„Statista“ suskaičiavo, kiek šalys išleido Ukrainos ginklavimui, humanitarinei ir finansinei pagalbai. Skaičiuojama buvo nuo metų pradžios iki lapkričio 20 dienos. Absoliučiais skaičiais pirmauja JAV. Nuo karo pradžios jie atidavė 50,9 mlrd. JAV olderių (47,8 mlrd. eurų). Pusė šios sumos skirta ginklams tiekti iš amerikiečių armijos sandėlių arba finansuoti ginklų pirkimą. Truputį daugiau nei trečdalis — finansinė pagalba ir penktadalis — humanitarinė.
Antroje vietoje — Didžioji Britanija, skyrusi 7,09 mlrd. eurų (perskaičiavus iš svarų). Trečioje — Vokietija su 5,45 mlrd. eurų. Ketvirtoje — Kanada su 3,8 mlrd. eurų vertės parama.
Tačiau palyginus šalių suteiktą pagalbą su jų galimybėmis, vaizdas keičiasi.
2022 metais JAV BVP buvo vertinamas kiek daugiau, nei 25 trilijonai JAV doelrių(čia ir toliau pateikiami išankstiniai BVP vertinimai). Tad Amerika Ukrainai išleido apie 0,2 proc. savo BVP. „Bloomberg“ skaičiavimai skiriasi, nuo „Statista“: šios agentūros skaičiavimais, per visus metus Amerika skyrė Ukrainai 65 mlrd. JAV. dol, tačiau ir šiuo atveju gaunama apie 0,25 proc. BVP. Perskaičiavus pagal BVP dalį, Didžioji Britanija išleido Ukrainai 0,22 proc., Vokietija — 0,15 proc. BVP, o Kanada — 0,18 proc. BVP.
Didžiausią savo BVP dalį Ukrainai skyrusių šalių ketvertas
Ketvirtoje vietoje atsiranda Lietuva su 0,46 proc. BVP. Lietuvos gynybos ministras Arvydas Anušauskas pareiškė, kad jau išleisti 283 mln. eurų, šalyje gyvena apie 2,8 mln. žmonių, tad perskaičiavus vienam gyventojui, išeina, kad kiekvienas lietuvis parėmė Ukrainą 100 eurų.
Trečioje vietoje Lenkija – su 0,5 proc. BVP ir 3 mlrd. eurų pagalbos (beveik 80 eurų nuo kiekvieno gyventojo).
Latvija Ukrainai skyrė 0,93 proc. savo BVP — 320 mln. eurų. Šalyje gyvena 1,8 mln. žmonių, tai yra piliečio karo „mokestis“ yra beveik 178 eurai. Dosniausia pasirodė Estija. Joje iš visų Baltijos šalių gyvena mažiausiai žmonių – 1,3 mln. Jų BVP prilygintinas Latvijos (apie 31 mlrd. eurų), tačiau du su trupučiu karto mažesnis nei Lietuvos. Tad Estija tapo pirmąja šalimi pasaulyje, kurios pagalba Ukrainai peržengė psichologiškai svarbią vieno procento ribą. Ji išleido 340 mln. eurų, o tai 1,1 proc. šalies BVP. Perskaičiavus vienam gyventojui — 255 eurai.
Kas sudaro pagalbą Ukrainai?
Tai galima akivaizdžiai paaiškinti Lietuvos pavyzdžiu. Dar 2014 m. ji pradėjo tiekti Ukrainai Kalašnikovo automatus ir kitą sovietinę ginkluotę bei amuniciją iš sandėlių, o savo armiją pertvarkyti pagal NATO standartus. Ukrainai buvo siunčiamos ne tik senos sovietinės atsargos, bet ir vakarietiški ginklai. Pavyzdžiui, 2022 m. sausį Lietuva paskelbė apie „Stinger“ perdavimą ir netgi suspėjo nugabenti juos į Ukrainą iki vasario 24.
Prasidėjus atvirai Rusijos agresijai, ginklų nomenklatūra išsiplėtė. Nemažą tiekimo dalį sudarė 62 amerikietiški šarvuoti transporteriai „М113“. Jie sukurti šeštojo dešimtmečio gale ir gaminti iki 2007 m.
Lietuva taip pat perdavė nuo 1941 m. gamintas 105 mm haubicas „M50“ ir „M101“. Ukraina taip pat gauna dronus ir kovos su jais priemones, PLG sistemas ir šalių ginklus, termovizorius ir neperšaunamas liemenes (taip pat ir lietuviškas). Naujausioje Lietuvos siuntoje, kurią dar suspėta atlikti pernai, buvo ir 2,1 mln. vertės žieminės aprangos partija.
