Tačiau kas yra Krampusas? Iš kur kilo šie mitai? Ir kodėl Krampusas pasirodo per Kalėdas?
Krampusas yra mitinė būtybė, dažnai vaizduojama su ragais ir demonišku veidu. Pagal mitą, kuris greičiausiai atsirado dabartinėje Vokietijoje ir Austrijoje, ši būtybė bausdavo blogai besielgiančius vaikus.
Krampusas taip pat vadinamas Klaubaufu, Toife, Toifi arba Toifl (žodžiai, panašūs į „velnią“), pasakoja Vokietijos Maxo Plancko Žmonijos istorijos instituto socialinis antropologas Matthäusas Restas. Jis įtaria, kad pavadinimas „Krampus“ atsirado Vienoje XIX a. – tačiau nėra tuo užtikrintas.
Tradiciškai Krampusas pasirodydavo gruodžio 5 d. vakarą, arba „Krampuso naktį“ („Krampusnacht“), teigia Niujorko valstijos universiteto mokslinės komunikacijos bibliotekininkė Jennifer Collins, daug tyrinėjusi mitus apie Krampusą. „Krampuso naktis“ prasideda prieš pat šventojo Mikalojaus šventę gruodžio 6 d. Iš esmės Krampusas yra „blogasis policininkas“ – jei Kalėdų Senelį prilygintume „gerajam policininkui“, sako ji.
Pasak mitų, Krampusas ateina pas blogai besielgiančius vaikus, daužo juos medžio šaka arba net grobia ir kiša juos į krepšį. Tačiau jei vaikai būdavo geri, jie nebūdavo pagrobiami ar mušami, o gruodžio šeštąją pabusdavo su Kalėdų Senelio dovanomis, pasakoja J.Collins.
Gruodžio 5 d. žmonės kartais persirengia Krampusais ir dalyvauja renginiuose, vadinamosiose Krampusų eitynėse. Tai ypač populiaru Vokietijoje ir Austrijoje.
Nėra visiškai aišku, kada ir kaip įsigalėjo su Krampusu susiję papročiai.
„Krampuso tradicija neabejotinai turi kelias ištakas, kurios egzistuoja skirtinguose istoriniuose ir geografiniuose kontekstuose“, – sako Vienos universiteto Socialinės ir kultūrinės antropologijos katedros mokslininkė Gertraud Seiser. Apšvietos laikotarpiu (1685–1815 m.) Krampusas išpopuliarėjo Vienoje, kur jis buvo naudojamas „kaip auklėjimo priemonė vaikams mokyti paklusnumo ir drausmės“, teigia ji.
XVII ir XVIII a. Bavarijoje ir kalnuotose Austrijos vietovėse išpopuliarėjo karnavaliniai paradai, į kuriuos galėjo būti įtrauktas ir Krampusas. Valdžios institucijos bandė uždrausti šiuos paradus – iš dalies dėl to, kad juose jaunimas girtavo ir kėlė riaušes, pasakoja G.Seiser.
Pasak J.Collins, pasakojimas apie Krampusą galėjo atsirasti Bavarijoje po Trisdešimties metų karo (1618–1648 m.). Per šį karą žuvo labai daug žmonių, o kai kurios vietovės neteko pusės gyventojų.
Krampusas – ne vienintelė pabaisa, pasirodanti šiuo metų laiku. Gruodžio 12 d. yra Perchtos diena, kuri kartais vaizduota kaip į raganą panaši būtybė, „išdarinėjanti mergaites, kurios per metus nepanaudodavo visos vilnos“. Istoriškai pietų Vokietijoje ir Alpių Austrijoje drabužių mezgimas buvo būtina išgyvenimo sąlyga, o mitas apie šią būtybę skatino mergaites megzti.
Augantis populiarumas
Metams bėgant Krampuso populiarumas tai didėjo, tai mažėjo.
„XIX a. viduryje tai iš tiesų buvo praktikuojama tik keliuose nedideliuose Bavarijos, Tirolio ir Zalcburgo regionuose“, – sakė M.Restas.
Tačiau XXI amžiuje Krampuso šventės yra kaip niekada populiarios, renginiai vyksta visame pasaulyje.
„Technologijų ir socialinės žiniasklaidos pažanga gali būti viena iš Krampuso tradicijos populiarumo didėjimo priežasčių“, – mano Vienos universiteto Socialinės ir kultūrinės antropologijos katedros mokslo darbuotoja Ilona Grabmaier.
Parengta pagal „Live Science“.
