IT terminai paprastai: kas yra tarpiniai serveriai ir kam jie naudojami?

Kiekvienas įrenginys, turintis prieigą prie interneto, turi ir savo IP adresą, kuris būtinas naršymui, tačiau gali tapti ribojančiu veiksniu, siekiant surinkti didelius kiekius duomenų ar pasiekti tam tikrą informaciją. Todėl dažnai į pagalbą pasitelkiami tarpiniai serveriai (angl. proxy). Kaip jie veikia ir kokia jų paskirtis pasakoja „Oxylabs“ programuotojas Donatas Činikas.

 Dažnai į pagalbą pasitelkiami tarpiniai serveriai (angl. proxy).<br> 123rf iliustr.
 Dažnai į pagalbą pasitelkiami tarpiniai serveriai (angl. proxy).<br> 123rf iliustr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 14, 2022, 2:08 PM

IP adresą galima paprastai apibūdinti kaip iš skaičių (pvz.: 172.31.255.255) sudarytą adresą, kuris padeda identifikuoti kiekvieną įrenginį prijungtą prie interneto. Tai tarsi mūsų gyvenamosios vietos adresas, dėl kurio paštu galime gauti mums skirtus laiškus ir siuntinius.

„Kiekvieną kartą, kai į naršyklės laukelį įrašote interneto puslapio pavadinimą ir paspaudžiate „Enter“, jūsų užklausa iškeliauja į serverį. Serveris – tai prie interneto prijungtas įrenginys, atliekantis įvairias funkcijas. Kartu su užklausa keliauja ir jūsų – siuntėjo įrenginio IP adresas. Gavęs užklausą serveris ją apdoroja ir išsiunčia atsakymą atgal į naršyklę pateiktu IP adresu. Tokiu būdu pasiekiate jums reikiamą informaciją internete“, – sako ekspertas.

Anot D. Činiko, šiame užklausos – atsakymo cikle dalyvauja ir tarpiniai serveriai, kurie įsiterpia tarp interneto vartotojo ir įrenginio, apdorojančio užklausą. Šis įrankis, atlikdamas tarpininko vaidmenį, turi įvairių panaudojimo būdų, naudingų tiek verslams, tiek individualiems interneto vartotojams. Kokie jie?

Tarpiniai serveriai – padeda sukurti papildomų IP adresų

Dažniausiai tarpiniais serveriais naudojasi įmonės, kai joms nebepakanka turimų IP adresų. Vienas galimų scenarijų – kai dėl per didelio užklausų kiekio, interneto svetainės ima blokuoti organizacijos IP adresus.

„Jei turite internetinę parduotuvę, natūralu, jog norite žinoti konkurentų siūlomas kainas. Jeigu jos keičiasi dažnai, tuomet jums reikia kasdien atlikti didelį kiekį užklausų į kitų įmonių puslapius. Jei tai darysite iš vieno IP adreso, jis bus greitai užblokuotas dėl per dažno lankymosi, todėl tarpiniai serveriai padeda šia situaciją išspręsti – jais naudodamiesi, sudarote įspūdį, kad puslapyje lankotės iš skirtingų įrenginių“, – aiškina bendrovės programuotojas.

Nors, pasak įmonės specialisto, tarpiniai serveriai didžiausią naudą suteikia verslams, jie taip pat gali pasitarnauti individualiems vartotojams bei visuomenei. Vis dažniau Proxy naudoja mokslininkai, kurių tyrimams reikalingi dideli kiekiai duomenų. Šie susiduria su tokia pačia problema, kaip ir verslai – šaltiniai pradeda blokuoti interneto tiekėjo suteiktą unikalų IP adresą dėl per dažno lankymosi puslapyje. Tarpiniai serveriai padeda šią problemą išspręsti.

Anot D. Činiko, tai tik keli pavyzdžiai iš daugelio tarpinių serverių panaudojimo būdų. Proxy naudingu įrankiu tampa visuomet, kai reikia surinkti didelį informacijos kiekį iš viešai prieinamų šaltinių internete – atliekant rinkos tyrimus, skrydžių kainų agregavimą, optimizuojant internetinių paieškų variklius (SEO) ar stebint produktų įvertinimus.

Suteikia galimybę efektyviai analizuoti rinką

Tarpiniai serveriai gali būti efektyviai panaudojami ir tuomet, kai ir interneto tiekėjo suteikto IP adreso lokacija organizacijos tampa ribojančiu veiksniu.

„Jei jūsų veikla išsiplečia už vienos šalies ribų, jūsų konkurentų puslapiai gali rodyti skirtingas kainas, kurios priklausys nuo IP adreso lokacijos. Naudodamiesi tarpiniais serveriais, turite galimybę naršyti su IP adresu, kuriam yra priskirta, pavyzdžiui, Vokietijos lokacija. Tokiu būdu puslapiui atrodys, kad kreipiasi individualus vartotojas iš Vokietijos, todėl užklausa nebus blokuojama, taip galėsite matyti konkurentų kainas konkrečioje šalyje“, – pasakoja D. Činikas.

Specialistas pastebi, jog dėl plataus tarpinių serverių pritaikymo galimybių nemaža dalis organizacijų savo veiklos be jų įsivaizduoti jau negali. O verslams nuolat tobulėjant, atsirandant didžiųjų duomenų poreikiui, tarpinių serverių paklausą ateityje tik augs.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.