„Stebuklingieji“ Rusijos ginklai, kuriais buvo giriamasi, bet dėl kurių dabar tik sulaukiama pašaipų

Invazija į Ukrainą Rusijai kelia daugybę problemų. Per dešimt karo mėnesių Rusijos pajėgos buvo išstumtos iš pusės pavasarį užkariautos teritorijos – ir ukrainiečių atkovojama teritorija tik didėja. Maskva atsidūrė keblioje padėtyje – nes yra gynybinėje padėtyje savo pačios pradėtame kare.

 Iš visų „stebuklingųjų“ Rusijos ginklų kare Ukrainoje galimai dalyvavo vienintelis atstovas: viršgarsinė raketa „Kinžal“.<br> AFP / Scanpix / Wikimedia commons, lrytas.lt mont.
 Iš visų „stebuklingųjų“ Rusijos ginklų kare Ukrainoje galimai dalyvavo vienintelis atstovas: viršgarsinė raketa „Kinžal“.<br> AFP / Scanpix / Wikimedia commons, lrytas.lt mont.
Nuo invazijos pradžios naujausias Rusijos tankas<br>AFP / Scanpix nuotr.
Nuo invazijos pradžios naujausias Rusijos tankas<br>AFP / Scanpix nuotr.
 Aukso spalva nudažytas kovinio roboto modelis debiutavo ginklų parodoje „Army 2018“
 Aukso spalva nudažytas kovinio roboto modelis debiutavo ginklų parodoje „Army 2018“
  2016 m. staiga iš niekur nieko pasirodė robotizuota kovinė mašina „Uran-9“.<br> Wikimedia commons
  2016 m. staiga iš niekur nieko pasirodė robotizuota kovinė mašina „Uran-9“.<br> Wikimedia commons
 Manoma, kad po dvylikos metų Rusijos oro ir kosmoso pajėgos turi nuo 6 iki 15 „Su-57“ – iš šimto planuotų.<br> Wikimedia commons
 Manoma, kad po dvylikos metų Rusijos oro ir kosmoso pajėgos turi nuo 6 iki 15 „Su-57“ – iš šimto planuotų.<br> Wikimedia commons
„Kinžal“ – hipergarsinė raketa, paleidžiama iš modifikuoto naikintuvo „MiG-31“.<br>Wikimedia commons
„Kinžal“ – hipergarsinė raketa, paleidžiama iš modifikuoto naikintuvo „MiG-31“.<br>Wikimedia commons
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Dec 16, 2022, 8:49 PM, atnaujinta Dec 16, 2022, 9:13 PM

Karas parodė, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos nuo pat pradžių buvo labai nevykusios, joms trūko praktiškai visko, įskaitant modernią įrangą.

Todėl kyla klausimas: Kas atsitiko su Putino liaupsinamais „stebuklingais ginklais“ (vok. wunderwaffe)? Prieš karą Rusija skelbė apie keletą revoliucinių naujų ginklų sistemų – nuo žmogaus valdomų kovinių vaikštančių robotų iki robotizuotų tankų – tačiau per dešimt mėnesių beveik nė viena iš jų taip ir nepasirodė mūšiuose.

Pažiūrėkime, kuo bandė girtis Rusija.

„T-14 Armata“

Dabartiniai Rusijos tankai, įskaitant „T-72B1“, „T-72B3“, „T-80BVM“ ir naujesnę „T-90“ seriją, yra kilę iš originalaus pagrindinio kovinio tanko „T-72“ – ir paveldėjo visus jo trūkumus. Tai turėjo ištaisyti 2015 m. pristatytas tankas „T-14 Armata“. Tai turėjo būti buvo naujas tankas, sukurtas siekiant nutraukti senų bėdų grandinę ir turėsiantis 125 milimetrų patranką, aktyviąją apsaugos sistemą „Afganit“ ir net branduolinius užtaisus. Rusija, vykdydama savo perginklavimo programą „GPV 2020“, iki 2020 m. turėjo pagaminti 2000 „Armatų“.

2021 m. rugpjūtį Rusijos valstybinė žiniasklaida paskelbė, kad iki metų pabaigos bus pristatyta 20 „Armatų“. Pranešta, kad naujasis tankas yra brangesnis, nei manyta iš pradžių. Daugelis komponentų – net įgulai skirti skystųjų kristalų ekranai – buvo importuoti, o jų tiekimą paralyžiavo sankcijos, kurias Vakarai įvedė po 2014 m. invazijos į Krymą. Nors Rusija į frontą skubiai išsiuntė 60 metų senumo tankus „T-62“, „Armata“ vis dar nepasirodo – o tai rodo, kad net jei sausumos pajėgos iš tiesų turi 20 tokių tankų, jie nėra parengti kovos veiksmams.

