Kalbų mokymasis – langas į kitas kultūras, geresnį darbą ir kūrybiškumą

„Jaunam žmogui, išeinančiam į darbo rinką, kalbų mokėjimas atveria galimybes gauti geriau apmokamą darbą, kuris leis geriau save realizuoti. Įrodyta ir tarpkultūrinė nauda – mokantis kalbos, atsiveria langas į kitą kultūrą. Šiandien darbo rinkoje ir mokslo pasaulyje anglų kalba yra būtina ‚globali‘ kompetencija, o pranašumą suteikia kitų kalbų mokėjimas. Jei darbe kalbėsite ne tik angliškai, o ir kita užsienio kalba, kuri yra pirmoji jūsų kolegoms ar verslo partneriams, turėsite supratimą apie daugiakultūrį pasaulį, pasieksite geresnių darbo rezultatų.

 Daugiakalbystę galima sieti su tokiomis vertybėmis kaip atvirumas kultūroms, laisvė rinktis, demokratija.<br> 123rf iliustr.
 Daugiakalbystę galima sieti su tokiomis vertybėmis kaip atvirumas kultūroms, laisvė rinktis, demokratija.<br> 123rf iliustr.
 Apie daugiakalbystės privalumus kalbama jau seniai, jie yra įrodyti ir tyrimuose.<br> 123rf nuotr.
 Apie daugiakalbystės privalumus kalbama jau seniai, jie yra įrodyti ir tyrimuose.<br> 123rf nuotr.
 Lietuvoje kai kurios užsienio kalbos yra palaikomos nepakankamai.<br> 123rf nuotr.
 Lietuvoje kai kurios užsienio kalbos yra palaikomos nepakankamai.<br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2023-04-20 11:57

Neurolingvistiniai tyrimai rodo, jog kelių kalbų mokėjimas ir aktyvus vartojimas gerina kognityvinius gebėjimus įvairiais amžiaus tarpsniais – moksleiviams padeda geriau atlikti matematikos ir kitas užduotis, vyresniame amžiuje atitolina senatvinę demenciją“, – apie kalbų mokėjimo naudą šiandien pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) komunikacijos prorektorė doc. dr. Vilma Bijeikienė.

Pasak prorektorės, daugiakalbystę galima sieti su tokiomis vertybėmis kaip atvirumas kultūroms, laisvė rinktis, demokratija – šias vertybes jau daug metų puoselėja ir universitetas, todėl čia yra išvystyta unikali, sėkminga kalbų mokymosi ekosistema: studentai turi itin palankias sąlygas plėtoti įvairių kalbų kompetencijas.

Laisvę kaip kertinę vertybę palaikantis universiteto bendruomenei suteikia itin lanksčias sąlygas mokytis kalbų. Universitete ne tik veikia Užsienio kalbų institutas, siūlantis daugiausiai kalbų kursų Lietuvoje – apie trisdešimt – visiems studentams, darbuotojams ir visuomenei, bet ir vykdomos įvairios kalbų ir kultūrų studijų programos. Studentai taip pat gali rinktis vieną iš šių programų kaip gretutinę, greta savo pasirinktos pagrindinės specialybės.

„Tokia tvari kalbų politika yra svarbi siekiant universitete kurti daugiakalbę, tarptautinę aplinką, kurioje galima mokyti užsienio kalbų panaudojant studentų ir dėstytojų kalbinį repertuarą, įvairių kalbų įvairaus lygmens kompetencijas. Tai padeda ir kalbą išmokti greičiau“, – paaiškina doc. dr. V. Bijeikienė.

