Vilniuje atidaryta originali paroda: per gintarą – į mūsų pačių ir Romos istoriją

Mes, baltai, esame neišvengiamai susiję su gintaru. Ir čia nereikia net ezoterikų fantazijų – pirmą kartą užuominos apie mus pateikiamos būtent gintaro kontekste: Plinijaus Vyresniojo (I a.) veikale „Gamtos istorija“ pasakojama apie raitelį, kuris pargabeno galybę gintaro iš vietos, esančios už 600 mylių nuo Karnunto (dabartinės Austrijos ir Slovakijos pasienis). Taip ir įžengėme į rašytinę istoriją – kaip gintaro tiekėjai, patys turintys jo daug, todėl pernelyg nevertinantys, o jį keičiantys į mums mielesnius ir reikalingesnius dalykus.

 Paroda „1000 000 žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“.<br> R. Danisevičiaus nuotr., lrytas.lt mont.
 Paroda „1000 000 žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“.<br> R. Danisevičiaus nuotr., lrytas.lt mont.
 Gintaro gabalai, iliustruojantys Plinijaus aprašytuosius, svėrusius daugiau nei 4 kg.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Gintaro gabalai, iliustruojantys Plinijaus aprašytuosius, svėrusius daugiau nei 4 kg.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Paroda prasideda nuo romėniško mito apie gintaro atsiradimą.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Paroda prasideda nuo romėniško mito apie gintaro atsiradimą.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Romėniškoji buitis.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Romėniškoji buitis.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Viena iš parodos kuratorių, Gintaro muziejaus rinkinio kuratorė Sigita Bagužaitė-Talačkienė.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Viena iš parodos kuratorių, Gintaro muziejaus rinkinio kuratorė Sigita Bagužaitė-Talačkienė.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Juodkrantės lobio kopija - kuršiukas.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Juodkrantės lobio kopija - kuršiukas.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Romėniškosios prabangos prekės - papuošalų dėžutės, veidrodžio dekoracijos iš gintaro.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Romėniškosios prabangos prekės - papuošalų dėžutės, veidrodžio dekoracijos iš gintaro.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
Viena iš ekspozicijų salių įrengta kaip turtingo romėno rezidencija.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
Viena iš ekspozicijų salių įrengta kaip turtingo romėno rezidencija.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Viena iš ekspozicijų salių įrengta kaip turtingo romėno rezidencija.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Viena iš ekspozicijų salių įrengta kaip turtingo romėno rezidencija.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 (Turtingos) romėnės buities daiktai. Apačioje dešinėje - įkapės iš gintaro.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 (Turtingos) romėnės buities daiktai. Apačioje dešinėje - įkapės iš gintaro.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Romėniško miesto modelis (paremta Pompėjos kasinėjimais).<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Romėniško miesto modelis (paremta Pompėjos kasinėjimais).<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Romėniško miesto modelis (paremta Pompėjos kasinėjimais).<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Romėniško miesto modelis (paremta Pompėjos kasinėjimais).<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Gintaro dirbiniai.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Gintaro dirbiniai.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Paroda „1000 000 žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Paroda „1000 000 žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Medžio lapeliai (apačioje kairėje), padaryti iš gintaro. Jie buvo naudojami panašiai kaip atvirukai – bet norint suvokti jų vertę, įsivaizduokite, kad šiandien paimate aukso gabalą, suteikiate jam medžio lapo formą, užrašote pasveikinimą ir išsiunčiate kaip naujametinį atviruką.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Medžio lapeliai (apačioje kairėje), padaryti iš gintaro. Jie buvo naudojami panašiai kaip atvirukai – bet norint suvokti jų vertę, įsivaizduokite, kad šiandien paimate aukso gabalą, suteikiate jam medžio lapo formą, užrašote pasveikinimą ir išsiunčiate kaip naujametinį atviruką.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Gintaro dirbiniai.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Gintaro dirbiniai.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Paroda „1000 000 žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Paroda „1000 000 žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Romėniško durklo makštys.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Romėniško durklo makštys.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Romėniškas šalmas.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Romėniškas šalmas.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Jutiminiai eksponatai - romėnų legionieriaus inventoriaus dalis.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Jutiminiai eksponatai - romėnų legionieriaus inventoriaus dalis.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Romėniško vežimo replika. Ją galima išbandyti ir patiems.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Romėniško vežimo replika. Ją galima išbandyti ir patiems.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Paroda „1000 000 žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Paroda „1000 000 žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Romėnų karininko diržo dekoracijos.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Romėnų karininko diržo dekoracijos.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Romėnų kariuomenės dalinio numeris.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Romėnų kariuomenės dalinio numeris.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Romėniškų pinigų lobis.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Romėniškų pinigų lobis.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Paroda „1000 000 žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Paroda „1000 000 žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Romėniškosios monetos.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Romėniškosios monetos.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Paroda „1000 000 žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Paroda „1000 000 žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Paroda „1000 000 žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Paroda „1000 000 žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
