Šį radinį, buvusį dviejose vietose netoli viena nuo kitos, praėjusį rudenį aptiko mergina, kuri kukurūzų lauke vaikščiojo su metalo ieškikliu.
„Toks lobis yra labai retas“, – agentūrai APF sakė Šiaurės Jutlandijos muziejaus, kuriame bus eksponuojami radiniai, direktorius Larsas Kristianas Norbachas.
Sidabrinės monetos rastos maždaug už 8 km nuo vikingų žiedinės tvirtovės Fyrkato, stovėjusios netoli Hobro miesto. Pagal užrašus ant monetų jos datuojamos IX a. devintuoju dešimtmečiu.
Pasak archeologų, tarp radinių yra daniškų, arabiškų ir germaniškų monetų, taip pat juvelyrinių dirbinių, kilusių iš Škotijos ar Airijos. L.K.Norbachas teigia, kad radiniai yra iš to paties laikotarpio, kaip ir karaliaus Haraldo Mėlyndančio pastatyta tvirtovė – ir lobis leis geriau pažinti vikingų istoriją.
Kaip sako mokslininkas, tarp lobio, kurį vikingai užkasė per vieną iš karų, ir tuo pačiu laikotarpiu sudegusio forto gali egzistuoti ryšys.
Archeologai teigia, kad kasinėjimus tęs rudenį, po derliaus nuėmimo. Jie tikisi aptikti kapavietes ir buvusių lobių savininkų namus.
Radiniai nuo liepos mėnesio bus viešai eksponuojami Olborgo istorijos muziejuje. Mergina, padariusi radinį, gaus finansinę kompensaciją, kurios dydis neskelbiamas.
Parengta pagal „The Guardian“.
