„Telia“, be to, 2023 metais planuoja statyti didžiausią duomenų centrą šalyje, „Bitė“, laimėjusį ginčą dėl „Mezon“ verslo įsigijimo, dėmesį kreips į 5G plėtrą priemiesčiuose, o „Tele2“ itin aukštų kainų fone sieks efektyvumo.
Operatoriai taip pat pripažįsta, kad vienas svarbiausių iššūkių kitąmet – kaip suderinti per 80 proc. tinklo sąnaudų sudarančių elektros kainų augimą su kuo spartesne 5G ryšio plėtra ir pelno siekiu.
Prognozuojama, kad jau 2025 metais 60 proc. didelių verslo įmonių naudos bent penkias belaidžio ryšio technologijas, o po 3–5 metų – papildytos realybės debesiją ir skaitmeninių dvynių technologiją.
Nuo užsitęsusio laukimo iki sparčiausio starto
Daugiau nei ketverius metus užtrukęs pasirengimas davė rezultatų – 5G ryšys šiemet Lietuvoje plėtojamas bene sparčiausiai Europos Sąjungoje, sako mobiliojo ryšio operatoriai.
„Aukcione pasiūlę 30 mln. eurų 20-čiai metų užsitikrinome dvi vertingiausias 5G radijo dažnių juostas ir nuo rugsėjo „Telia“ pirmoji šalyje įjungė per 1,2 tūkst. 5G ryšio bazinių stočių bei pasiekė daugiau nei pusę šalies teritorijos ir 80 proc. gyventojų“, – BNS sakė „Telia“ vadovas Danas Strombergas.
„Iš 5G autsaiderių Europoje per vieną dieną aplenkėme pažangiausias šią ryšio technologiją jau keletą metų diegiančias Šiaurės Europos šalis. Tokių sparčių tinklo statybų Lietuvoje dar nėra buvę“, – pridūrė jis.
Anot D. Strombergo, kitas reikšmingas pokytis telekomunikacijų rinkoje buvo atsigavęs turizmas ir su juo susijęs tarptinklinių duomenų vartojimas.
„Šiemet „Telia“ klientai mobiliuoju internetu užsienyje naudojosi 98 proc. aktyviau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai – vien per tris vasaros mėnesius užsienyje buvo persiųstas beveik vienas petabaitas (960 GB) duomenų“, – teigė „Telia“ vadovas.
„Ekonomistai prognozuoja, kad ir kitais metais „keršto turizmas“ už viruso blokuotus metus tęsis ir pasaulyje augs dar bent trečdaliu. To paties tikimės ir tarptinklinių duomenų vartojime“, – pridūrė jis.
Pasak „Telia“ vadovo, dar vienam skaitmeninių technologijų proveržiui artimiausiais metais reikės daug didesnio serverių pajėgumo, todėl bendrove kitąmet planuoja duomenų centro statybas.
„Ukmergės plente prie Vilniaus metų pradžioje įsigijome 2 ha sklypą, kuriame šiuo metu projektuojame didžiausią duomenų centrą šalyje. Į jo statybas investuosime apie 10 mln. eurų“, – sakė D. Strombergas.
Tai, kad 5G atsiradimas Lietuvoje iš esmės pakeitė mobiliojo ryšio operatorių veiklą, pripažįsta ir „Bitė Lietuvos“ generalinis direktorius Gintas Butėnas.
„Teikiame ne tik mobiliojo ryšio, bet ir daugybę skaitmeninių paslaugų, todėl šiemet su 5G atsiradimu bendrovė išgyvena transformaciją iš mobiliojo ryšio operatoriaus į skaitmeninių paslaugų bendrovę – „iš telco į techco“, – BNS aiškino G. Butėnas.
„Šiemet taip pat pradėjome rekordinio dydžio projektą „Bitė|Naujos kartos tinklas 2025“. Jo metu į esamų ryšio tinklų modernizavimą ir naujos kartos tinklo statybas investuosime 100 mln. eurų“, – tikino „Bitė Lietuva“ vadovas.