Vyno kaušelio, vyno koštuvėlio ir taurių rinkinys. Tokius rinkinius romėnai ar Romos provincijų atstovai veždavo į germanų ir baltų pasaulį kaip dovanas.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
Vyno kaušelio, vyno koštuvėlio ir taurių rinkinys. Tokius rinkinius romėnai ar Romos provincijų atstovai veždavo į germanų ir baltų pasaulį kaip dovanas.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
Vyno kaušelio, vyno koštuvėlio ir taurių rinkinys. Tokius rinkinius romėnai ar Romos provincijų atstovai veždavo į germanų ir baltų pasaulį kaip dovanas.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
Vyno kaušelio, vyno koštuvėlio ir taurių rinkinys. Tokius rinkinius romėnai ar Romos provincijų atstovai veždavo į germanų ir baltų pasaulį kaip dovanas.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
Interaktyvus žaidimas, kuriuo pasakojama gintaro prekeivių kasdienybė.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
Interaktyvus žaidimas, kuriuo pasakojama gintaro prekeivių kasdienybė.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
Svarbiausias įnašas buvo ne išmainytos romėniškos prekės ar žaliavos, kurių baltams trūko – bet idėjos. Tai puikiai atsispindi baltiškų papuošalų gamyboje, kurių dizainui akivaizdžią įtaką padarė romėniškieji analogai. Raudonoji zona - romėniškieji papuošalai, mėlynoji - baltiškieji.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
Svarbiausias įnašas buvo ne išmainytos romėniškos prekės ar žaliavos, kurių baltams trūko – bet idėjos. Tai puikiai atsispindi baltiškų papuošalų gamyboje, kurių dizainui akivaizdžią įtaką padarė romėniškieji analogai. Raudonoji zona - romėniškieji papuošalai, mėlynoji - baltiškieji.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Paroda „1000 000 žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Paroda „1000 000 žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Paroda „1000 000 žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Paroda „1000 000 žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Baltiškieji papuošalai.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Baltiškieji papuošalai.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
Baltų apranga. Ją galima ir paleisti, ir gerai ištyrinėti.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
Baltų apranga. Ją galima ir paleisti, ir gerai ištyrinėti.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
Baltų apranga. Ją galima ir paleisti, ir gerai ištyrinėti.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
Baltų apranga. Ją galima ir paleisti, ir gerai ištyrinėti.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
Parodoje galima pačiupinėti baltų drabužius – ir tikrai verta patyrinėti juos atidžiau, o taip pat galima atkreipti ant jų esančią emaliuotą sagę.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
Parodoje galima pačiupinėti baltų drabužius – ir tikrai verta patyrinėti juos atidžiau, o taip pat galima atkreipti ant jų esančią emaliuotą sagę.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Lietuviškieji trepanacijos pavyzdžiai iš Marvelės radimvietės.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Lietuviškieji trepanacijos pavyzdžiai iš Marvelės radimvietės.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Lietuviškieji trepanacijos pavyzdžiai iš Marvelės radimvietės.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Lietuviškieji trepanacijos pavyzdžiai iš Marvelės radimvietės.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
Baltiškieji papuošalai.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
Baltiškieji papuošalai.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Paroda „1000 000 žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Paroda „1000 000 žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
Baltų moters palaidojimo modelis.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
Baltų moters palaidojimo modelis.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Baltiškieji papuošalai.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Baltiškieji papuošalai.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Baltiškos įkapės. Viršuje dešinėje - importinis indas, rastas moters kape.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Baltiškos įkapės. Viršuje dešinėje - importinis indas, rastas moters kape.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Parodos „1000 000 žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“ kuratorės R.Kačkutė ir S.Bagužaitė-Talačkienė.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Parodos „1000 000 žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“ kuratorės R.Kačkutė ir S.Bagužaitė-Talačkienė.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Parodos „1000 000 žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“ kuratorės R.Kačkutė ir S.Bagužaitė-Talačkienė.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Parodos „1000 000 žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“ kuratorės R.Kačkutė ir S.Bagužaitė-Talačkienė.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Baltų turtai. Dekoruotas geriamojo rago diržas.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
 Baltų turtai. Dekoruotas geriamojo rago diržas.<br> R. Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (49)