„Igoriokas“

Vienas iš neįprasčiausių „stebuklingųjų“ Rusijos ginklų buvo 2018 m. debiutavęs „Igoriok“ – „valdomas dvikojis robotas“ (angl. mecha). „Igorioką“ sukūrė Rusijos ginklų gamintojai „Kalašnikov“, savo pavadinimą kildinanti iš šturmo šautuvo „AK-47“ konstruktoriaus Michailo T. Kalašnikovo pavardės. Aukso spalva nudažytas kovinio roboto modelis debiutavo ginklų parodoje „Army 2018“, kuri kas dvejus metus rengiama netoli Maskvos.

Turbūt niekas labai nenustebo, bet nuo to laiko „Igorioko“ niekas daugiau nei matė, nei apie jį girdėjo. Vaikštančių kovinių robotų koncepcija turi daug trūkumų, o judėjimo galimybes greičiausiai reikėtų tobulinti ne vienerius metus, kad jos būtų praktiškai pritaikomos mūšio lauke.

Panašu, kad visa sistema tebuvo reklaminis triukas, turėjęs priversti žmones kitaip galvoti apie „Kalašnikovo“ prekės ženklą, kuris dažniausiai asocijuojasi su Rusija, partizaniniais judėjimais visame pasaulyje ir gatvės gaujomis.

„Uran-9“

Pirmojo šio amžiaus dešimtmečio pabaigoje tapo akivaizdu, kad Rusija robotizuotų kovos sistemų kūrimo srityje nuo Vakarų atsilieka. Ir tada 2016 m. staiga iš niekur nieko pasirodė robotizuota kovinė mašina „Uran-9“.

Mažo sunkvežimio dydžio vikšrinis robotas galėjo pasigirti 30 milimetrų pabūklu, prieštankinėmis raketomis ir 7,62 mm kalibro kulkosvaidžiu. „Uran-9“ buvo užuomina apie tai, kad vienas rusų karys ateityje galės be vargo valdyti robotizuotus tankus iš užnugario, naikindamas daug kartų brangesnius priešo tankus.

Visais atžvilgiais ta ateitis buvo ir tebėra mokslinė fantastika. 2018 m. „Uran-9“ buvo dislokuotas kartu su Rusijos pajėgomis Sirijoje, kur robotizuotam tankui sunkiai sekėsi palaikyti belaidį ryšį su jį valdančiu žmogumi.

Nuo karo pradžios Ukrainoje „Uran-9“ nepastebėtas nė karto – ir turint omenyje, kad Rusija susiduria su realiomis personalo trūkumo problemomis, o veikianti robotizuota kovos mašina padėtų jas sumažinti, tai tikrai keista. Tad tai, kad „Uran-9“ nedalyvauja kare, leidžia manyti, jog techninės problemos buvo dar didesnės, nei pranešta iš pradžių.

„Su-57“

Rusija dažniausiai naudoja naikintuvus, kurie yra sovietinių Šaltojo karo laikų naikintuvų atnaujinimai. Pirmuoju naujosios Rusijos naikintuvu turėjo tapti „Suchoj Su-57“ (NATO pavadinimas – „Felon“). Penktosios kartos naikintuvas, turintis galingą radarą, tolimojo nuotolio raketas „oras – oras“, „nematomumo“ priemones ir variklius, leidžiančius viršyti garso greitį, buvo tiesioginis atsakas amerikiečių naikintuvui „F-22 Raptor“.

Pirmą kartą „Su-57“ buvo pristatytas 2010 m. Manoma, kad po dvylikos metų Rusijos oro ir kosmoso pajėgos turi nuo 6 iki 15 „Su-57“ – iš šimto planuotų. Dėl to kaltas lėšų, skirtų vystymui, trūkumas – ir ypač Indijos pasitraukimas iš programos. „Su-57“ Ukrainos oro erdvėje nepanaudoti nė karto.

„Kinžal“

2018 m. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie penkias naujas branduolinių ginklų nešėjų sistemas. Viena iš jų buvo „Kinžal“ – hipergarsinė raketa, paleidžiama iš modifikuoto naikintuvo „MiG-31“ (NATO pavadinimas – „Foxhound“). Kinžal“ galėtų būti ir įprastinės, ir branduolinės galvutės nešėja, skriejanti didesniu nei 5 machų greičiu – todėl kiltų pavojus NATO antžeminiams taikiniams ir net lėktuvnešiams.

„Kinžal“ yra vienintelis iš V.Putino „stebuklingųjų“ ginklų, kuris galbūt sudalyvavo kare Ukrainoje – bet net jei tai tikrai buvo „Kinžal“, raketa padarė tokį minimalų poveikį, iki galo nėra neaišku, ar Rusija iš tikrųjų panaudojo būtent ją.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Ostinas taip pat yra pareiškęs, kad „Kinžal“ panaudojimo nelaikytų „žaidimą keičiančiu dalyku“. Vėliau keli šaltiniai CNN sakė, kad „Kinžal“ panaudojimas Ukrainoje buvo įspėjimas NATO – tačiau dėl to, kad jis visiškai neturėjo jokio poveikio karo eigai, ji nėra labai svarbi.

Parengta pagal „Popular Mechanics“.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.