Anot jo, „Bitė“ nedalyvauja „sintetinių ryšio rodiklių lenktynėse“, bet orientuojasi į realią kliento patirtį, todėl didžiausią dėmesį skirs priemiesčių gyventojams.
„Šiandien 5G labiausiai reikia priemiesčių, didmiesčių pakraščių, ištisais miestais virtusių sodų bendrijų gyventojams. Jie iki šiol neturėjo kokybiško interneto, nors čia dirba, žiūri televiziją, mokosi – visa šeima vienu metu naudojasi daugybe įrenginių. „Bitės“ 5G ryšys šiems žmonėms taps tikru išsigelbėjimu“, – tvirtino G. Butėnas.
Anot G. Butėno, tam itin pasitarnaus teismuose nuo veiklos apribojimų „išlaisvintas“ iki šiol nuostolius nešęs „Bitės“ įsigytas „Mezon“ verslas.
„Šie metai mums buvo ir teisinių pergalių metai. „Bitės“ valdomas „Mezon“ sulaukė palankaus sprendimo beprasmiškame ir varginančiame ginče, kurį prieš Ryšių reguliavimo tarnybą inicijavo dominuojančią padėtį fiksuoto interneto rinkoje užimanti „Telia Lietuva“. Visus ginčus „Telia“ pralaimėjo ir šiandien galime laisvai disponuoti dar prieš porą metų įsigytu „Mezon“ verslu“, – sakė „Bitė Lietuvos“ vadovas.
„Jau kitų metų sausį pristatysime „Bitės“ 5G išmaniuosiuose telefonuose, o ankstyvą pavasarį 5G internetu galės naudotis net 60 proc. Lietuvos žmonių“, – pridūrė jis.
Pasak „Tele2“ generalinio direktoriaus Lietuvai ir Baltijos šalims Petro Masiulio, 5G atsiradimas Lietuvoje tiek visam sektoriui, tiek bendrovei buvo didžiausias įvykis, vis dėlto „Tele2“ tai ne revoliucija, o evoliucija.
„5G ryšio diegimas yra natūrali 4G tinklo evoliucija, todėl ir toliau fokusuosimės ne į didžiausią bazinių stočių skaičių, bet į efektyviai veikiantį naujos kartos tinklą ir gerą kliento patirtį“, – BNS sakė P. Masiulis.
Pasak jo, „Tele2“ šiemet net ir sudėtingomis sąlygomis išlaikė pelningą augimą: „Mums padėjo anksčiau sugeneruotas augimo tempas. Kadangi nežinome, kiek ilgai tokia situacija tęsis, ateinančiais metais prireiks nemažai susikaupimo ir pastangų, kad ir toliau dirbtume efektyviai“.
2023-ieji rinkoje: 5G plėtra ir milžiniškos elektros kainos
Mobiliojo ryšio operatoriai pripažįsta, kad vienas svarbiausių iššūkių kitąmet – kaip suderinti per 80 proc. tinklo sąnaudų sudarančių elektros kainų augimą su kuo spartesne 5G ryšio plėtra.
„Štai gruodžio pradžioje Lietuvos jungčių su užsienio operatoriais pralaidumą padidinome iki rekordinės 1 terabito per sekundę spartos. Šie patobulinimai daugeliui bendrovės klientų sudarys galimybę dar sklandžiau naršyti užsienio interneto svetainėse ir užtikrins Lietuvos interneto infrastruktūros atsparumą su augančiomis apkrovoms su 5G plėtra“, – BNS teigė „Telia Lietuvos“ vadovas D. Strombergas.
„Tačiau elektros kaina, kuri yra viena pagrindinių tiesioginių sąnaudų mūsų versle, toliau lieka didžiuliu iššūkiu ne tik mums, bet ir visam telekomunikacijų verslui Europoje“, – pridūrė jis.
