Kova su propaganda: susekė programinę įrangą, kuri melui skleisti naudojo 30 000 netikrų paskyrų

Iš pirmo žvilgsnio „Twitter“ vartotojas „Canaelan“ atrodo pakankamai įprastas. Jis rašo apie viską – nuo krepšinio iki Taylor Swift, nuo futbolo klubo „Tottenham Hotspur“ reikalų iki „KitKat“ kainų. Profilyje matomas draugiškos išvaizdos šviesiaplaukis vyras su barzda ir akiniais, kuris, kaip nurodoma, gyvena Šefilde (Anglijoje).

 Programa „Aims“ kontroliuoja daugiau kaip 30 000 netikrų socialinės žiniasklaidos profilių, kurie gali būti naudojami dezinformacijai skleisti dideliu mastu ir greičiu.<br> 123rf iliustr.
 Programa „Aims“ kontroliuoja daugiau kaip 30 000 netikrų socialinės žiniasklaidos profilių, kurie gali būti naudojami dezinformacijai skleisti dideliu mastu ir greičiu.<br> 123rf iliustr.
 Slaptai grupei vadovaujantis Talas Hananas, naudojantis slapyvardį „Jorge“,<br>Haaretz/The Marker/Radio France nuotr.
 Slaptai grupei vadovaujantis Talas Hananas, naudojantis slapyvardį „Jorge“,<br>Haaretz/The Marker/Radio France nuotr.
 „Canaelano“ „Twitter“ biografijoje esanti vyro nuotrauka buvo paimta iš tikro 25 metų Olandijoje gyvenančio laisvai samdomo olandų žurnalisto Tomo van Rooijeno „Twitter“ paskyros.<br> Ekrano nuotr., lrytas.lt mont.
 „Canaelano“ „Twitter“ biografijoje esanti vyro nuotrauka buvo paimta iš tikro 25 metų Olandijoje gyvenančio laisvai samdomo olandų žurnalisto Tomo van Rooijeno „Twitter“ paskyros.<br> Ekrano nuotr., lrytas.lt mont.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2023-04-16 19:47

Iš tikrųjų Canaelanas yra ne žmogus, o botas, susijęs su didžiule suklastotų socialinės žiniasklaidos profilių armija, kurią valdo propagandos skleidimui skirta programinė įranga.

Programa „Advanced Impact Media Solutions“ – arba „Aims“ – kuri kontroliuoja daugiau kaip 30 000 netikrų socialinės žiniasklaidos paskyrų, gali būti naudojama dezinformacijai skleisti dideliu mastu ir greičiu. Ją parduoda „Team Jorge“ – Izraelyje įsikūręs dezinformacijos agentų padalinys.

Slaptai grupei vadovaujantis Talas Hananas, naudojantis slapyvardį „Jorge“, savo tapatybę nuslėpusiems žurnalistams sakė, kad jie pardavinėja prieigą prie savo programinės įrangos neįvardintoms žvalgybos agentūroms, politinėms partijoms ir verslo klientams. Atrodo, kad viena iš jų buvo parduota klientui, kuris norėjo diskredituoti Jungtinės Karalystės Informacijos komisaro biurą (ICO) – įstatymu paskirtą priežiūros instituciją.

2020 m. spalio 18 d. ICO nutarė, kad vyriausybė turėtų atskleisti, su kurioms bendrovėms buvo sudarytos daugiamilijoninės sutartys dėl asmeninių apsaugos priemonių tiekimo (kalbama apie COVID-19 laikus, tad minėtos priemonės čia – pirštinės, kaukės ir pan.), įtraukiant jas į VIP kategoriją, skirtą su politika susijusioms bendrovėms. „Tai aišku, kad čia politiškai motyvuota!“, – po dviejų dienų socialiniame tinkle „Twitter“ piktinosi „Canaelan“.

Šis komentaras tapo dalimi nepritariančiųjų choro, kurį sukūrė botai. „Informacijos komisaras bando viską, kad sugriautų vyriausybę“, – teigė vienas, o kitas sprendimą apibūdino kaip „desperatišką veiksmą“.

