Trys ginklai, pakeitę Ukrainos karo su Rusija eigą

Kai prieš metus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą, dalis pasaulio tikėjosi greitos okupantų pergalės.

 Trys pagrindiniai ginklai, kuriuos ukrainiečiai panaudojo su triuškinančiu poveikiu.<br> lrytas.lt mont.
 Trys pagrindiniai ginklai, kuriuos ukrainiečiai panaudojo su triuškinančiu poveikiu.<br> lrytas.lt mont.
2021 m. gruodžio 22 d., Doneckas: per karines pratybas Ukrainos kariai treniruojasi šaudyti iš nešiojamos prieštankinės raketų sistemos „Javelin“.<br> Zumapress / Scanpix nuotr.
2021 m. gruodžio 22 d., Doneckas: per karines pratybas Ukrainos kariai treniruojasi šaudyti iš nešiojamos prieštankinės raketų sistemos „Javelin“.<br> Zumapress / Scanpix nuotr.
 „Bayraktar TB2“ nebuvo „stebuklingas ginklas“, bet jis buvo „pakankamai geras“, teigia ekspertai.<br> Lietuvos kariuomenės / I. Budzeikaitės nuotr.
 „Bayraktar TB2“ nebuvo „stebuklingas ginklas“, bet jis buvo „pakankamai geras“, teigia ekspertai.<br> Lietuvos kariuomenės / I. Budzeikaitės nuotr.
 HIMARS sistemą gamina ir Jungtinėse Valstijose patentuoja bendrovė „Lockheed Martin“.<br> Wikimedia commons
 HIMARS sistemą gamina ir Jungtinėse Valstijose patentuoja bendrovė „Lockheed Martin“.<br> Wikimedia commons
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Feb 27, 2023, 9:17 PM, atnaujinta Feb 27, 2023, 9:18 PM

Šios ankstyvosios prognozės apie Rusijos sėkmę nepasitvirtino dėl daugelio ekspertų dabar nurodomų veiksnių, įskaitant tiek aukštesnę nei manyta Ukrainos karių moralę ir geresnę karinę taktiką, tiek Vakarų ginkluotės tiekimą.

Nors pastaruoju metu žiniasklaidos antraštėse daug rašoma apie Vakarų tankų ar oro gynybos sistemų „Patriot“ galimą įtaką karo baigčiai, šios sistemos Ukrainoje dar nebuvo panaudotos mūšyje.

Tačiau yra kitų ginklų, kurie jau padėjo pakeisti karo eigą. Štai trys pagrindiniai, kuriuos ukrainiečiai panaudojo su triuškinančiu poveikiu.

Javelin

Pačioje karo pradžioje abiejų pusių kovotojai tikėjosi, kad per kelias dienas į Ukrainos sostinę Kijevą pradės riedėti Rusijos šarvuočių kolonos.

Ukrainiečiams reikėjo kažko, kas galėtų atmušti šį puolimą, ir jie rado tai – nuo peties paleidžiamą valdomą prieštankinę raketą „Javelin“, kurią gali paleisti vienas žmogus.

Kaip aiškina gamintojas „Lockheed Martin“, kartu su „Raytheon“ sukūręs šią raketą, iš dalies ji patraukli tuo, kad ją lengva naudoti: „Norėdamas iššauti, šaulys nukreipia žymeklį ant pasirinkto taikinio.“Javelin“ paleidimo komanda nusiunčia signalą raketai, kad prieš paleidimą ji įsimintų taikinį“.

„Javelin“ yra „paleisk ir pamiršk“ tipo (angl. fire and forget) ginklas. Kai tik jo operatorius iššauna, jis gali bėgti slėptis, o raketa pati randa kelią į taikinį.

Tai buvo ypač svarbu pirmosiomis karo dienomis – nes bandydami įsiveržti į miestų teritorijas, rusai paprastai laikydavosi kolonomis. „Javelin“ operatorius galėjo šaudyti iš už pastato ar medžio – ir pasišalinti anksčiau, nei rusai spėdavo atidengti atsakomąją ugnį.

Pasak „Lockheed Martin“, „Javelin“ taip pat efektyviai nusitaiko į silpnąją rusų tankų vietą – jų horizontalius paviršius – nes paleidus „Javelin“, jos trajektorija išlenkiama į viršų ir raketa krenta į taikinį iš viršaus. Tai buvo matyti karo pradžioje, kai dažnai sprogdavo rusų tankų bokšteliai.

Iš tiesų „Javelin“ poveikis buvo toks didelis, kad praėjus dviem su puse mėnesio po karo pradžios JAV prezidentas Joe Bidenas apsilankė Alabamos gamykloje, kurioje gaminami šie prieštankiniai ginklai, ir pagyrė darbuotojus už pagalbą ginant Ukrainą.

„Javelin“ turi dar vieną privalumą, ypač aktualų karo pradžioje: jie yra politiškai priimtini. „Dėl jų mažos kainos ir gynybinio panaudojimo kitoms šalims buvo politiškai lengviau jas suteikti, – „Conversation“ rašė Brocko universiteto (Kanada) docentas Michaelas Armstrongas. – O dėl brangesnių puolamųjų ginklų – pavyzdžiui karo lėktuvų siuntimo – vyriausybės, priešingai, nesutaria“.

