Bet pasirodo, idėja sukurti Antrojo pasaulinio karo pavyzdžio diviziją iš „T-34“ iš tikrųjų yra „T-34-85“ taikymo praktikos, pradėtos dar prieš 2022 m. Rusijos pajėgų įsiveržimą į Ukrainą, tęsinys.
Pirmiausia, 2019 m. iš Laoso buvo nupirkta 30 tankų „T-34-85“, kurie buvo skirti paradams Raudonojoje aikštėje Maskvoje. Šios karo mašinos buvo sujungtos į atskirą batalioną 4-osios „Kantemiro“ tankų divizijos sudėtyje (iki 2022 m. vasario tai buvo vienintelė divizija, kurios gretose buvo naujausių tankų „T-90M Proryv“).
Nepaisant to, kad šis dalinys buvo sukurtas tik parodomiesiems tikslams, Rusijos gynybos ministerija į tai pažiūrėjo visiškai rimtai ir surengė konkursą tarp reguliariosios kariuomenės kareivių dėl teisės atlikti karinę tarnybą šiais tik paradiniais tankais. Konkurse dalyvavo 13 dalyvių. Norėdami laimėti, kareiviai turėjo idealiai išmanyti „T-34-85“ charakteristikas, jo priežiūros ir naudojimo ypatumus.
Į konkursą patekę kariškiai iš tiesų buvo apmokyti dirbti su „T-34-85“, išmoko vairuoti ir prižiūrėti šiuos tankus – nors nežinoma, ar kada nors bandė šaudyti.
Rusai į Laosą kreipėsi todėl, kad patys neturėjo pakankamai „T-34“, jog galima būtų juos siųsti į karinius paradus – nors Rusijos gynybos ministerija stengėsi suremontuoti turimus tankus.
Pavyzdžiui, atviruose šaltiniuose galime rasti paminėjimą, kad Sergejaus Šoigu biuras skyrė trijų „T-34-85“ remontą ir techninę priežiūrą 61-ajai tankų remonto gamyklai Sankt Peterburge, su 2,6 mln. rublių (apie 31,5 tūkst. eurų) sąmata.
Taip pat buvo pranešimų apie tai, kad rusų tankų daliniai okupuotame Kryme ir Tolimuosiuose Rytuose suremontavo keletą „T-34“, skirtų dalyvauti „ideologiniuose renginiuose“.
Be to, pirmojo šio amžiaus dešimtmečio pabaigoje Rusijos propagandinė žiniasklaida aktyviai rengė vaizdo reportažus, kuriuose pabrėždavo, kad 1993 m., kai „T-34“ buvo pašalinti iš Rusijos kariuomenės, jie vis dar buvo aktyviai naudojamas pasaulyje. Kaip pavyzdžiai buvo minimi dešimtojo dešimtmečio Jugoslavijos karai, pakrančių gynybos pajėgos Vietname arba Jemeno husių gretos.
Atsižvelgiant į tai, perspektyva, kad „T-34-85“ šiais laikais iš karto po „T-54“ ar net „T-10“ keliaus į Ukrainos fronto linijas, yra reali – net jei jie atliks tik „ideologinį“ vaidmenį keliant rusų kareivių moralę.
„T-34“ yra sovietinis vidutinis tankas, pagamintas Charkive (Ukrainoje) ir suprojektuotas Charkovo mašinų projektavimo biure. Jis buvo pristatytas 1940 m.
Pristatymo metu jo 76,2 mm pabūklas buvo galingesnis už jo amžininkų pabūklų o 60 laipsnių nuožulnumo šarvai gerai saugodavo nuo tuometinių prieštankinių ginklų.
Sovietiniame tanke naudojama amerikietiška pakaba, paveldėta iš amerikiečių J. Walterio Christie'o tanko „M1928“, kurio versijos be bokštelių buvo parduodamos Raudonajai armijai.
Visą Antrąjį pasaulinį karą „T-34“ buvo sovietų Raudonosios armijos šarvuotųjų pajėgų pagrindu. Šio tanko techninės charakteristikos nesikeitė beveik viso karo metu – tik 1944 m. buvo pristatytas atnaujintas „T-34-85“, pasižymintis sustiprinta ugnies galia.
Iš viso sovietai yra pagaminę apie 80 000 „T-34“ (įskaičiuojant visas modifikacijas). Po karo šie tankai buvo gaminami ir Lenkijoje bei Čekoslovakijoje.
Kaip minėta, „T-34“ tarnybą Sovietų sąjungos, o vėliau Rusijos kariuomenėje baigė 1993 m.
Parengta pagal „Defense Express“ ir kitą informaciją.
