Miestai privalo keistis, ir tam laikas – dabar

Įgyvendinti pavyzdiniai tvarūs projektai, pakeitę miestų veidą, planavimo politiką ar pavertę juos novatoriškais, iššūkių nebijančiais, keičia pasaulio tvarumo žemėlapį – jame atsiranda vis naujų aplinkai ir žmogui draugiškų miestų vardų. Tvarus miestų vystymasis, verslo, pilietinės ir akademinės visuomenės bendradarbiavimas, tvarūs NT projektai, pažangus miestų planavimas – žingsniai, kurių imasi tikintieji, jog tvarūs miestai nebėra tik tolima vizija.

Tvarus miestų vystymasis, verslo, pilietinės ir akademinės visuomenės bendradarbiavimas, tvarūs NT projektai, pažangus miestų planavimas – žingsniai, kurių imasi tikintieji, jog tvarūs miestai nebėra tik tolima vizija.<br>Organizatorių nuotr.
Tvarus miestų vystymasis, verslo, pilietinės ir akademinės visuomenės bendradarbiavimas, tvarūs NT projektai, pažangus miestų planavimas – žingsniai, kurių imasi tikintieji, jog tvarūs miestai nebėra tik tolima vizija.<br>Organizatorių nuotr.
Tvarus miestų vystymasis, verslo, pilietinės ir akademinės visuomenės bendradarbiavimas, tvarūs NT projektai, pažangus miestų planavimas – žingsniai, kurių imasi tikintieji, jog tvarūs miestai nebėra tik tolima vizija.<br>Organizatorių nuotr.
Tvarus miestų vystymasis, verslo, pilietinės ir akademinės visuomenės bendradarbiavimas, tvarūs NT projektai, pažangus miestų planavimas – žingsniai, kurių imasi tikintieji, jog tvarūs miestai nebėra tik tolima vizija.<br>Organizatorių nuotr.
Rygos technikos universiteto prof. dr. Tatjana Tambovceva.<br>Organizatorių nuotr.
Rygos technikos universiteto prof. dr. Tatjana Tambovceva.<br>Organizatorių nuotr.
Tvarus miestų vystymasis, verslo, pilietinės ir akademinės visuomenės bendradarbiavimas, tvarūs NT projektai, pažangus miestų planavimas – žingsniai, kurių imasi tikintieji, jog tvarūs miestai nebėra tik tolima vizija.<br>Organizatorių nuotr.
Tvarus miestų vystymasis, verslo, pilietinės ir akademinės visuomenės bendradarbiavimas, tvarūs NT projektai, pažangus miestų planavimas – žingsniai, kurių imasi tikintieji, jog tvarūs miestai nebėra tik tolima vizija.<br>Organizatorių nuotr.
NT bendrovės „Releven“ Tvarumo ir inovacijų direktorius Guido Wolfas.<br>Organizatorių nuotr.
NT bendrovės „Releven“ Tvarumo ir inovacijų direktorius Guido Wolfas.<br>Organizatorių nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Nov 16, 2022, 8:00 AM

Miestas patrauklesnis žmonėms

Paklaustas, kaip galima apibrėžti, koks miestas tvarus, NT bendrovės „Releven“ Tvarumo ir inovacijų direktorius Guido Wolfas komentavo, jog apibrėžimas priklausys nuo to, kaip suvokiame tvarumą.

„Labai sunku kalbėti apie šimtu procentų tvarų gyvenimą. Yra nemažai skeptikų, kuriems sakau – svarbu suprasti, ką darome, kokių pokyčių, kad ir nedidelių, galime imtis, kad judėtume tvarumo link. Nemanau, kad galime pasiekti tvarių miestų idealą, bet galime eiti jo link. Pavyzdžiui, keisdami keliavimo būdus, kad miestas visų pirma, būtų patogus gyventojams, o ne automobiliams“, – kalbėjo G.Wolfas.

KTU Aplinkos inžinerijos instituto kartu su „The Baltic University Programme“ (BUP) ir VšĮ „Mes Darom“ organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „Tvarus vartojimas ir gamyba: kaip to pasiekti?“ pristatęs 15 minučių miesto koncepciją, G.Wolfas priminė, jog ji nėra nauja. Žmonės miestuose visuomet gyveno arti gyvenamųjų vietų, XX amžiaus pradžioje itin didelei daliai gamybos vietų tapus užterštomis, miestų gyventojai persikėlė gyventi toliau nuo taršos šaltinių. Tuomet pradėjo formuotis suskaidyti miestai.