Lrytas.lt

Oct 26, 2022, 4:08 PM, atnaujinta Oct 26, 2022, 4:13 PM

Ištrauka iš Plinijaus „Gamtos istorijos“ kabo ir pirmojoje parodos „1000 000 žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“ salėje. Čia taip pat pasakojamas ir romėniškasis gintaro atsiradimo mitas, ir galima pamatyti Plinijaus aprašytuosius 13 svarų (4,26 kg) vaizduojančius gintaro gabalus.

2022 spalio 26 dieną atidarytos parodos idėja kilo archeologai Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorei Rūtai Kačkutei. „Juk tai yra pirmą kartą rašytiniuose istoriniuose šaltiniuose papasakota istorija apie mus – kaip romėnų ekspedicija keliavo iki Baltijos pakrantės. Ir aš pradėjau mąstyti – kaip jie keliavo? Ką jie darė? Ką jie valgė? Kur miegojo? Kaip susidūrė romėnų ir mūsų civilizacijos? Kaip mokslininkė aš tai žinojau, bet norėjosi išversti tai į žmonių kalbą – ir iš čia ir kilo visa idėja. O tada pasikviečiau Gintaro muziejaus rinkinio kuratorę Sigitą Bagužaitę-Talačkienę, ir viskas prasidėjo“, – pasakoja muziejaus vadovė.

Antrajame „Istorijų namų“ aukšte atidarytoje parodoje – daugiau nei 1000 eksponatų iš daugiau nei dešimties muziejų: savo eksponatus parodai paskolino Nacionalinis Akvilėjos archeologijos (Italija), Zagrebo archeologijos (Kroatija), Vienos meno istorijos (Austrija) ir kiti muziejai bei Karnunto archeologinis parkas (Austrija), taip pat penki Lietuvos muziejai. Ir visi šių muziejų eksponatai pasakoja apie dviejų civilizacijų – Romos imperijos ir I-V a. baltų – susidūrimą.

Romos imperija buvo turtinga. Bet kai turi aukso, kitų turtų, ieškai kažko, kuo dar galėtum pasigirti – ir tuo kažkuo tapo gintaras“, – pasakoja R.Kačkutė.

Pavyzdžiui, parodoje eksponuojami įspūdingos romėnų prabangos prekės iš gintaro ir jų fragmentai. „Pavyzdžiui, šie medžio lapeliai, padaryti iš gintaro. Jie buvo naudojami panašiai kaip atvirukai – bet norint suvokti jų vertę, įsivaizduokite, kad šiandien paimate aukso gabalą, suteikiate jam medžio lapo formą, užrašote pasveikinimą ir išsiunčiate kaip naujametinį atviruką“, – pasakoja S.Bagužaitė-Talačkienė.