Bayraktar TB2“

Turkijos kompanijos sukurtas dronas tapo vienu iš geriausiai pasaulyje žinomų bepiločių orlaivių – ir didele dalimi taip nutiko dėl jo panaudojimo Ukrainos kare.

Jis sąlyginai pigus, pagamintas iš civilinei rinkai prieinamų dalių, pasižymi mirtina kovine jėga ir savo atakas gali fiksuoti vaizdo įrašuose.

Tokiuose vaizdo įrašuose gausiai užfiksuota, kaip dronas paprastomis ir lazeriu valdomomis raketomis bei išmaniosiomis bombomis naikina rusų šarvuočius, artileriją ir tiekimo linijas.

„Akimirksniu plintantys TB2“ vaizdo įrašai yra puikus šiuolaikinio karo „TikTok“ eroje pavyzdys“, – Atlanto tarybos interneto svetainėje rašė JAV Užsienio politikos tyrimų instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Aaronas Steinas.

„Bayraktar TB2“ nebuvo „stebuklingas ginklas“, bet jis buvo „pakankamai geras“, teigia jis.

Kaip silpnąsias puses mokslininkas nurodė nepakankamą greitį ir pažeidžiamumą priešlėktuvinei gynybai. Panašu, kad mūšio lauko statistika tai patvirtina: atvirųjų šaltinių žvalgybos svetainės „Oryx“ duomenimis, septyniolika iš 40–50 „TB2“, kuriuos gavo Ukraina, mūšio metu buvo sunaikinti.

Tačiau A.Steinas sako, kad praradimų skaičių atsveria nedidelė dronų kaina – o tai reiškia, kad juos galima palyginti lengvai pakeisti.

Iš tiesų, dar prieš karą Ukrainoje buvo planuojama įrengti dronų surinkimo liniją. Be to, bepiločių orlaivių naudojimas galimai išgelbėjo ukrainiečių pilotų, kuriems kitu atveju būtų tekę vykdyti oro misijas, gyvybes.

Naujausi pranešimai iš Ukrainos rodo, kad dabar „TB2“ gali vaidinti jau mažesnį vaidmenį, nes Rusijos pajėgos išsiaiškino, kaip su juo kovoti – tačiau drono gerbėjai sako, kad „Bayraktar“ padėjo būtent tuo metu, kai Ukrainos padėtis buvo pavojingiausia.

„Bayraktar“ dronais padaryti vaizdo įrašai apie sunaikintas rusų pajėgas yra „puikus moralės pakėlimas“, – CNN karo pradžioje sakė JAV Karinio jūrų laivyno analizės centro Rusijos studijų centro (CNAS) vyresnysis mokslinis bendradarbis Samuelis Bendettas. – Tai viešųjų ryšių pergalė“.

Apie „TB2“ net buvo sukurtas muzikinis vaizdo klipas – tokį statusą jis įgijo tarp ukrainiečių.

HIMARS

Pilnas šios kovinės sistemos pavadinimas yra „M142 High Mobility Artillery Rocket System“. Tai yra „pilno spektro, kovose patikrinta, bet kokiais orais visą parą, 7 dienas per savaitę veikianti mirtina ir reaguojanti, ratinė tikslaus smūgio ginklų sistema“, teigia JAV kariuomenė.

Kalbant paprasčiau, HIMARS – tai 5 tonų sunkvežimis, gabenantis modulį, kuris beveik vienu metu gali paleisti šešias raketas, jų sprogstamąsias galvutes pasiųsdamas toli už mūšio lauko fronto linijos – o paskui greitai pakeisti poziciją, kad išvengtų atsakomojo smūgio.

„Jei „Javelin“ buvo simbolinis pirmųjų karo etapų ginklas, tai HIMARS yra simbolinis vėlesnių etapų ginklas“, – sausį rašė Strateginių ir tarptautinių studijų centro (JAV) Tarptautinio saugumo programos vyresnysis patarėjas Markas Cancianas.

HIMARS šaudo šaudmenimis, vadinamais GMLRS (angl. Guided Multiple Launch Rocket System), kurių veikimo nuotolis yra 70–80 km. Dėl GPS nukreipimo sistemų jie yra itin tikslūs – jų paklaida siekia iki maždaug 10 metrų.

Praėjusių metų liepą rusų žurnalistas Romanas Sapenkovas teigė matęs, kaip HIMARS smogė Rusijos bazei Chersono oro uoste, tuo metu Maskvos pajėgų užimtoje teritorijoje. „Mane pribloškė tai, kad visas paketas, penkios ar šešios raketos, nusileido praktiškai galėdamos pataikyti į tą pačią monetą“, – rašė jis.

Izraelio Gynybos pajėgų vadavietės ir Štabo koledžo profesorius Yagilas Henkinas JAV jūrų pėstininkų universiteto leidyklai teigė, kad HIMARS turėjo nulėmė pagrindinius padarinius.

Smūgiai privertė „rusus perkelti savo amunicijos sandėlius toliau į užnugarį, taip sumažinant rusų artilerijos ugnies galią netoli fronto linijos ir apsunkinant logistinę paramą“, – rašė Y.Henkinas.

O tolimojo nuotolio raketų naudojimas taikantis į tokius objektus kaip tiltus, sutrikdė rusų aprūpinimą.

HIMARS sistemą gamina ir Jungtinėse Valstijose patentuoja bendrovė „Lockheed Martin“.

Parengta pagal CNN.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.