Įdomu tai, kad kiek pavyko išsiaiškinti portalui lrytas.lt, šią interneto sukčių žinutę gavo ir tie, kurie net nėra (ir niekada nėra buvę) „Netflix“ vartotojais.
Tai pat patys vartotojai praneša apie išaugusių kitokių panašių įtartinų žinučių srautą, plūstantį šiomis dienomis: bandoma apsimesti siuntų tarnyba DHL, banku „Swedbank“, Valstybine mokesčių inspekcija ir panašiai.
Lrytas.lt rekomenduoja būti atidiems ir nesekti jokiomis žinutėse pateikiamomis nuorodomis – jos veda į sukčių svetaines, kuriose apsimetant įvairių paslaugų teikėjais bandoma pavogti vartotojų duomenis.
Kilus bet kokiai abejonei dėl savo realios paskyros, rekomenduotina ne sekti žinutėje gauta nuoroda, o atsidarius naršyklę rankiniu būdu įvesti oficialų paslaugos teikėjo (o ne žinutėje nurodytą) interneto adresą ir aiškintis problemą oficialioje svetainėje.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad šiuo metu sukčiai naudojasi techninėmis galimybėmis siųsti SMS žinutes apsimetant kitu siuntėju (angl. spoofing). Žinutė gali atrodyti kaip atėjusi iš banko ar net draugo, pažįstamo – bet iš tiesų ji gali būti atsiųsta sukčių. Tokiu atveju žinutė telefone net gali būti rodoma realioje susirašinėjimo su banku, įmone ar net draugu gijoje:
Apie suaktyvėjusias sukčių atakas šiomis dienomis perspėjimus platino ir Lietuvos bankai, policija.
