Aptiktas itin retas senovinis vaiko kapas

Rytų Suomijoje aptikta prieš 8000 metų gyvenusio mažo vaiko kapavietė, leidžianti pamatyti, kaip akmens amžiaus žmonės elgėsi su savo mirusiaisiais.

 Ši dailininko interpretacija vaizduoja, kaip galėjo atrodyti Suomijos akmens amžiaus vaiko kapas. Prie vaiko kojų galėjo būti palaidotas šuo arba vilkas.<br> T. Björklund pieš.
 Ši dailininko interpretacija vaizduoja, kaip galėjo atrodyti Suomijos akmens amžiaus vaiko kapas. Prie vaiko kojų galėjo būti palaidotas šuo arba vilkas.<br> T. Björklund pieš.
 Ryškiai raudona ochra paženklinta kapo, atidengto ant tarnybinio kelio miške Rytų Suomijoje, vieta.<br> K. Mannermaa nuotr.
 Ryškiai raudona ochra paženklinta kapo, atidengto ant tarnybinio kelio miške Rytų Suomijoje, vieta.<br> K. Mannermaa nuotr.
 Šioje nuotraukoje matomas šuninio gyvūno plaukas, stebimas elektroniniu mikroskopu.<br> T. Kirkinen nuotr.
 Šioje nuotraukoje matomas šuninio gyvūno plaukas, stebimas elektroniniu mikroskopu.<br> T. Kirkinen nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Nov 7, 2022, 8:30 AM

Majoonsuo kapas Outokumpu savivaldybėje pirmą kartą atkreipė tyrėjų dėmesį 1992 m., kai ant miške naujai nutiesto tako paviršiaus buvo pastebėta ryškiai raudona ochra – molis, kuriame gausu geležies. Raudona ochra siejama su uolų menu, taip pat ornamentika ir senoviniais palaidojimais.

Suomijos paveldo agentūra 2018 m. šioje vietoje pradėjo kasinėjimus – nes kilo susirūpinimas dėl erozijos ir motorinių transporto priemonių galimos sukelti žalos.

Pačioje kapavietėje radinių aptikta nedaug, tačiau neseniai atliktoje mikroskopinėje analizėje, kuri pristatyta žurnale „PLOS One“, skelbiama, kad aplinkinis dirvožemis atskleidė nemažai paslapčių.

Suomijos akmens amžiaus bendruomenės mirusiuosius laidodavo duobėse žemėje. Suomijos dirvožemis stipriai rūgštus, tad po tūkstančių metų jame mažai kas išlieka, todėl archeologinių pėdsakų pasitaiko itin retai.

Atlikus kruopščią mikroskopinę analizę, kape buvo rasti vaiko dantys, taip pat paukščių plunksnų fragmentai, augalų pluoštai ir šuninių gyvūnų plaukų sruogos.

Visi šie pėdsakai leidžia susidaryti mirusiojo portretą.

Tyrėjai nustatė, kad dantys priklausė 3–10 metų amžiaus vaikui. Taip pat rasti du kvarciniai strėlių antgaliai ir du kiti kvarciniai daiktai, kurie, kaip manoma, yra įkapės.

Rasta daugmaž 24 smulkūs plunksnų fragmentai – septyni iš jų susiję su vandens paukščiais. Tai seniausi kada nors Suomijoje rasti plunksnų gabaliukai. Gali būti, kad vaikas buvo paguldytas ant pūkinio apkloto arba buvo apvilktas iš vandens paukščių plunksnų pagamintu ar dekoruotu drabužiu – pavyzdžiui, senovine parka ar švarku.

Kape taip pat buvo rasta sakalo plunksna – manoma, kad tai yra strėlės dalis arba naudota kaip vaiko drabužių puošmena.

Smulkūs plaukai, rasti prie vaiko kojų, priklausė arba šuniui, arba vilkui. Gali būti, kad vienas iš jų buvo palaidotas prie vaiko kojų – arba vaikas avėjo batus, pagamintus iš šuns ar vilko kailio.

„Šunys, palaidoti kartu su mirusiaisiais, buvo rasti, pavyzdžiui, Skateholme, garsioje kapavietėje pietų Švedijoje, kurios amžius siekia apie 7000 metų“, – sako Helsinkio universiteto Kultūrų departamento mokslininkė ir docentė bei tyrimo bendraautorė Kristiina Mannermaa.

„Majoonsuo atradimas yra sensacingas, nors iš gyvūno ar gyvūnų neliko nieko, išskyrus plaukus – net dantų. Net nežinome, ar tai šuo, ar vilkas. Taikytas metodas rodo, kad kailio ir plunksnų pėdsakų galima rasti net kelių tūkstančių metų senumo kapuose, taip pat ir Suomijoje“.

Pagrindinė tyrimo autorė, Helsinkio universiteto kultūrų departamento habilituota mokslų daktarė Tuija Kirkinen atliko dirvožemyje esančių augalinės ir gyvūninės kilmės medžiagų analizę.

Komanda surinko 60 maišelių dirvožemio mėginių ir naudodama vandenį kruopščiai atskyrė organines medžiagas nuo dirvožemio. Trijose laboratorijose mėginiuose buvo ieškoma mikrodalelių, riebalų rūgščių, buvo atliekama dirvožemio analizė. Raudona ochra nudažytą dirvožemį teko atsargiai sijoti ir atidžiai tirti naudojant elektroninius mikroskopus bei didelės raiškos fotografiją.

T.Kirkinen dirba projekte „Animals Make Identities“, kuriam vadovauja K.Mannermaa. Mokslininkų grupė tiria „socialinius žmonių ir gyvūnų ryšius medžiotojų-rinkėjų laidojimo vietose“ Šiaurės Rytų Europoje. Šie ryšiai gali padėti atskleisti daugiau žinių apie mirusiuosius, gyvenusius prieš 7500–9000 metų. T.Kirkinen daugiausia dėmesio skiria metodų, leidžiančių ieškoti smulkių liekanų, padedančių atskleisti senovines istorijas, kūrimui.

T.Kirkinen taip pat rado augalinių pluoštų, kurie greičiausiai buvo gauti iš gluosnių ar dilgėlių, iš kurių galėjo būti gaminami žvejybiniai tinklai, virvelės drabužiams tvirtinti ar virvių ryšuliai. Jos sukurtas protokolas, skirtas pluoštų ir fragmentų dirvožemyje ieškojimui, užima daug laiko, tačiau jau davė rezultatų.

„Darbas tikrai lėtas, ir man tikrai suvirpėdavo širdis, kai rasdavau miniatiūrinių praeities drabužių ar įkapių fragmentų – ypač Suomijoje, kur visi nedeginti kaulai linkę suirti, – sakė ji. – Visa tai mums suteikia labai vertingų žinių apie laidojimo įpročius akmens amžiuje, rodo, kaip žmonės paruošdavo vaiką kelionei po mirties“.

Parengta pagal CNN.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.