Pašnekovas pristatė Berlyno pavyzdį: jame net kelios Rotušės, tapusios bendro architektūrinio audinio dalimi ir likusios savotiškais subcentrais. Kaip ir daugelis Rytų Europos miestų, Lietuvos miestai kitokie. Pavyzdžiui, Vilniuje biurų ir gyventojų tankumas didžiausias – Senamiestyje. Patekti į jį, galbūt, galima keliaujant pėsčiomis ar dviračiu, bet tai nėra lengva. 15 minučių koncepcija šią tendenciją skatina keisti.

Kiek universali 15 minučių miesto koncepcija? Ji, pašnekovo žodžiais, turėtų būti taikoma individualiai. Yra miestų, kur mažesnis gyventojų skaičius, kur paprasčiau judėti pėsčiomis. Kalbant apie Vilnių, dėl miegamųjų rajonų, šią koncepciją taikyti sudėtingiau, bet pirmiausia būtina keisti požiūrį, o tuomet spręsti konkrečias problemas, tokias kaip vaikų vežiojimas į mokyklą per visą miestą.

Sukūrė miestą, tapusį pavyzdžiu

Darnaus vystymosi ekspertė Dr. Jasmine Locke antrino, jog nėra universalių kriterijų, apibūdinančių tvarų miestą, būtina atsižvelgti į geografinę padėtį ir klimato sąlygas. „Manau, kad turime kalbėti apie kelis tvarumo aspektus: atsinaujinanti energija, efektyvus vandens naudojimas, vėsinimas, atliekų perdirbimas“, – komentavo dr. J.Locke.

Mokslininkė pristatė ambicingą projektą Dubajuje. Šiame mieste, anot specialistės, dar prieš porą metų tvarumas buvo tik skambi frazė, šiuo metu suvokiama, jog tai – raktas į ateitį.

J.Locke konferencijoje aptarė tvaraus miesto projektą – bendruomenė tvariame 42 hektarų teritorijoje įkurdintame mieste gyvena jau septynerius metus.

„Tvaraus miesto vizija gimė 2008 metais, kuomet NT plėtotojai, pasaulį apėmus ekonomikos krizei ieškojo ilgalaikio, tvaresnio modelio, kurį galėtų pritaikyti burdami bendruomenę, nenaudojančią automobilių, iškastinio kuro, neteršiančios aplinkos. Šios bendruomenės nariai iš vartotojų tapo gaminančiais vartotojais“, – pasakojo mokslininkė.

42 hektarų teritorijoje įsikūrę 3000 žmonių. Teritorija suskirstyta į 5 rajonus, kiekviename kurių – 100 gyvenamųjų namų. Kiekviename iš 5 rajonų yra žaidimo aikštelių, parkų, SEE institutas, prekybos centras, aikštė, kurią supa komercinės paskirties objektai. Bendruomenėje užtikrintas apsirūpinimas vandeniu, nuotekų sistema, įrengtos sporto, kultūros, švietimo įstaigos, pasirūpinta saugumu. Kiekvienas bendruomenės narys, įveikęs kelis kilometrus, gali pasiekti sporto salę, pajodinėti, sportuoti.

Teritorijoje netrūksta želdinių, užtikrinančių pavėsį, šie laistomi išvalytu nuotekų vandeniu. Gyventojai biošiltnamiuose užsiaugina daržovių. „Tvariųjų miestų vystytojai tiki, kad žmogus iš paprasto vartotojo gali tapti gaminančiu vartotoju. Pasikeitus aplinkai, greitai keičiasi ir požiūris“, – teigė mokslininkė.

Ateities projektas – dar vienas tvaraus miesto projektas Omane – čia planuojama statyti gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatų.

J.Locke mano, jog kai kurių sprendimų, pritaikytų šiame tvaraus miesto projekte, nepavyktų tiesiog perkelti į bet kurį kitą pasaulyje. „Koncepcija, galbūt, universali, turime panašių tikslų, ilgalaikių sprendimų, tačiau miestų požiūris ir aplinka skiriasi. Kaip ir statybų reglamentavimas.

Tvariam miestui kurti buvo skirta teritorija, tačiau ir tuomet viziją realizuoti nebuvo lengva. Tokį projektą perkelti į Europą būtų per sudėtinga. Taisyklės, reikalavimai, nuomonės – viskas skiriasi, tad procesas būtų daug ilgesnis. Kita vertus, reikia ir politinių sprendimų. Technologiniai sprendimai, kalbant apie atsinaujinančius šaltinius, taip pat nevienodi. Negalime lyginti saulėtų dienų skaičiaus Dubajuje ir Europoje. Tvarumas – universalus principas, kurio reikėtų siekti, tačiau konkretūs instrumentai, priemonės visame pasaulyje skiriasi – apibendrino specialistė.

