Pirmasis žiburėlis, kurį pamatytume, jei tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje pakeltume akis į dangų, būtų amerikiečių žvalgybos palydovas „USA-326“, vasario 2 d. iškeltas į maždaug 500 km orbitą – ir, tikėtina, galintis fiksuoti tokius detalius vaizdus, kad juose matyti net automobilių registracijos numeriai.
Antrasis žiburėlis, kuris po kelių sekundžių ar 30 minučių pasirodo beveik identiškoje, tik 50 km žemesnėje orbitoje, yra Rusijos karinis palydovas „Kosmos-2558“.
Jis iš Plesecko kosmodromo Rusijos šiaurės vakaruose buvo paleistas rugpjūčio 1 d. – tuo metu, kai virš jo praskrido „JAV-326“ – ir kas atrodo kaip bandymas rinkti informaciją apie JAV žvalgybinį palydovą.
Abu palydovus galima stebėti vaizdo įraše, kurį savo tinklaraštyje paskelbė olandų mokslininkas Marco Langbroekas – ir kurį jis pavadino „Šaltojo karo katės ir pelės žaidimu“.
Kaip rugpjūčio 10 d. transliuotojui NBC pareiškė amerikiečių generolas Jamesas H.Dickinsonas, vadovaujantis JAV kosmoso vadavietei, Rusijos veiksmai buvo „tikrai neatsakingi“. Ir tai kol kas yra vienintelis aukšto lygio komentaras dėl šios palydovų dvikovos.
Tačiau tikroji „Kosmos-2558“ misija, atsižvelgiant į jo galimybes, gali būti daug grėsmingesnė už paprastą kontržvalgybą.
Jis gali dislokuoti mažą, manevringą mažesnį palydovą, ginkluotą užtaisu, kuris galėtų pasivyti „USA-326“ ir jį numušti, kaip pademonstravo du Rusijos tos pačios priešpalydovinės sistemos imitaciniai paleidimai, įvykdyti 2017 ir 2019 m.
O 2021 m. lapkričio bandymo metu Rusija antžemine raketa „Nudol“ taip pat susprogdino vieną iš savo palydovų – tai buvo agresijos kosmose demonstravimas, likus vos trims mėnesiams iki įsiveržimo į Ukrainą.
Rusijos pareigūnas Konstantinas Voroncovas praėjusią savaitę dar labiau padidino įtampą, Jungtinėms Tautoms pareikšdamas, kad Vakarų palydovai, kurie, kaip manoma, padeda Ukrainai – pavyzdžiui, rinkdami žvalgybinę informaciją arba užtikrindami ryšius – „gali būti teisėtas atsakomojo smūgio taikinys“.
K.Voroncovas turėjo omenyje dvejopo naudojimo civilinius palydovus, tokius kaip „SpaceX“ „Starlink“ – o ne karinius, pavyzdžiui, „US-326“ – tačiau jo perspėjimas sulaukė plataus atgarsio.
„Tai kelia didelį nerimą, ir galite būti tikri, kad Pentagonas jį [„Kosmos-2558“] atidžiai stebi“, – antradienį „EU Observer“ sakė palydovų saugumo klausimais rašantis belgas Bartas Hendrickxas.
„Atrodo, kad jie [rusai] laukia tinkamos akimirkos, kad galėtų dislokuoti tą palydovą. Jis dar neatsiskyrė, bet kai tai įvyks, jis gali atsidurti šalia JAV palydovo ir padaryti neįsivaizduojamą dalyką“, – teigė ekspertas.
Savo ruožtu NATO svarsto variantus, ką daryti, jei Rusija atakuos jos infrastruktūrą – tiek „viršuje“ ar „apačioje“.
Praėjusį mėnesį Briuselyje susitikę gynybos ministrai susitarė sustiprinti dalijimąsi žvalgybine informacija apie kosmines ir povandenines struktūras, nurodė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Visa tai perėjo į naują lygmenį kilus įtarimams, kad Rusija, siekdama išgąsdinti Vakarus, rugsėjo pabaigoje susprogdino dujotiekį Baltijos jūroje.
Šią savaitę „EU Observer“ paklausus, ar palydovų smūgis paskatintų NATO atsakomuosius veiksmus, aljanso pareigūnas atsakymo nepateikė.
Vietoj to jis pacitavo J.Stoltenbergo žodžius iš Briuselio susitikimo: „Tikslios priemonės [NATO atsakomieji veiksmai] priklausys nuo atakos pobūdžio. Ir mes niekada nesuteiksime savo potencialiems priešininkams privilegijos tiksliai nustatyti, kur yra 5 straipsnio riba“.
Buvęs aukšto rango NATO pareigūnas Jamie Shea, dabar dėstantis karo mokslus Ekseterio universitete Jungtinėje Karalystėje, buvo atviresnis.
„Bet koks Rusijos išpuolis prieš NATO [valstybių narių] kosmose naudojamus palydovus būtų laikomas agresijos aktu, dėl kurio gali būti taikomas 5 straipsnis, – sakė jis. – Kiti sąjungininkai, kurių palydovai būtų pažeisti dėl Rusijos atakos atsiradusių kosminių šiukšlių, taip pat galėtų prašyti aktyvuoti 5 straipsnį“.
