Karas Ukrainoje paskatino robotų-žudikų kūrimo tyrimus

JAV kariuomenė aktyviau ima kurti ir naudoti autonominius ginklus – tai patvirtina atnaujinta gynybos departamento direktyva.

JAV kariuomenė aktyviau ima kurti ir naudoti autonominius ginklus – tai patvirtina atnaujinta gynybos departamento direktyva.<br> 123rf iliustr.
JAV kariuomenė aktyviau ima kurti ir naudoti autonominius ginklus – tai patvirtina atnaujinta gynybos departamento direktyva.<br> 123rf iliustr.
JAV kariuomenė aktyviau ima kurti ir naudoti autonominius ginklus – tai patvirtina atnaujinta gynybos departamento direktyva.<br>123rf nuotr.
JAV kariuomenė aktyviau ima kurti ir naudoti autonominius ginklus – tai patvirtina atnaujinta gynybos departamento direktyva.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Feb 26, 2023, 7:51 PM

2023 m. sausio 25 d. išleistas atnaujinimas yra pirmasis per dešimtmetį, kuriame daugiausia dėmesio skiriama dirbtinio intelekto autonominiams ginklams. Jis parengta po 2022 m. spalio 13 d. NATO paskelbto plano, kuriuo siekiama išsaugoti Aljanso „technologinį pranašumą“ vadinamų „robotų žudikų“ srityje.

Abu pranešimai atspindi esminę pamoką, kurią kariškiai visame pasaulyje išmoko iš neseniai vykusių kovinių operacijų Ukrainoje ir Kalnų Karabache: ginkluotas dirbtinis intelektas yra karo ateitis.

„Žinome, kad vadai mato karinę vertę dronuose-kamikdzėse“, – sako humanitarinės organizacijos „Article 36“ direktorius Richardas Moyesas.

Šie ginklai, kurie yra bombų ir bepiločių orlaivių hibridas, gali ilgą laiką kaboti laukdami taikinio. Kol kas tokios pusiau autonominės raketos yra paprastai valdomos, o svarbiausius sprendimus kontroliuoja žmogus.

Karo spaudimas

Didėjant aukų skaičiui Ukrainoje, didėja ir spaudimas pasiekti lemiamą pranašumą mūšio lauke naudojant visiškai autonominius ginklus (t. y. robotus), kurie gali patys pasirinkti, susekti ir atakuoti taikinius, neprižiūrint žmogui.

Šį mėnesį vienas pagrindinių Rusijos gamintojų paskelbė apie planus sukurti naują kovinę savo žvalgybos roboto „Marker“ – antžeminės transporto priemonės be įgulos – versiją, kuri papildytų esamas Rusijos pajėgas Ukrainoje.

Visiškai autonominiai dronai jau naudojami Ukrainos energetikos objektams nuo kitų dronų ginti. JAV gynybos rangovo, gaminančio pusiau autonominį droną „Switchblade“, generalinis direktorius Wahidas Nawabi teigė, kad technologija, leidžianti šiuos ginklus perdaryti į visiškai autonominius, jau yra pasiekiama.

Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministras Michailas Fedorovas teigė, kad visiškai autonominiai ginklai yra „logiškas ir neišvengiamas kitas karo žingsnis“, ir neseniai pareiškė, kad mūšio lauke kariai juos gali išvysti per artimiausią pusmetį.

Visiškai autonominių ginklų sistemų šalininkai tvirtina, kad ši technologija padės apsaugoti karius nuo pavojaus, neleisdama jiems nukentėti mūšio lauke. Ji taip pat leis priimti karinius sprendimus antžmogišku greičiu – o tai leis iš esmės pagerinti gynybos pajėgumus.

Šiuo metu naudojant pusiau autonominius ginklus (pavyzdžiui, taikinius sekančius ir susisprogdinančius bepiločius dronus), reikalingas karinius veiksmus inicijuojantis operatorius – žmogus.

Priešingai, visiškai autonominiai bepiločiai orlaiviai – pavyzdžiui, vadinamieji „bepiločių orlaivių medžiotojai“, dabar dislokuoti Ukrainoje – gali sekti ir sustabdyti artėjančius bepiločius orlaivius dieną ir naktį, be operatoriaus įsikišimo ir greičiau nei žmogaus valdomos ginklų sistemos.