Visi „atsakymai“ po šiuo ir kitais „Twitter“ įrašais vieningai piktinosi britų ICO, kurį apibūdino kaip „laiko švaistymą“ ir „apgailėtiną“. Įrašams tebesipilant, jie darėsi vis aštresni, ICO buvo metami nepagrįsti ir melagingi kaltinimai dėl kyšių, korupcijos ir ryšių su kraštutiniais dešiniaisiais.

Kiti atrodė nepatenkinti dėl ICO primygtinio reikalavimo užtikrinti vyriausybės vykdomų pandeminių viešųjų pirkimų skaidrumą. „Tai labai būdinga Jungtinei Karalystei, – teigė vienas botas, – dėmesį sutelkia į netinkamus dalykus“.

Nežinoma, kas ir kodėl užsakė „Team Jorge“ paleisti botus prieš ICO. T.Hananas neatsakė į prašymą pakomentuoti, tačiau nurodė, kad jis „neigia bet kokius neteisėtus veiksmus“.

Visa šita ICO kampanija truko gana trumpai – palyginus su kitomis iš viso pasaulyje, kurias žurnalistams pavyko susieti su „Aims“.

Beje, pastaroji programinė įranga yra kur kas daugiau nei botų valdymo programa.

Pasak T.Hanano, kiekviena paskyra turi daugialypę skaitmeninę istoriją. Programa „Aims“ leidžia kurti paskyras „Twitter“, „LinkedIn“, „Facebook“, „Telegram“, „Gmail“, „Instagram“ ir „YouTube“. Kai kurios net turi „Amazon“ paskyras su kredito kortelėmis, bitkoinų pinigines ir „Airbnb“ paskyras.

T.Hananas žurnalistams sakė, kad jo paskyros imituoja žmogaus elgesį, o įrašus valdo dirbtinis intelektas.

Naudodamiesi „Team Jorge“ pristatymuose ir vaizdo įrašuose atskleistomis su „Aims“ susijusiomis paskyromis, „Guardian“, „Le Monde“ ir „Der Spiegel“ žurnalistai galėjo nustatyti daug platesnį 2000 su „Aims“ susijusių botų tinklą socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Twitter“.

Žurnalistai atsekė jų veiklą internete ir nustatė, kad botai dalyvauja, kaip paaiškėjo, daugiausia komerciniuose ginčuose maždaug 20 šalių, įskaitant Jungtinę Karalystę, JAV, Kanadą, Vokietiją, Šveicariją, Graikiją, Panamą, Senegalą, Meksiką, Maroką, Indiją, Jungtinius Arabų Emyratus, Zimbabvę, Baltarusiją ir Ekvadorą.

Atlikus analizę paaiškėjo, kad botų veikla buvo labai įvairi: „Aims“ suklastoti socialinės žiniasklaidos profiliai buvo įsitraukę į ginčą Kalifornijoje dėl branduolinės energijos, #MeToo atvejį Kanadoje, kampaniją Prancūzijoje, susijusią su Kataro JT pareigūnu, ir rinkimus Senegale.

Viena iš „Aims“ remiamų kampanijų buvo nukreipta prieš Monake įsikūrusią jachtų bendrovę, kaltinant ją tiesioginiais ryšiais su keliais Rusijos oligarchais, kuriems taikomos sankcijos.

Taip pat buvo identifikuoti realaus pasaulio įvykiai, kurie atrodė inscenizuoti, kad juos būtų galima panaudoti socialinėje žiniasklaidoje vykdomose kampanijose. Vienas iš atvejų buvo susijęs su fiktyviu protestu, surengtu prie bendrovės būstinės Regento gatvėje Londono centre.

Trys kaukėti aktyvistai su beisbolo kepuraitėmis, akiniais nuo saulės ir kaukėmis filmavosi mojuodami plakatais. Panaši akcija buvo surengta prie Eifelio bokšto Paryžiuje, o po to ją socialinėje žiniasklaidoje išplatino „Aims“ botai. Neįmanoma nustatyti, kas buvo kurios nors iš šių kampanijų užsakovai ir koks buvo jų tikslas.