NATO doktrinoje teigiama, kad bet kokiu atveju aljanso atsakomieji veiksmai būtų „proporcingi“ agresijos aktui.
Rusijos lyderystė
Tačiau NATO ribotos galimybės ir katastrofiška šalutinė kosminio karo žala apsunkintų jos atsaką, rašo „EU Observer“.
JAV yra vienintelė NATO sąjungininkė, turinti priešpalydovines sistemas, pradėtas kurti dar Šaltojo karo metais. Jos taip pat turi pažangiausius signalų perėmimo palydovus, esančius aukštoje 36 000 km orbitoje virš Žemės.
Tačiau remiantis Vašingtone įsikūrusio analitinio centro „Secure World Foundation“ išanalizuota atvirų šaltinių informacija, Rusija yra daug pranašesnė pagal modernius operatyvinius kovos su palydovais pajėgumus.
Paskutinį kartą JAV savo galimybes išbandė 2008 m., kai numušė vieną iš senų žemoje orbitoje skriejusių palydovų.
Tai buvo padaryta naudojant modifikuotą raketą „žemė-oras“, o ne specializuotą kosminį ginklą – ir nėra jokių požymių, kad pastaraisiais metais JAV arsenalas būtų pasikeitęs.
O be „Kosmos-2558“ ir „Nudol“, Rusija dar vykdo „Burevestnik“ programą, pagal kurią į orbitą iš naikintuvų paleidžiami palydovai-žudikai.
Rusija taip pat sukūrė lazerines patrankas – sumontuotas ant sunkvežimių arba įrengtas stacionariai Šiaurės Kaukaze esančioje bazėje – kurios spėjamai gali sunaikinti palydovų optinius jutiklius ir paversti juos nenaudingais – nors nežinoma, ar tokios lazerinės sistemos jau veikia, teigia B.Hendrickxas.
Rusija taip pat turi antžemines elektroninės kovos sistemas, kurios gali trikdyti ryšių ir radiolokacinius palydovus. Vladimiro Putino priešpalydovinis pranašumas gali būti viena iš priežasčių, kodėl jis pasirinktų kosmosą kaip konflikto vietą, kur jis NATO galėtų paleisti kraują iš nosies.
Tai, kad Vakarai nenorėtų numušti Rusijos palydovų – net jei ir galėtų tai padaryti – taip pat gali būti vienas iš veiksnių jo skaičiavimuose. 2021 m. Rusijos atliktas „Nudol“ bandymas sukėlė „daugiau nei 1500 atsekamų orbitinių nuolaužų“ ir „šimtus tūkstančių mažesnių [fragmentų]“, tuo metu teigė JAV kosmoso vadovybė.
B.Hendrickxas pažymėjo, kad šių nuolaužų debesis spalio 25 d. privertė Tarptautinėje kosminėje stotyje esančius astronautus (tuo metu stotyje buvo ir rusų) atlikti specialius vengimo manevrus.
Kosminio amžiaus pabaiga?
„Jei kada nors kosmose kiltų karas, kuriame būtų naudojami didelio masto kinetiniai ginklai, kosmosas būtų tiek pilnas nuolaužų, kad jo apskritai nebūtų galima naudoti jokiems palydovams“, – sakė B.Hendrickxas. Ir nors Vakarų sąjungininkai baimintųsi šalutinės žalos savo arba Kinijos bei Indijos palydovams, Rusija danguje neatsakingai elgėsi jau ne kartą.
„Rusijos kosminės šiukšlės taip pat kelia grėsmę, nes Rusija iki šiol nepašalino iš orbitos dešimčių savo nebenaudojamų palydovų, kurie dabar yra kosminės šiukšlės. Dėl to NATO šalys turi skirti vis daugiau dėmesio ir periodiškai keisti savo palydovų padėtį, kad išvengtų susidūrimų“, – teigė J.Shea – nors dėl panašaus aplaidumo kaltos ir kai kurios kitos kosminės valstybės.
Tarp NATO gynybos galimybių – palydovų sustiprinimas apsaugant juos nuo nuolaužų, taip pat pasitelkiant lazerius ir skydus bei padarant palydovus manevringesniais, nurodo buvęs NATO pareigūnas.
Tačiau bet kuriuo atveju jokia Rusijos ataka negalėtų sustabdyti Vakarų žvalgybos, GPS ar telekomunikacijų sistemų, pažymėjo jis.
„Sąjungininkai ir ES taip pat dislokuoja savo palydovus – kad jei vienas iš jų būtų išvestas iš rikiuotės, sistemą būtų galima greitai perkonfigūruoti ir išlaikyti ryšį“, – sakė J.Shea.
„Konfliktas kosmose nėra neišvengiamas“, – sakė Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto ekspertė Nivedita Raju. Tačiau pasak jos, „kosmoso saugumo tendencijos rodo, kad eskalacijos potencialas didėja“.
„Kiekviena valstybė suinteresuota užkirsti kelią konfliktui, nes jis turėtų pražūtingų padarinių visoms suinteresuotosioms šalims, – teigė mokslininkė. – Būtina imtis skubių priemonių galimam eskalavimui spręsti, įskaitant retorikos koregavimą ir taikytinų įstatymų išaiškinimą.
Parengta pagal „EU Observer“.