Pritaria ne visi

Autonominių dronų kritikuojanti kampanija „The Campaign to Stop Killer Robots“ jau daugiau nei dešimtmetį ragina uždrausti autonominių ginklų sistemų mokslinius tyrimus ir kūrimą. Kampanijos iniciatoriai pabrėžia, kad ateityje autonominės ginklų sistemos bus kuriamos siekiant atakuoti ne tik transporto priemones, infrastruktūrą ir kitus ginklus, bet ir žmones.

Jie teigia, kad karo metu sprendimai dėl gyvybės ir mirties turi likti žmonių rankose. Jų perdavimas algoritmui yra aukščiausia skaitmeninės dehumanizacijos forma.

Organizacijos „Human Rights Watch“ ir „The Campaign to Stop Killer Robots“ teigia, kad daugiausiai investuojančios į autonomines ginklų sistemas kariuomenės, įskaitant JAV, Rusiją, Kiniją, Pietų Korėją ir Europos Sąjungą, pradeda brangiai kainuojančias ir destabilizuojančias naujas ginklavimosi varžybas. Viena iš pasekmių gali būti tai, kad ši pavojinga nauja technologija gali patekti į teroristų ir kitų vyriausybės nekontroliuojamų asmenų rankas.

Atnaujintoje JAV gynybos departamento direktyvoje bandoma spręsti kai kuriuos svarbiausius susirūpinimą keliančius klausimus. Joje skelbiama, kad JAV naudos autonomines ginklų sistemas su „atitinkamo lygio žmogiškuoju sprendimu dėl jėgos panaudojimo“.

Žmogaus teisių stebėjimo organizacija „Human Rights Watch“ paskelbė, kad naujojoje direktyvoje aiškiai nenurodoma, ką reiškia frazė „atitinkamas lygis“ – ir nepateikiamos gairės, kas turėtų jį nustatyti.

Tačiau kaip teigia nacionalinės gynybos ir tarptautinių santykių analitinio centro „Center for Strategic and International Studies“ ekspertas Gregory Allenas, ši formuluotė nustato žemesnę ribą nei kritikų reikalaujama „reikšminga žmogiškoji kontrolė“.

Jis pabrėžia, kad gynybos departamento formuluotė numato galimybę, jog tam tikrais atvejais – pavyzdžiui, žvalgybinių dronų atveju – tinkama žmogaus kontrolė „gali būti nedidelė arba jos gali visai nebūti“.

Atnaujintoje direktyvoje taip pat pateikiama formuluotė, kuria žadama, kad autonominių ginklų sistemų naudojimas bus etiškas, konkrečiai nustatant šios technologijos kūrimo ir naudojimo priežiūros sistemą ir primygtinai reikalaujant, kad ginklai būtų naudojami pagal galiojančius tarptautinius karo įstatymus.

Tačiau „Article 36“ autorius R.Moyesas pažymėjo, kad tarptautinė teisė šiuo metu nesuteikia tinkamos sistemos ginklų autonomijos sąvokai suprasti, o tuo labiau reguliuoti.

Neįmanomas balansas?

Pentagono atnaujinta informacija rodo, kad vienu metu siekiama diegti autonomines ginklų sistemas ir laikytis tarptautinės humanitarinės teisės. Dar neaišku, kaip JAV suderins šiuos įsipareigojimus ir ar tokia pusiausvyra apskritai įmanoma.

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, saugantis žmogaus teises, primygtinai reikalauja, kad vadų ir operatorių teisiniai įsipareigojimai „negali būti perkelti mašinai, algoritmui ar ginklų sistemai“. Šiuo metu žmonės yra atsakingi už civilių gyventojų apsaugą ir kovinės žalos ribojimą, užtikrinant, kad jėgos naudojimas būtų proporcingas kariniams tikslams.

Jei ir kai mūšio lauke bus naudojami dirbtinai protingi ginklai, kas turėtų būti atsakingas, kai be reikalo žūsta civiliai gyventojai? Aiškaus atsakymo į šį labai svarbų klausimą nėra.

Parengta pagal „Science Alert“.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.