Tokia konfigūracija nesuteikia traukinio mašinistui pilno vaizdo, todėl šarvuota kolona tiesiog negali judėti į priekį be vaizdo, kurį iš oro perduoda dronas. Bent vienas dronas yra neatsiejama traukinio įrangos dalis.
Pažymėtina tai, kad Rusijos gynybos ministerijos propagandistai bando prikurti įvairiausių savo šarvuotų traukinių pasiekimų. Pavyzdžiui, „Volgos“ atveju jie teigia, kad sąstatas numušė „nežinomą bepilotį orlaivį su nenustatytu kroviniu“, kai traukinys atsitiktinai patruliavo geležinkelyje. Jie teigia, kad tai buvo pirmas kartas, kai „geležinkelio pajėgų“ traukinys turėjo tiesioginį kontaktą su priešu nuo pačios totalinės Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
Tokia šarvuoto traukinio išdėstymo schema gali ne tik trukdyti matomumui, bet ir lemti prastą viso vieneto mobilumą, rašo „Defense Express“. Lokomotyvas turi vienu metu ir traukti, ir stumti vagonus su šarvais, ginklais ir atsargomis. Taigi, neatrodytų tikėtina, kad toks „stebuklingas ginklas“ galėtų užtikrinti adekvatų mobilumą aštuoniolikai pilnai pakrautų vagonų, kaip paprastas dyzelinis lokomotyvas.
Tokį šarvuotų traukinių išdėstymą 1899–1902 m. per Antrąjį anglų ir būrų karą Pietų Afrikoje naudojo tik būrai. Galbūt rusai daro prielaidą, kad galės sutaupyti degalų, remdamiesi idėja, kad vienam lokomotyvui reikia tik pusės dyzelino kiekio, reikalingo dviem lokomotyvams.
Tad kad ir kaip archajiškai tai atrodytų, taip rusai bando užtikrinti logistiką okupuotų Ukrainos teritorijų geležinkeliais, rašo „Defense Express“.