. įregistruota mokslinių tyrimų ir gamybos įmonė „Athlon-Avia“. „Furija“ kompleksas yra įprasta artilerijos žvalgybos padalinių priemonė. Iš pradžių dronas buvo sukurtas paties gamintojo iniciatyva, o nuo 2014 m. pradėtas naudoti kovinėse operacijose.

Be to, „Athlon-Avia“ sukūrė priešlėktuvinę amuniciją „Grim“ (liet. „Griaustinis“).

Dabar, kaip ir daugelis kitų dronų gamintojų, „Athlon-Avia“ susiduria su didžiuliais gamybos krūviais. Ankstesniais metais buvo sudaromos sutartys dėl 20–30 kompleksų per metus. Šiais metais bendrovė dešimteriopai padidino gamybos apimtis ir kartais per mėnesį išsiunčia daugiau nei 10 kompleksų.

Įmonė bendradarbiauja ir su valstybinėmis institucijomis, ir su savanorių organizacijomis.

Komplekso „Furia“ kaina priklauso nuo konfigūracijos, mažiausiai gali kainuoti 60 tūkst. dolerių, plačiausios konfigūracijos kompleksas kainuoja apie 160 tūkst. dolerių.

Kompanija „Skyeton“ veikia nuo 2006 m. ir pradėjo veiklą kaip pilotuojamų sportinių orlaivių gamintoja. Be to, ji gamina įvairius robotus.

Dronas „Raybird“ gali rinkti informaciją visą parą ir perduoti ją į antžeminę stotį 100–150 km atstumu.

Galutinė dronų kaina priklauso nuo jutiklių, kurie yra įrenginyje. Sistemos, kurią sudaro keli bepiločiai orlaiviai ir antžeminė stotis, kaina gali siekti milijoną dolerių.

Prieš prasidedant visam karui, bendrovė įvairioms šalims tiekdavo po 3–5 tokias sistemas. Dabar vien Ukrainai užsakyta daugiau kaip 25–30 tokių sistemų.

„PD-2“ yra Ukrainos taktinis dronas, kurį gamina Kijeve įsikūrusi bendrovė „UkrSpecSystems“.

2014 m. bendradarbiaudama su savanorių fondu „People's Project“, bendrovė pradėjo gaminti bepiločius orlaivius.

Už pirmojo komplekso kūrimą sumokėjo rėmėjai, antrojo komplekso gamybai lėšas surinko jau savanoriai. Todėl dronas buvo pavadintas „People's Drone“, trumpiau – PD.

Bendras „PD-2“ skrydžio atstumas (su vienu baku) gali siekti 1000 km ir daugiau. Skrydžio kontrolės spindulys siekia 180 km.

Iš pradžių bendrovės sukurtos skraidyklės kilo nuo kilimo ir tūpimo tako, bet dabar „PD“ bepiločiai naudoja specialų kilimo įtaisą, kuris leidžia vertikaliai pakilti bet kokiomis sąlygomis.

Nuo karo pradžios Ukrainoje svarbiausių produktų gamintojai buvo atakuojami raketomis. Vienu iš tokių taikinių tapo ir „UkrSpecSystems“. Dabar, siekiant diversifikuoti riziką, bendrovės gamyba perkelta į įvairius regionus, įskaitant užsienį.

Dniepro mieste įsikūrusi bendrovė „DeViRo“ gamina bepilotį orlaivį „Leleka 100“ (liet. „Gandras-100“), kuris taip pat yra vienas populiariausių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų naudojamų bepiločių orlaivių.

2020 m. gegužę bendrovės bendrasavininkas Denisas Čeredničenka pranešė, kad nuo 2015 m. „DeViRo“ kariuomenei perdavė daugiau kaip 300 dronų, daugiausia „Lelek-100“.

Kompleksas skirtas oro žvalgybai ir tikslių objektų geografinių koordinačių nustatymui realiuoju laiku, sudėtingomis elektroninėmis sąlygomis.

Dronas gali išvystyti iki 120 km/val. greitį ir koreguoti ugnį 50 km atstumu. Didžiausias skrydžio aukštis – 1500 m, garantuotas maršruto ilgis – 100 km. Bepilotis gali išbūti ore 2–2,5 valandos.

Be to, bendrovė gamina dronus-kamikadzes „RAM II UAV“. Būtent jiems ukrainiečiai per dieną surinko 352 mln. grivinų (apie 9,5 mln. eurų), po masinės Rusijos raketų atakos prieš Ukrainą.

„RAM II UAV“ dronas-kamikadzė – tai valdomas šaudmuo (angl. loitering munition), sukurtas žvalgybinio bepiločio „Leleka-100“ pagrindu. Skrydžio spindulys – iki 30 km, skrydžio trukmė – iki valandos, kreiserinis greitis – 70 km/h, didžiausias aukštis – 1000 m. Drono svoris – 8 kg, įskaitant 3kg kovinės galvutės svorį.

Bepilotis gali būti užtaisyta termobarine, šarvamuše ar skeveldrine-fugasine amunicija. „RAM II“ paleidžiamas iš katapultos nuo žemės arba pikapo, paleisti droną užtrunka 10 minučių.

Dronas naudojamas priešlėktuvinių gynybos sistemų, šarvuotųjų transporto priemonių ir priešo gyvosios jėgos koncentracijų naikinimui.

Dronas gali atlikti žvalgybą – nes jame įrengta 10 kartų priartinanti kamera.

Ukrainos gynybos ministerija patvirtino, kad šalies Specialiųjų operacijų pajėgos gali naudoti ukrainietišką smogiamąjį ir žvalgybinį droną „Karatel“ (liet. „Baudėjas“).

Šį droną sukūrė Ukrainos inžinieriai – Donbaso kovinių operacijų veteranai, susivieniję į bendrovę „UA Dynamics“.

„Karatel“ yra daugkartinio naudojimo smogiamasis dronas, skirtas labai tiksliems oro smūgiams priešo užnugaryje. Prioritetiniai dronų taikiniai yra vadavietės, elektroninės kovos objektai, priešlėktuvinės gynybos objektai, šaudmenų ir degalų sandėliai bei mechanizuotoji pėstininkų kariuomenė.

Drono skrydžio nuotolis – 45 km, greitis – 190 km/h, aukštis – 100–400 metrų. Droną skraidina itin tyliai veikiantis elektros variklis, nepaliekantis šilumos pėdsako.

„Karatel“ atlieka labai tikslius smūgius giliai už priešo linijos.

Dėl antžeminėje valdymo stotyje įmontuoto balistinio skaičiuotuvo dronas iš kelių šimtų metrų aukščio pataiko į 4x2 metrų dydžio taikinį, lėkdamas didesniu nei 100 km/val. greičiu.

Šie dronai sėkmingai naikina elektroninės kovos stotis, šaudmenų sandėlius ir pėstininkų bazes.

„Karatel“ dronai kuriami savanorių ir ukrainiečių aukų lėšomis.