Daugiakalbystės nauda įrodyta tyrimuose

Pašnekovės teigimu, apie daugiakalbystės privalumus kalbama jau seniai, jie yra įrodyti ir tyrimuose. Pavyzdžiui, Floridos universiteto tyrimo duomenimis, šiame JAV mieste ispaniškai ir angliškai kalbantys darbuotojai per metus uždirba 7 tūkst. dolerių daugiau už kalbančius tik angliškai. Kito tyrimo, įvykdyto Kanadoje, duomenimis, daugiakalbės moterys uždirba 6,6 proc. daugiau už vien anglakalbes, o daugiakalbiai vyrai – 3,6 proc. daugiau. 2019 m. agentūros „Kaunas In“ atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje tam tikrų užsienio kalbų mokėjimas leidžia gauti iki penktadalio didesnį atlyginimą: 10–15 proc. daugiau, jei mokate ispanų, italų, prancūzų ar vokiečių, ir 15–20 proc. daugiau, jei kalbate daniškai, norvegiškai, švediškai ar suomiškai.

„Ekonominė ir tarpkultūrinė nauda yra akivaizdi. Verta prisiminti ir kūrybiškumą – dažnai pabrėžiama, jog žmonės, vartojantys kelias kalbas, turi didesnius kūrybinius gebėjimus. Savaime suprantama, šiuolaikinėje visuomenėje kūrybiškumas yra nepaprastai svarbi kompetencija“, – dar vieną daugiakalbystės privalumą primena prorektorė.

Anot jos, tuo pačiu verta pažymėti, kad daugiakalbystė nėra tas pats, kaip kelių skirtingų kalbų mokėjimas. Daugiakalbystė – tai naujas požiūris į kalbų mokymąsi ne kaip į atskirus dalykus, o kaip į viena kitą papildančias kompetencijas. Tai šiandien įvairiose iniciatyvose itin skatina Europos Sąjunga, Europos Taryba ir kitos institucijos.

„Vis labiau įrodoma, jog monolingvistinis kalbų mokymas yra mažiau efektyvus, nes neišnaudojamas studentų kalbinis potencialas ar kalbų panašumai, pavyzdžiui, jei dėstytoja lietuvė lietuviams pristato vokiečių kalbą per lietuvių, nors visi proceso dalyviai moka angliškai. Anglų ir vokiečių yra germanų kalbos, tad sąsajos tarp jų yra didžiulės. Panaudojant daugiakalbio mokymo principus, anglų kalba gali padėti išmokti vokiškai, pavyzdžiui, taikant artikelius, kurių lietuvių kalboje apskritai nėra. Ji taip pat naudinga mokantis ir prancūzų ar kitų romanų kalbų – juk daugiau kaip pusė anglų kalbos žodyno yra atėję iš prancūzų ar lotynų. O lietuvių kalba šiais atvejais padeda gerokai mažiau“, – tikina Europos kalbų tarybos valdybai priklausanti doc. dr. V. Bijeikienė, papildydama, jog anglų kalba apskritai Europoje dažnai naudojama kaip durys į kitas kalbas.

Nepaisant daugiakalbystės naudos, Lietuvoje kai kurios užsienio kalbos yra palaikomos nepakankamai – mokyklose juntamas prancūzų, vokiečių ir kitų kalbų mokytojų trūkumas, todėl moksleiviai kartais neturi galimybės rinktis sau patinkančios kalbos pamokų. Verslo įmonės taip pat susiduria su analogiškas kalbas mokančių darbuotojų stygiumi, todėl yra priverstos atsisakyti patrauklių investicijų ir plėtros.

„Galvojantiems, kad puikiai mokant angliškai pavyks įsilieti į daugiakultūrę komandą ir plėtoti ryšius su įvairiomis šalimis, neretai tenka nusivilti. Antai verslo įmonės, dirbančios su vokiškai kalbančių šalių piliečiais, akcentuoja, kad vokiečių kalbos vartojimą ten lemia kultūriniai ypatumai. Tas pats pasakytina ir apie italų ar prancūzų kapitalo įmones, kuriose nepakanka tik gerai mokėti angliškai – reikalingos ir kitų kalbų kompetencijos, atitinkamų šalių kultūrų ir įpročių pažinimas, tarpkultūrinės kompetencijos“, – pažymi universiteto Humanitarįnių mokslų fakulteto prodekanė dr. Jurgita Macijauskaitė-Bonda.