Anot „Bitė Lietuvos“ generalinio direktoriaus G. Butėno, jau šiemet energetikos kainų iššūkis buvo didžiulis: sąnaudos elektrai išaugo dukart, tačiau kitąmet tai gali būti ne riba.
„Išaugusios sąnaudos „suvalgo“ didžiumą „Bitės“ augimo. Susidaro paradoksas: viena vertus, klientams sėkmingai pasiūlome reikalingų paslaugų, kita vertus, praktiškai visą augimą nubraukia išaugusios kainos. Tą daliai žmonių sunku suprasti – „puikiai dirbu, bet rezultato – nėra“, – apgailestavo G. Butėnas.
Anot jo, bendrovei diversifikuojant verslą nemenka paspirtis bus šiemet laimėtas ginčas dėl Vilniaus šilumos tinklų išmaniųjų skaitiklių nuotolinio duomenų nuskaitymo konkurso.
„Nors teismo procesas galutinai nepasibaigęs, neabejojame sėkminga jo pabaiga. Be to, išmaniųjų skaitiklių, išmaniojo miesto srityje esame vieni lyderių – turime ir technologijas, ir žinių, ir specialistų, ir sėkmingai veikiančių sprendimų. Visi jie – lengvina mūsų klientų gyvenimą, mažina paslaugų teikimo kainas bei užtikrina didesnį šias paslaugas teikiančių žmonių saugumą“, – sakė „Bitė Lietuvos“ vadovas.
„Taip pat ketiname dar labiau įtvirtinti lyderystę daiktų interneto srityje“, – pridūrė jis.
Tele2“ generalinio direktoriaus Lietuvai ir Baltijos šalims P. Masiulio teigimu, bendrovė, kaip ir visa visuomenė bei kiti verslai, jautė ir dar jaus energijos kainų kilimą ir infliaciją.
„Elektra yra tai, be ko tiesiog negalime teikti paslaugų klientams. Jos kaštai sudaro svarią dalį galutinėje mūsų paslaugos kainoje. Kol kas šiuos iššūkius padeda suvaldyti ankstesniais mėnesiais sugeneruoti rezervai. Mūsų strategija yra paprastos ir prieinamos paslaugos. To sieksime laikytis – teikti geros kokybės paslaugas už patrauklią kainą“, – sakė P. Masiulis.
Pasak „Telia Lietuvos“ vadovo D. Strombergo, per trejus metus vienu pagrindinių verslo prioritetų taps klimato kaitos stabdymas, tvarumą ir skaitmeninį imunitetą didinančios technologijos.
„Peržvelgus analitikų prognozes matome kasmet pasikartojančias, tačiau svarbias tendencijas – geras ryšys, pasiekiamas iš visur ir visada, verslo skaitmeninimas bei vartotojų operacijas stebintis ir nuolat besimokantis dirbtinis intelektas. Apie pastarąją technologiją kasdien kalbama vis garsiau, nes būtent dirbtinis intelektas ilgainiui turi tapti padedančiu ir besimokančiu įrankiu“, – sakė „Telia“ vadovas.
Anot D.Strombergo, prognozuojama, kad jau 2027 metais 40 proc. didžiųjų organizacijų visame pasaulyje kurs monetizuotus metavisatos projektus ir naudos pažangias technologijas – „Web3“, papildytos realybės debesiją ir skaitmeninius dvynius.
„2025 metais 60 proc. stambaus verslo subjektų naudos bent penkias belaidžio ryšio technologijas, tokias kaip Wi-Fi 6, 4G, 5G, „Zigbee“, VHF ir UHF“, – teigė jis.
„Tačiau svarbu suprasti, jog prognozės laike nėra vienodai greitos ir ne visada išsipildo, todėl analogiškas tendencijas Lietuvoje stebėti pakankamai sunku. Tikėtina, kad pasiteisinusias technologijas pas mus matysime po 3–5 metų“, – BNS sakė „Telia Lietuvos“ vadovas.
