Kodėl skrydžio metu reikia įjungti lėktuvo režimą? Tikrosios priežastys gali nustebinti

Daugelis tvarką lėktuvuose kylant ir leidžiantis žinome jau atmintinai: sėdynės atlošas turi būti vertikalioje padėtyje, staliukai pakelti, langai atidengti, pašaliniai daiktai sudėti lentynose virš galvos arba po priekine sėdyne, o elektroniniuose prietaisuose – įjungtas skrydžio režimas.

Šiuo metu naudojimasis telefonais skrydžio metu netrikdo orlaivio tinkamumo skraidyti, tačiau kelia kitų problemų.<br>123rf nuotr.
Šiuo metu naudojimasis telefonais skrydžio metu netrikdo orlaivio tinkamumo skraidyti, tačiau kelia kitų problemų.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 16, 2023, 9:23 AM

Pirmieji keturi reikalavimai yra logiški – langai turi būti atidengti tam, kad matytume, jei kiltų pavojus (pavyzdžiui gaisras), o taip pat, kad nelaimės atveju gelbėtojai galėtų įvertinti padėtį lėktuvo viduje iš išorės.

Staliukai pakelti, o sėdynės vertikalios turi būti tam, kad galėtume greitai ir be trukdžių palikti savo vietą, jei to prireiktų. Netinkamai sudėti pašaliniai daiktai pavojaus atveju gali užgauti keleivius. Tačiau kodėl iš tiesų reikia įjungti skrydžio režimą telefonuose?

Atsakymas priklauso nuo to, į ką užduodami šį klausimą kreipsitės, rašo CNN.

Technologijos pažengė į priekį

Aviacijos navigacija ir komunikacija grindžiama radijo ryšio paslaugomis, kurios, siekiant sumažinti trukdžius, koordinuojamos nuo 1920-ųjų.

Šiuo metu naudojama skaitmeninė technologija yra daug pažangesnė už kai kurias senesnes analogines technologijas. Tyrimai parodė, kad asmeniniai elektroniniai prietaisai gali skleisti signalą tame pačiame dažnių ruože, kaip ir orlaivių komunikacijos ir navigacijos sistemos, todėl atsiranda vadinamieji elektromagnetiniai trukdžiai.

Tačiau 1992 m. JAV federalinė aviacijos administracija ir „Boeing“ atliko nepriklausomą tyrimą, kuriame ištyrė elektroninių prietaisų naudojimo lėktuvuose sukeliamus trukdžius ir nenustatė jokių problemų dėl kompiuterių ar kitų asmeninių elektroninių prietaisų naudojimo ne kritiniais skrydžio etapais (tokiais laikomi kilimas ir nusileidimas).

JAV federalinė komunikacijos komisija taip pat pradėjo kurti atskiras dažnių juostas skirtingoms paskirtims – pavyzdžiui, mobiliesiems telefonams ir orlaivių navigacijai bei komunikacijai, kad jos netrukdytų viena kitai. Viso pasaulio vyriausybės sukūrė tokias pačias strategijas ir politiką, kad būtų išvengta trukdžių problemų aviacijoje. ES elektroninius prietaisus leidžiama palikti įjungtus jau nuo 2014 m.

Milijardai keleivių

Kyla klausimas – kodėl esant šiems pasauliniams standartams, aviacijos pramonė ir toliau draudžia naudotis mobiliaisiais telefonais skrydžio metu? Viena iš priežasčių yra susijusi su antžeminiais trukdžiais.

Belaidžius tinklus jungia daugybė bokštų. Jei visi keleiviai, skrendantys virš šių antžeminių tinklų, naudosis telefonais, tinklai gali būti perkrauti. 2021 m. lėktuvais skrido daugiau kaip 2,2 mlrd. žmonių, o 2019 m. – dvigubai daugiau. Esant tokiems skaičiams, belaidžio ryšio bendrovės gali turėti pagrindo nerimauti.

Žinoma, kalbant apie mobiliojo ryšio tinklus, didžiausias pastarųjų metų pokytis yra perėjimas prie naujos kartos ryšio standarto. Dabartiniai 5G belaidžio ryšio tinklai, pageidaujami dėl didesnės duomenų perdavimo spartos, daugeliui aviacijos pramonės atstovų sukėlė susirūpinimą.

Aviacijos pramonė atkreipia dėmesį į tai, kad 5G belaidžio tinklo dažnių juostos pločio spektras yra itin artimas rezervuotam aviacijos dažnių juostos pločio spektrui, o tai gali sukelti trukdžių šalia oro uostų esančioms navigacijos sistemoms, padedančioms nusileisti orlaiviams.

Australijos ir JAV oro uostų operatoriai išreiškė susirūpinimą dėl aviacijos saugumo, susijusio su 5G diegimu, tačiau atrodo, kad Europos Sąjungoje jis diegiamas be tokių problemų. Bet kokiu atveju, kol sprendžiami su 5G ryšio diegimu susiję klausimai, protinga riboti naudojimąsi mobiliaisiais telefonais lėktuvuose, teigia CNN.

Iššūkiai aptarnaujant keleivius

Dauguma oro linijų teikia klientams mokamas arba nemokamas „Wi-Fi“ paslaugas. Naudodamiesi naujomis „Wi-Fi“ technologijomis, keleiviai skrydžio metu teoriškai galėtų naudoti savo mobiliuosius telefonus vaizdo skambučiams su draugais ar klientais.

Bet lėktuvo įgulai būtų nepatogu laukti, kol keleiviai baigs pokalbį, kad paklaustų, ar jie norėtų gėrimų ar ko nors užkąsti. Tai sukeltų nesklandumų aptarnaujant keleivius – ypač jei jų lėktuve 200.

Apibendrinant – šiuo metu naudojimasis telefonais skrydžio metu orlaiviui skraidyti netrukdo. Tačiau salono įgulos nariai gali pageidauti nesinaudoti telefonu, kad skrydžio metu nebūtų vėluojama aptarnauti visus keleivius.

Svarbu ir tai, kad 5G technologija įsiterpia į orlaivių navigacijos sistemų radijo dažnių juostos plotį. Norint rasti atsakymą į klausimą, ar 5G nekels trukdžių orlaivių navigacijai tūpimo metu, reikės daugiau tyrimų.

Parengta pagal CNN.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kokių klausimų vengia prezidentas G. Nausėda?