Pasak prodekanės, kelias kalbas mokantys absolventai ar studentai darbdavių yra išgraibstomi labai greitai – ypač jei jiems jau yra tekę dalyvauti mainų programose ir iš arti susipažinti su studijuojamos kalbos šalių ar regiono kultūra, žmonių mentalitetu.

Kultūros, prekybos ir tarptautinių organizacijų kalbos

Vytauto Didžiojo universitete siūloma atnaujinta Užsienio kalbų ir kultūrų bakalauro studijų programa studentams leidžia pasirinkti italų, prancūzų arba vokiečių kalbų ir kultūrų studijas. Tokių studijų absolventai gali dirbti šių kalbų specialistais, šiomis kalbomis kalbančių šalių politikos, ekonomikos, visuomenės žinovais valstybinėse Lietuvos ir ES institucijose, verslo įmonėse – visur, kur reikia rengti ir vykdyti tarptautinius verslo, žiniasklaidos, marketingo, kultūros ir kitus projektus.

Tokie specialistai taip pat laukiami kultūros, švietimo, mokslo ir viešosios komunikacijos įstaigose, kultūros centruose, turizmo agentūrose. Nemaža dalis absolventų dirba kalbų mokytojais, o svajojantys apie vertėjo profesiją gali išmėginti darbą ES institucijose, vertimo biuruose, įsitraukti į kūrybinę veiklą.

„Kaip rodo pokalbiai su studentais, apklausų duomenys, vienos ar kitos kalbos ir kultūros studijų pasirinkimą sąlygoja skirtingi veiksniai. Vokiečių kalba – tai kultūros, prekybos ir mokslo kalba. Ji skamba kūrybiškajame Berlyne, pasaulinio dydžio įmonėse, gaminančiose kone viską – nuo traukinių lokomotyvų iki pieštukų, Maxo Plancko mokslinių institutų laboratorijose. Tuo tarpu italų, ispanų ir prancūzų kalbas daugelis visų pirma įsimyli dėl jų grožio ir subtilumo, bet užvis labiausiai dėl stiprios šių šalių kultūrinės traukos.

Tačiau taip pat reikia nepamiršti, kad prancūzų kalba yra oficiali arba darbo kalba daugelyje tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, Europos Sąjungoje, Tarptautiniame teisingumo teisme ir Interpole. Na, o italų yra „Made in Italy“ – prekės ženklo, pripažinto visame pasaulyje dėl išskirtinio dizaino, elegancijos, skonio ir aukštos kokybės – kalba“, – pasakoja dr. J. Macijauskaitė-Bonda.

UNiversiteto Humanitarinių mokslų fakultete siūlomos Užsienio kalbų ir kultūrų studijos suteikia galimybę studentui pačiam susidaryti studijų tvarkaraštį ir rinktis tai, ką nori studijuoti, pasirinkti savo kalbų ir kultūrų derinį, nemokamai pasirinkti gretutines studijas arba išbandyti unikalią individualių studijų sistemą Academia cum laude.

„Programose dėsto šiuolaikiški, patyrę, draugiški dėstytojai iš Lietuvos ir italakalbiai, prancūzakalbiai ir vokiečiakalbiai dėstytojai iš užsienio. Visi studentai turi galimybę iki 12 mėnesių išvykti tarptautiniams studijų mainams į Europos, Azijos ir Amerikos universitetus, atlikti praktiką Lietuvos arba užsienio įmonėse ir organizacijose, įsitraukti į daugybę naudingų ir įdomių popaskaitinių veiklų.

Studentus ir dėstytojus džiugina moderni studijų aplinka pačiame Kauno centre, kur nuolat verda aktyvus kultūrinis gyvenimas“, – svarbiausius studijų privalumus įvardija Humanitarinių mokslų fakulteto prodekanė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.