Lygindama Vilnių ir Niujorką, mokslininkė pabrėžė, jog Lietuvos sostinėje gyventi geriau nei Niujorke, visų pirma, dėl gamtinės aplinkos, kurią svarbu vertinti ir išsaugoti.

„Lygindami Vilnių ir Dubajų, galime vieni iš kitų mokytis, nors aplinkos sąlygos ir skirtingos. Matome, kaip žmonės gali pakeisti savo elgesį vos pakeitę aplinką. Svarbu, kad Vyriausybės skirtų deramą paramą inovacijoms diegti. Pertvarkyti šimtmečių istoriją skaičiuojančius miestus, pritaikyti šių dienų iššūkius, pritaikyti technologijas – tai ateitis“, – neabejoja pašnekovė.

Ambicija virsta realybe

Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros (SAF) profesorius Andrius Jurelionis konferencijoje pristatė ambicingą skaitmeninio dvynio projektą.

„Skaitmeninimas, kalbant apie tvarumą, neišvengiamas, nes būtina surinkti duomenis, žinoti, kas vyksta, tuomet tampa įmanoma miestą plėtoti tvariai. Bendradarbiaudamas verslas ir mokslas kuria demonstracinius projektus, parodydami, kiek daug galima nuveikti pasitelkus skaitmeninius pastatų dvynius, pasitelkus informaciją, priimti sprendimus, ir tą daryti skirtingais lygiais“, – pasakojo A.Jurelionis.

Mokslininkai yra užfiksavę skirtingus pastato statybų etapus, viskas tam, kad ateityje galėtų įvertinti, kaip jis buvo pastatytas, modelį planuojama nuolat atnaujinti, galiausiai, turėti skaitmeninio dvynio pavyzdį.

KTU mokslininkas neabejoja: skaitmeninio dvynio projektą Lietuvoje taikyti – puikios galimybės, mat miestai nėra virtę megamiestais kaip, pavyzdžiui, Londonas. Į tvarumą mokslininkas siūlo žiūrėti holistiškai, daugiau dėmesio skiriant susisiekimui.

„Sakote, kad viskas prasideda nuo kiekvieno mūsų. Gali nusipirkti dviratį, bet jei nėra nutiesta dviračių takų, naudodamasis dviračiu tiesiog rizikuosi sveikata, tad labai svarbūs ir politiniai sprendimai“, – mano mokslininkas.

Tvarus – nebūtinai naujas

Rygos technikos universiteto prof. dr. Tatjana Tambovceva, kalbėdama apie tvarų miestą, pabrėžė, jog jei turėtume atsakymus į visus klausimus, tarp kurių – ir koks miestas iš tiesų tvarus, galėtume greičiau pasiekti užsibrėžtus tikslus.

„Statybų sektorius rodo mūsų pasiekimus, trūkumus ir problemas bei ekonomikos sveikatą. Tvarumą galima lyginti su laiptais. Žengiame žingsnį po žingsnio, neturime siekti vieno tikslo, tačiau turime ir toliau lipti nuo vieno laipto ant kito, privalome rinkti duomenis, skatinti žmonių supratimą apie tai, kas tai yra, informuoti visuomenę, paaiškinti, kaip tai padeda siekti tikslų. Kol kas man atrodo svarbus atliekų perdirbimas. Kaip perdirbti kai kurias atliekas, susidarančias statybų procese? Reikia žiūrėti daugybę metų į priekį, kaip pasaulis atrodys ateityje“, – komentavo mokslininkė.

Jauni žmonės, anot pašnekovės, noriai dalijasi automobiliais, net drabužiais.

„Mes, sovietinės praeities turintys žmonės, norime kažką būtinai turėti, mums būdingas savininkiškumas, jaunoji karta pasirengusi gyventi tvariau. Man patinka 15 minučių miesto koncepcija, tačiau, mano akimis, kyla pavojus tokį miestą paversti geresnių ir prastesnių rajonų miestu. Tvarus miestas gali būti sukurtas naujai, bet rizikuoja virsti uždara teritorija, kurios gyventojams neberūpi, kas vyksta už jų sienų. Mes turime senuosius miestus paversti tvaresniais. Negi vienintelė išeitis kurti naujus miestus nieko nedarant su senaisiais?“ – svarstė Rygos universiteto mokslininkė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.