Kaip jau minėta, paroda pasakoja apie kultūrų sandūrą ir sąveiką. Anot S.Bagužaitės-Talačkienės, romėnai padarė nemenką įtaką senovės baltams, ir svarbiausias įnašas buvo ne išmainytos romėniškos prekės ar žaliavos, kurių baltams trūko – bet idėjos. Ir tai, pasak muziejininkės, puikiai atsispindi kad ir baltiškų papuošalų gamyboje, kurių dizainui akivaizdžią įtaką padarė romėniškieji analogai.

Paroda pasakoja ne tik apie baltus ir jų pasaulį, bet ir apie Romos imperiją. Kaip atkreipia dėmesį R.Kačkutė, čia suteikiama ir galimybė bent kiek pajusti, ką reikšdavo tarnauti romėnų legione – nešti sunkią kuprinę, važiuoti romėnišku vežimu (parodoje eksponuojamas natūralaus dydžio vežimo replika, kurią galima išbandyti). Taip pat galima pačiupinėti baltų drabužius – ir tikrai verta patyrinėti juos atidžiau, o taip pat galima atkreipti ant jų esančią emaliuotą sagę. Pasak S.Bagužaitės-Talačkienės, tokių sagių gamyboje buvo naudojami romėniški stiklo karoliukai.

Parodoje nepamirštami ir vaikai: čia jiems sukurtas atskiras audiogidas, taip pat yra interaktyvus žaidimas, kuriuo pasakojama gintaro prekeivių kasdienybė. Yra eksponatų, kuriuos galima liesti, čiupinėti – pagaliau galima pasidžiaugti, kad lietuviškuose muziejuose atsiranda taktilinio pojūčio vertės suvokimas.

Dar viena iš pirmo žvilgsnio gal ir nuobodesnė, bet iš tiesų labai įdomi ekspozicija – žemėlapiai. Romėniškieji žemėlapiai atrodė ir buvo naudojami kiek kitaip, nei dabar mums įprasta (labiau schematiški, nei geografiniai), bet buvo ir informatyvūs, ir tikrai vertingi, o naudojami dažniausiai karyboje.

Kaip pasakoja R.Kačkutė, pati romėnų ekspedicija, pasiųsta į Baltijos pakrantę, buvo kaip ir diplomatinė, bet keliauti nepažįstamame pasaulyje tais laikais be apsaugos buvo per didelė rizika, todėl žygyje neišvengiamai turėjo dalyvauti ir kariškiai. „Vietinė prekyba vykdavo taip: susirenki gintarą, nuvyksti į prekyvietę daugiausia 100 km, išsikeiti į tai, ko tau reikia, ir grįžti atgal. Bet ši ekspedicija, apie kurią kalbame, buvo jau visai kas kita: tai buvo valstybinė ekspedicija – ir politinis žingsnis, kai važiuoji užmegzti santykių, ir ekonominė politika“.

Muziejaus vadovė atkreipia dėmesį, kad kai kurie andainykščiai papročiai išliko iki šių dienų. Pavyzdžiui, susitarimo aplaistymas gėrimais – kad tai praktikavo ir romėnai, iliustruoja tokie romėniški eksponatai kaip vyno kaušelio, vyno koštuvėlio ir taurių rinkinys. „Tokius rinkinius romėnai ar Romos provincijų atstovai veždavo į germanų ir baltų pasaulį kaip dovanas“, – pasakoja muziejininkė.

Tad apibendrinant – paroda „1000 000 žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“ pasakoja ne apie vieną, bet apie du pasaulius: senovės Romos ir senovės baltų – ir kaip juos sujungė Baltijos auksas, gintaras. Parodos tikslas, kaip jį deklaruoja muziejaus vadovė – papasakoti istoriją ne vadovėliškai, bet vaizdžiai ir net ir jutiminiu būdu, tad visa tai tikrai turėtų sudominti ne tik istorijos profesionalus, bet ir paprastus mėgėjus, ir jaunuosius lankytojus.

Paroda veiks iki 2024 m. gegužės 8 d.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.