Tačiau aišku tik tai, kad propagandą skleidžiančios paskyros tai darė naudodamosi pavogtomis tikrų žmonių nuotraukomis.

Kaip nustatė „Guardian“, „Canaelano“ „Twitter“ biografijoje esanti vyro nuotrauka buvo paimta iš tikro 25 metų Olandijoje gyvenančio laisvai samdomo olandų žurnalisto Tomo van Rooijeno „Twitter“ paskyros.

Apie tapatybės vagystę „Guardian“ informuotas žurnalistas sakė, kad jaučiasi „gana nepatogiai“, matydamas savo veidą „Twitter“ paskyroje, kuriame buvo išreikšta nuomonė, su kuria jis nesutinka. „Mokyklose vedu daug seminarų apie naujienas, žiniasklaidą, žurnalistiką ir netikras naujienas. Kiekvieną savaitę mokau vaikus, kad jų tapatybę gali pavogti „Twitter“ botas, – sakė jis. – Niekada nemaniau, kad mano paties tapatybę pavogs botas“.

T.van Rooijenas greičiausiai yra vienas iš dešimčių tūkstančių nieko neįtariančių aukų, kurių atvaizdus surinko „Team Jorge“.

Siekiant paskyroms suteikti patikimumo ir išvengti technologijų platformų sukurtų botų aptikimo sistemų, naudojami ir kiti metodai. T.Hananas sakė, kad jo botai buvo susieti su SMS žinutėmis patvirtintais telefono numeriais, o kai kurie turėjo net kredito korteles. Be to, „Aims“ turi įvairių tautybių ir kalbų paskyrų grupes – esama įrodymų, kad jos skelbė įrašus rusų, ispanų, prancūzų ir japonų kalbomis.

ICO kampanijoje dalyvavę „asmenys“ buvo sukurti taip, kad atrodytų esantys britais: dalinosi naujienų straipsniais iš „Guardian“, BBC, „Daily Mail“ ir „Telegraph“, domėjosi karališkąja šeima, Glastonberiu ir Liz Truss darbu užsienio reikalų ministrės poste, dalinosi juokeliais apie britiškus orus ir maistą, taip pat vaizdingomis Viltšyro ir Jorkšyro nuotraukomis.

Visa tai teikė tam tikro patikimumo – kai jie vėliau staiga pradėjo reikšti nuomonę apie JK duomenų priežiūros tarnybą.

„Twitter“ apie visa tai komentuoti atsisakė. Vasario viduryje žurnalistams netikrų paskyrų pavyzdžiais pasidalijus su „Facebook“ savininke „Meta“, bendrovė savo platformoje pašalino su „Aims“ susijusius botus. Vėliau „Meta“ atstovas spaudai susiejo „Aims“ botus su kitais, kurie 2019 m. buvo susiję su kita, dabar jau nebeveikiančia Izraelio įmone, kuri platformoje buvo uždrausta.

„Ši naujausia veikla yra kai kurių tų pačių asmenų bandymas sugrįžti, o mes juos pašalinome dėl mūsų politikos pažeidimų, – sakė atstovas spaudai. – Panašu, kad naujausia grupės veikla buvo sutelkta į suklastotų peticijų rengimą internete arba išgalvotų istorijų skleidimą pagrindinėse žiniasklaidos priemonėse“.

Nepaisant viso jų akivaizdaus rafinuotumo, kai kurios „Aims“ paskyros vis dėlto nesunkiai išsiduodavo. Pavyzdžiui, Vienas iš „Twitter“ botų, kartu su „Canaelanu“ dalyvavusių kampanijose Jungtinėje Karalystėje, buvo „Aleksandras“, kurio profilio nuotraukoje buvo pavaizduotas jaunas barzdotas vyras su balta beisbolo kepuraite. Fone – oranžinės tulpės ir šūkis „Būkite laimingi“.

Jo paskyros biografiją sudarė du trumpi sakiniai, iš kurių buvo galima suprasti, kad jis domisi melu ir tuo, kaip juo įtikinti: „Skirtumas tarp fikcijos ir realybės? Fikcija turi būti prasminga“.

Parengta pagal „The Guardian“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.