Jau keli dešimtmečiai mokslininkai dirba šioje srityje, tačiau tokios mašinos dar nėra. Bet jau veikia daug tokių, kurios kai kuriuos darbus atlieka geriau ir greičiau nei žmogus.
Kaip pasikeistų pasaulis sukūrus ką nors protingesnį už žmogų? Ir kas pirmas atsakys į šį klausimą – žmogus ar mašina?
Dirbtinio intelekto istorija prasidėjo XX a. viduryje. 1950 m. anglų mokslininkas Alanas Turingas aprašė, kaip galima nustatyti, ar mašina pasiekė žmogaus protingumo lygį. Pasak jo, mašina protinga yra tada, kai su ja bendraujantis žmogus nesupranta, kad bendrauja ne su žmogumi.
Kol kas šio testą įveikė jau kelios programos, bet nuo tada suabejota šiuo A.Turingo dėsniu, nes imitacija nebūtinai reiškia intelektą.
O kaip mokslininkai tiria intelektą ir kuria dirbtinio intelekto sistemas? Jie modeliuoja protingą elgesį, tiria neuronų tinklus, gyvybės evoliuciją, kuria ekspertines sistemas, duomenų bazes.
Kas yra dirbtinis intelektas, nesutariama. Yra dvi sampratos. Pagal pirmąją, dirbtinis intelektas yra sistemos, turinčios dirbtinį protą, kuris gali skirtis nuo žmogaus proto ar veikti visiškai kitaip. Tokios sistemos turi veikti ir priimti sprendimus, mokytis ir taikytis prie kintančios aplinkos.
Tai ne robotai, kurie užprogramuoti atlikti tą patį darbą. Mokslininkams kol kas nepavyko sukurti tokios sistemos. Žmogaus elgesys ir mąstymas priklauso nuo neuronų veiklos. O kaip veikia mūsų smegenys, kas ir kaip jose vyksta, iki galo dar neišsiaiškinta.
Kol ši mįslė neįminta, neįmanoma sukurti dirbtinių smegenų, prilygstančių sukurtoms gamtos.
Naudodami superkompiuterius mokslininkai kuria žmogaus smegenų kompiuterinius modelius.
Pagal antrąją sampratą, dirbtiniu intelektu galima vadinti visas sukurtas sistemas, kurios elgiasi protingai. Tai robotai, kompiuterinės programos, tekstų vertimo programos ir kita.
Tokios dirbtinio intelekto sistemos naudojamos ir atlieka sudėtingas užduotis, kurių žmogus neįveiktų arba joms sugaištų daug laiko – pavyzdžiui, garso ir vaizdo atpažinimo sistemos.
Didelį vaidmenį dirbtinis intelektas atlieka ir diagnozuojant ligas. Tam, pavyzdžiui, naudojami neuronų tinklai ir ekspertinės sistemos. Čia dirbtinis intelektas yra konsultantas, padedantis nustatyti ligą, įvertinti būklę ir paskirti gydymą.
Tai ypač svarbu, kai nėra tam tikros medicinos srities specialisto. Taigi, pagal šią sampratą, dirbtinis intelektas plačiai paplitęs.