Problema ta, kad Ukrainai išsiųstą inventorių reikia kažkuo pakeisti – kad išliktų armijos kovinė parengtis.
Pavyzdžiui, rugsėjį Ukraina paprašė Lietuvos vokiškų savaeigių haubicų „PzH 2000“, sukurtų 1998 m. Tačiau prezidento patarėjas Kęstutis Budrys nurodė, kad jas būtų sudėtinga kažkuo pakeisti. Kol kas ši technika Ukrainai nebuvo perduota – kaip ir norvegiškas zenitinis raketų kompleksas NASAMS, šalies ginkluotėje esantis nuo 2020 m.
Lietuvos kariuomenės ginkluotė atnaujinama, nors ir negreitai. Naujųjų metų išvakarėse Lietuva susitarė iš Prancūzijos įsigyti 18 naujos kartos savaeigių 155 mm ratuotų haubicų „Caesar Mark II“. Jos bus pristatytos 2027 m.
Pažymėtina, kad dalis į Ukrainą tiekiamos ginkluotės perkama ne iš valstybės biudžeto, o iš privačiai aukojamų lėšų. Pavyzdžiui, vasarą „Laisvės TV“ pradėjo rinkti pinigus Ukrainai skirtam „Bayraktar“ dronui. 1,5 mln. eurų buvo perduoti Lietuvos Krašto apsaugos ministerijai, kad ši sudarytų sandorį – civiliai ginkluotės pirkti negali. Galiausiai dronas buvo gautas nemokamai: gamintojai nutarė jį padovanoti. Už paaukotas lėšas buvo nupirkta ginkluotė „Bayraktarui“, o rugpjūtį juo jau buvo atliekamos kovinės užduotys Ukrainoje.
Panaši istorija nutiko su lenkų dronais-kamikadzėmis „Warmate“. Kampanijos „Legion Of Boom“ metu surinktas milijonas eurų buvo perduotas Lietuvos Gynybos ministerijai, su prašymu nupirkti 27 tokius dronus. Dar dešimt orlaivių lenkai padovanojo. Lietuva visus 37 dronus perdavė Ukrainai.
Ne tik ginklai
Nuo spalio Lietuva remontuoja aukščiau paminėtas „PzH 2000“ haubicas (Ukrainai jas pateikė Vokietija). Pernai lietuviai į tarnybą Ukrainoje spėjo sugrąžinti 12 mašinų. Šiais metais vyriausybė ir toliau padės ir ginkluote, ir mokymais. 2022 m. lietuvių instruktoriai apmokė 400 ukrainiečių kariškių, 2023 m. metais planuojama apmokyti 1500, dauguma mokymų vyks Lietuvos teritorijoje.
Galiausiai, atskirai pažymėtina humanitarinė pagalba. Tai ne tik maisto ir medikamentų tiekimas Ukrainai, bet ir karo pabėgėlių priėmimas savo teritorijoje. Ukrainos pabėgėliams nemokamas miesto transportas, o pas save ukrainiečius priglaudę namų savininkai gauna kompensacijas. Iki lapkričio buvo išmokėti 8 mln. eurų.
Nuolatinių pašalpų pabėgėliams nėra, visa sistema orientuota į žmonių stimuliavimą ieškoti darbo ar pradėti nuosavą verslą. Nuo karo pradžios į 2,8 mln. gyventojų turinčią šalį atvyko 71 500 Ukrainos piliečių. Iš jų 21 000 (pusė visų darbingo amžiaus pabėgėlių) oficialiai įsidarbino – ir sumoka apie 5 mln. eurų mokesčių per mėnesį.
Iš Ukrainos į Lietuvą persikėlę ukrainiečiai 2022 metų lapkritį vidutiniškai uždirbdavo 1048 eurų, iki mokesčių.
Ir savaime suprantama, be valstybės paramos, Ukrainai padeda aktyviai veikiančios įvairios labdaros ir savanorių organizacijos. Pavyzdžiui, Lietuvos Šaulių sąjunga, padedama savanorių, pina ir į Ukrainą siunčia maskuojamuosius tinklus. Fondas „Stiprūs kartu“ ieško galinčių nuo pasienio parsivežti ir apgyvendinti pabėgėlius. Pagalbos Ukrainos armijai fondas „Blue/Yellow“ perka dronus, rūbus, mašinas — viską, išskyrus ginkluotę. O jau minėta organizacija „Stiprūs kartu“ ir Nacionalinis vaizduojamojo meno muziejus surinko 450 000 eurų aukų ir sausį jau trečią kartą į Ukrainą nusiuntė generatorius bei šildytuvus.
