Pranešdama apie naujausius radinius iš Melka Kunture archeologinės vietovės Etiopijoje, tyrėjų komanda rašo, kad 1,2 mln. metų senumo nuosėdų sluoksnyje aptiko iš obsidiano gamintų kirvių dirbtuvę. Tai stulbinamai ankstyvas obsidiano apdirbimo pavyzdys – ir pasak tyrimo autorių, vienintelė ankstyvuoju pleistocenu datuojama kirvių dirbtuvė.
„[Archeologinės] vietos, apibūdinamos kaip „skaldymo dirbtuvės“, užfiksuotos tik antrojoje viduriniojo pleistoceno pusėje ir iki šiol tik Europoje“, – rašo tyrėjai. Daugiausia Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje rastos žymiausios akmens amžiaus kirvių dirbtuvės visos buvo susijusios su titnaginių kirvių kūrimu.
„Apibendrinant, obsidianas tapo plačiai naudojamu tik nuo viduriniojo akmens amžiaus“, – rašo tyrimo autoriai.
Tačiau vykdydama kasinėjimus komanda aptiko senovinį nuosėdų sluoksnį, kuriame buvo 578 įrankių, iš kurių visi, išskyrus tris, buvo sukurti iš obsidiano, slėptuvė. „Atlikdami statistinę analizę parodėme, kad tai buvo kryptinga veikla, kad buvo gaminami labai standartizuoti įrankiai ir kad tai buvo įrankių dirbtuvė“, – rašo jie.
Aprašydami kirvius, tyrėjai ne kartą stebisi, kad jų „morfologinis standartizavimas yra nepaprastas“, ir nors mokslininkai nežino, kokios rūšies žmogus pagamino šiuos įrankius, teigiama, kad tas, kas juos kūrė, uoliai taikė „antrinius retušus“ ir buvo labai „susitelkęs į galutinį artefaktų suformavimą“.
Norint pasiekti tokį vienodumą, reikėjo labai gerų įgūdžių ir nemažai miklumo, nes obsidianas yra trapi medžiaga, kurią apdirbti tenka gerokai subtiliau nei kaulą ar bazaltą. „Todėl gamintojai turėjo tiksliai įvertinti smūgio stiprumą, kad nepriskaldytų mažai naudingų atskalų arba tiesiog nesudaužytų šerdies“, – aiškina tyrėjai.
Manoma, kad obsidiano formavimo būdai pirmą kartą atsirado vėlyvajame paleolite, ir net šiuolaikiniai skaldytojai dėvi apsaugines pirštines – kad dirbdami su aštria kaip skustuvas medžiaga nesusižeistų rankų. Ir vis dėlto, aprašydami daugiau nei prieš milijoną metų pagamintus įrankius, tyrimo autoriai teigia, kad „standartizuoti obsidiano kirviai yra pakankamas įrodymas, kad buvo pakartotinai naudojami pilnai įvaldyti įgūdžiai“.
Tokių gebėjimų atsiradimas tokiai senovinei žmonių grupei žymi stebėtinai didžiulį mokymosi šuolį. Autorių teigimu, esamų titnago apdirbimo būdų pritaikymas sudėtingesniems obsidiano įrankiams kurti gali būti vertinamas kaip „konvergencinio mąstymo“, kuris siejamas su kūrybišku problemų sprendimu, pavyzdys.
Reikšdami pagarbą šiam nepaprastam pasiekimui, tyrėjai teigia, kad senieji kirvių gamintojai „konvergencinio mąstymo būdu kūrybiškai spręsdavo technologines problemas, pavyzdžiui, efektyviai atskirdavo ir formuodavo didelius neįprastai trapaus ir aštraus vulkaninio stiklo fragmentus“.
Ir visa tai be jokių apsauginių pirštinių! Daugiau nei prieš milijoną metų!
Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature Ecology & Evolution“.
Parengta pagal „IFL Science“.
